Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir 2019 metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2020-03-08 00:49.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=30509
Absoliuti dauguma OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių per praėjusius metus pagerino savo veiklos rezultatus ir tuo pačiu kilstelėjo pelningumo rodiklius. Tas pats pasakytina ir apie akcijų kainų prieaugius per 2019 metus, tačiau kalbant apie kapitalizacijų pokyčius nuo šių metų pradžios - vyrauja vien kritimą simbolizuojanti raudona spalva.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito mūsų šalies atstovė Klaipėdos Nafta bei Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp, tuo tarpu į jį įtraukta Estijos statybų bendrovė Nordecon.
Visos minimą indeksą sudarančios bendrovės ir bankai pristatė savo praėjusio ketvirčio ir tuo pačiu metinius veiklos rezultatus, tad metas juos apžvelgti ir sudėti taškus ant i. Pradedame nuo ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio veiklos rezultatų apžvalgos bei pažvelgę į lentelę su bankų ir įmonių veiklos rezultatų pokyčiais matome, kad vyrauja labiau žalia spalva. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamų prieaugį užfiksavo 12 OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, o štai kritimą - 9. Prieš metus šis santykis siekė 15 ir 6, o per trečią 2019 metų ketvirtį - 13 ir 8. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per 2019 metų ketvirtą ketvirtį pasižymėjo net dvidešimt minimo indekso atstovių, o kritimą fiksavo vos viena, kai prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 8 ir 13, o ketvirtį prieš tai - 15 ir 6. Taigi, pelnų srityje akivaizdi pažanga, kas tuo pačiu atsispindi pažvelgus į apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas.
Lyginant praėjusio ketvirčio apskaičiuotas bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas su 2018 metų ketvirtu ketvirčiu, matome, kad paaugo tiek pajamų procentinis pokyčio rodiklis, o EBITDA pelnų pokyčio medianinis rodiklis iš neigiamo tapo gerokai teigiamu. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų srityse, o štai maisto produktų gamintojų tiek pajamų, tiek pelnų pokyčių medianos tapo teigiamos. Tarp trijų Baltijos šalių veiklos rezultatų pokyčių medianos paaugo tik Lietuvoje, o štai Latvijoje ūgtelėjo tik pajamų pokyčių mediana, o Estijoje EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo teigiama, o pajamų - atvirkščiai pasidarė su minuso ženklu.
Iš mūsų analizuojamo indekso atstovių vienintelė elektros prekių gamintoja Harju Elekter fiksavo tiek savo pajamų, tiek EBITDA pelno kritimą. Tuo tarpu buvo labai daug tokių, kurios pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus, ypač tai pasakytina apie EBITDA pelnus, tiesa, tai dalinai susiję su apskaitos standartų pokyčiais. Visų pirma tai mūsų žemės ūkio sektoriaus atstovė AUGA group, Latvijos vaistų gamintoja Olainfarm, mažmeninio prekybos drabužiais tinklo Baltijos šalyse valdytoja Apranga. Be to, pastebimai šoktelėjo kitos mūsų šalies atstovės, kuri veikia žemės ūkio srityje, Linas Agro Group EBITDA pelnas, kaip ir kelionių organizatoriaus Novaturo bei moteriško apatinio trikotažo gamintojos Silvano Fashion Group, o štai tokių bendrovių kaip Pieno Žvaigždės, SAF Tehnika bei Vilkyškių pieninė EBITDA apskritai tapo teigiama.
Kalbant apie EBITDA maržą, jos bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo nuo 9,2 iki 14,8 procento, tiesa, ketvirtį prieš tai ji buvo didesnė. Tas pats pasakytina ir apie faktiškai visas kitas apskaičiuotas šio pelningumo rodiklio medianas, išskyrus Latviją, kur EBITDA maržos mediana abiem atvejais ūgtelėjo. Tarp dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark indekso atstovės per 2019 metų ketvirtą ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo net septyniolikos EBITDA pelningumas. Didžiausiu minimu rodikliu šįkart gali pasigirti Estijos vandens tiekėjas Tallinna Vesi, mūsų šalies atstovas Šiaulių Bankas bei uosto operatorė Tallinna Sadam, o štai Linas Agro Group, Novaturo bei Harju Elekter ketvirčio EBITDA maržos buvo kukliausios.
Kaip įprasta pateikiame ir ketvirčio Baltijos bankų bei įmonių turto grąžos arba ROA rodiklius. Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį turto grąžos prieaugiu galėjo pasigirti dvylika, dviejų nepakito, o likusių septynių ROA krito. Tuo tarpu bendra šio rodiklio mediana lyginant su 2018 metų ketvirtu ketvirčiu, paaugo nuo 0,8 iki 1,4 procento. Ta pati augimo tendencija fiksuota ir kalbant apie kitas apskaičiuotas turto grąžos medianas (Lietuvos ir maisto produktų gamintojų atveju šis medianinis rodiklis apskritai tapo teigiamu), tuo tarpu tarp Estijos atstovių šis rodiklis per minimą laikotarpį kiek smuktelėjo. Šįkart vienintelės žemės ūkio bendrovės AUGA group ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių bendrovių buvo net septynios. Tuo tarpu stambiausias ketvirčio turto grąžas sugeneravo Olainfarm ir Tallinna Vesi.
Kalbant apie metinius OMX Baltic Benchmark indekso narių veiklos rezultatus, kur kas labiau vyrauja augimą simbolizuojanti žalia spalva. Tarp dvidešimt vienos minimo indekso atstovės savo pajamas per 2019 metus kilstelėjo keturiolika, o EBITDA pelnus dar daugiau - šešiolika. Per 2018 metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 10, tad akivaizdu, kad pelnų srityje pažanga yra. Tą patį patvirtina ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri tapo teigiama, tuo tarpu pajamų rodiklis labai nežymiai smuktelėjo. Tas pats fiksuota ir paslaugų srityje ir Estijoje, o štai visais kitais atvejais per metus paaugo tiek pajamų, tiek pelnų medianos.
Labiausiai savo metinius veiklos rezultatus tarp Baltijos atstovių pagerino mūsų šalies kompanija veikianti žemės ūkio srityje AUGA group, tiesa, tai dalinai susiję su teigiamu apskaitos pasikeitimo poveikiu bei su biologinio turto ir žemės ūkio produktų tikrosios vertės pasikeitimo teigiama įtaka, kai per 2018 metus ji buvo neigiama. Be to, lygiai taip pat pastebimai juos kilstelėjo Apranga, ypač EBITDA pelnų srityje, kas taip pat susiję su apskaitos pasikeitimo teigiamu poveikiu, farmacijos atstovė iš kaimyninės Latvijos Olainfarm bei kita kompanija iš šios valstybės SAF Tehnika, kurios EBITDA tapo teigiama. Šįkart trys įmonės, t.y. kelionių organizatorius Novaturas, maisto produktų gamintoja iš Estijos PRFoods bei moterų apatinio trikotažo gamintoja Silvano Fashion Group fiksavo tiek savo metinių pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą, kai per ankstesnius metus tokių buvo keturios. Be to, pastebimai smuktelėjo ir Linas Agro Group pelnas.
Metinė EBITDA maržų bendra mediana per praėjusius metus, palyginus su 2018 metais, pašoko dvigubai iki penkiolikos procentų. Pakilo ir visos kitos šio rodiklio apskaičiuotos medianos (ypač tarp Lietuvos ir Estijos atstovių), kas žinoma, jog yra pozityvus reiškinys. Iš OMX Baltic Benchmark indekso narių savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo net šešiolika, o kritimas fiksuotas vos penkiais atvejais. Didžiausias metines maržas sugeneravo Vilniaus biržos atstovas Šiaulių Bankas, ir dvi Estijos įmonės Tallinna Vesi bei Tallinna Sadam. Tuo tarpu žemės ūkio bendrovės Linas Agro Group bei kelionių organizatoriaus Novaturo jos buvo kukliausios.
Kalbant apie metinę turto grąžą, ji kaip ir prieš tai minėto rodiklio atveju pasistiebė į viršų, tiesa, ne taip drastiškai, t.y. nuo 3,7 iki 4,7 procento, o štai pramonėje šis rodiklis pašoko dvigubai, kai tarp paslaugų atstovių jis smuko, o visais kitais atvejais ROA mediana pakilo. Šįkart tarp dvidešimt vieno banko ir įmonių, savo metines turto grąžas kilstelėjo dešimt. Stambiausius ROA rodiklius sugeneravo Silvano Fashion Group ir Olainfarm, o tuo tarpu tokių kompanijų kaip AUGA group, Linas Agro Group, PRFoods bei Vilkyškių pieninė metinės turto grąžos buvo su minuso ženklu, kai per 2018 metus tokie atvejai irgi buvo keturi.
Kaip visada apžvelgiant metinius veiklos rezultatus pristatome metų pabaigoje buvusius analizuojamų įmonių ir bankų įsipareigojimų ir turto santykinius finansinius rodiklius. Bendra šio santykinio finansinio rodiklio mediana per metus paaugo nuo 0,47 iki 0,56 reikšmės. Taip pat prieaugis fiksuotas paslaugų srityje ir tarp Estijos atstovių, o štai pramonėje, tarp maisto gamintojų ir Lietuvos banko bei įmonių medianinis įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis smuktelėjo, o tarp Latvijos bendrovių nepakito ir buvo kukliausias. Per 2019 metus minimą rodiklį susimažino devynios analizuojamo indekso narės, vienu atveju jis nepakito, o vienuolikos - ūgtelėjo. Kukliausiais įsipareigojimų ir turto santykiniais finansiniais rodikliais 2019 metų pabaigoje išsiskyrė ne kartą šioje apžvalgoje minėta Olainfarm ir kita Latvijos atstovė SAF Tehnika. Kaip įprasta dviejų bankų (LHV Group ir Šiaulių Banko) šis santykinis finansinis rodiklis buvo aukščiausias.
Bendrojo likvidumo bendra mediana per praėjusius metus išliko stabili, kaip ir tarp maisto gamintojų ir Estijos atstovių, o štai pramonėje, tarp Lietuvos ir Latvijos atstovių ji ūgtelėjo, o paslaugų sektoriuje - krito. Per praėjusius metus tarp OMX Baltic Benchmark indekso narių šio finansinio santykinio rodiklio prieaugį užfiksavo septyni, trijų nepakito, o štai likusių devynių - krito. Tokių kompanijų kaip Novaturo, PRFoods, Tallink Grupp ir Vilkyškių pieninės bendrasis likvidumas buvo žemiau vieno reikšmės, o tai reiškia, kad 2019 metų pabaigoje jų trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą. O štai Tallinna Vesi, SAF Tehnika ir Olainfarm bendrieji likvidumai buvo aukščiausi.
Šioje apžvalgoje pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2019 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2018 metus. Taigi, tarp analizuojamų bankų ir įmonių didžiausiais dividendų išmokėjimo rodikliais už 2018 metus pasižymėjo Harju Elekter, Tallinna Sadam, t.y. šios kompanijos išmokėjo didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno, be to, dividendus mokėjo ir PRFoods, nors metus baigė patyrusi grynąjį nuostolį. Tuo tarpu AUGA group, SAF Tehnika ir Vilkyškių pieninė savo akcininkams dividendų nemokėjo. Tarp Baltijos šalių už 2018 metus didžiausius dividendus mokėjo estai bei paslaugų atstovės.
Kaip įprasta pateikiame naujausius rinkos vertės rodiklius. Bendri medianiniai P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) rodikliai bent šiuo metu iš tiesų yra gana žemi, žinoma, tai dalinai susiję su mažesniu Baltijos biržų likvidumu, be to, tą lėmė per pastarąsias kelias savaites pasaulio biržose buvęs išpardavimas. Tarp Baltijos šalių stambiausias dividendinio pajamingumo rodiklis yra tarp Estijos atstovių.
Per 2019 metus tarp dvidešimt vienos OMX Baltic Benchmark indekso narės pabrango keturiolikos akcijos, kai per ankstesnius metus - vos keturių. Tad nieko stebėtino, jog praėjusiais metais tiek bendra, tiek kitos apskaičiuotos akcijų kainų pokyčių medianos buvo teigiamos, kai per 2018 metus - priešingai su minuso ženklu. 2019 metais labiausiai pabrango paslaugų atstovių ir Latvijos įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai. SAF Tehnika rinkos vertė praėjusiais metais pašoko net 61,2 procento, arba labiausiai tarp analizuojamų bankų ir įmonių, be to, pastebimiau pabrango LHV Group banko ir Apranga akcijos, o štai priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Novaturas bei PRFoods, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai nuvertėjo labiausiai.
Tuo tarpu šiais metais atpigo net penkiolikos nagrinėjamų įmonių ir vieno banko akcijos, vienos bendrovės kapitalizacija nepakito, o pabrango vos keturių nuosavybės vertybiniai popieriai. Atsižvelgus į tai neturėtų stebinti, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana nuo 2020 metų pradžios yra neigiama, kaip ir kitos apskaičiuotos medianos. Labiausiai nuvertėjo pramonės atstovių ir Latvijos bendrovių akcijos, o mažiausiai - paslaugų šakos narių ir estų atstovų. Per minimą laikotarpį daugiausiai žemyn krito Lietuvos kelionių organizatoriaus Novaturo kapitalizacija, kas susiję su koronaviruso protrūkiu, be to, pastebimiau atpigo su problemomis susidūrusio Grigeo vertybiniai popieriai. LHV Group banko akcijos šiais metais pabrango virš devynių procentų, o statybų bendrovės Nordecon - apie penkis procentus.
Šių metų pradžioje LHV Group banko akcijų kaina ištrūko iš konsolidacinio - horizontalaus kanalo pro jo viršutinę dalį ir pajudėjo link naujų rekordinių lygių, tačiau per pastarąsias kelias savaites sulaukėme korekcijos. Jei pavyks išsilaikyti aukščiau prieš tai buvusio konsolidacinio kanalo viršutinės dalies, tuomet sulauksime dar didesnės korekcijos.
SAF Tehnika akcijų kaina po 2018 metų pabaigoje pasiekto dugno atšoko iki Fibo 38,2% lygio ir po to sulaukėme vėl kritimo, kuris gali pavirsti į naują nuosmukio bangą, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Nordecon akcijų kaina 2018 metų pabaigoje atsimušusi nuo anksčiau ankstesnės korekcijos metu suformuoto dugno atšoko ir pajudėjo viršų bei ir toliau išlieka atšokimo kanale.
Novaturo akcijų kaina po horizontalaus - konsolidacinio periodo pradėjo vėl kristi ir ieško naujo tvirto dugno.
Grigeo akcijų kaina ištrūko pro apatinę dalį iš horizontalaus kanalo ir šiuo metu yra korekcinėje fazėje bei ieško korekcijos dugno.
PRFoods akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje pro viršutinę dalį ištrūko iš nuosmukio kanalo bei sulaukėme atšokimo, na o pastaruoju metu testuojame ištrūkimo iš nuosmukio kanalo tvarumą, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Aprangos akcijų kaina praėjusių metų viduryje suformavusi korekcijos dugną bei pradėjo atšokimą, tačiau vis labiau didėja tikimybė, kad atšokimo fazė jau pasibaigė, tad galime sulaukti naujo korekcijos etapo.
