Per ketvirtą 2019 metų ketvirtį tarp OMX NORDIC 40 indekso narių savo pajamų ir EBITDA pelnų kritimą užfiksavo vos trys bendrovės.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2020-02-22 21:16.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=30444
Kaip ir praėjusiais metais, šių metų pradžioje Skandinavijos akcijų rinkoje vyrauja pozityvios nuotaikos ir akcijų kainų augimas, o prie to prisideda nuosekliai gerėjantys absoliučios daugumos OMX NORDIC 40 indekso narių veiklos rezultatai.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.
Be to, pačiame OMX NORDIC 40 indekse, t.y. jo sudėtyje per praėjusį ketvirtį įvyko pokyčiai. Iš jo iškrito tokios kompanijos kaip: Alfa Laval ir Chr. Hansen Holding, o jas pakeitė Atlas Copco B bei Skanska.
Visos analizuojamo indekso atstovės pristatė tiek savo praėjusio ketvirčio, tiek metinius veiklos rezultatus. Pradedam nuo ketvirtojo 2019 metų ketvirčio veiklos rezultatų analizės. Pažvelgę į lentelėje esančius ketvirčio pajamų ir EBITDA pelnų pokyčius procentine išraiška matome, kad totaliai dominuoja daug ryškios pavasarį pranašaujančios ir augimą reiškiančios žalios spalvos. Taigi, tarp keturiasdešimties nagrinėjamų stambiųjų Skandinavijos bankų ir įmonių savo pajamų ir / arba EBITDA pelnų kritimą per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, užfiksavo abiem atvejais tik devynios. Per 2018 metų ketvirtą ketvirtį šis santykis siekė 4 ir 13, o per trečią praėjusių metų ketvirtį - 9 ir 14. Tad akivaizdu, kad kalbant apie EBTIDA pelnų pokyčius, padėtis per praėjusį ketvirtį pagerėjo.
Pažvelgus į apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių bendras ir kitas medianas matome, kad visais atvejais EBITDA pelnai augo sparčiau, o kai kuriais atvejais gerokai sparčiau nei pajamos, kas, žinoma, jog yra itin pozityvu, kai 2018 metų paskutinį ketvirtį vaizdelis buvo kardinaliai priešingas. Faktiškai visais atvejais pajamų prieaugis prislopo, o pelnų - paspartėjo (finansų srityje 2018 metų ketvirtą ketvirtį EBITDA pelnų pokyčių mediana apskritai buvo neigiama).
Per ketvirtą 2019 metų ketvirtį tarp OMX NORDIC 40 indekso narių savo pajamų ir EBITDA pelnų kritimą užfiksavo vos trys bendrovės, t.y. žaliosios energijos srityje dirbanti Ørsted (pastebimą EBITDA pelno kritimą dalinai lėmė prieš metus gautos vienkartinio tipo pajamos), Suomijos popieriaus gamintoja UPM-Kymmene Oyj bei Švedijos buitinės technikos kūrėja ir gamintoja Electrolux. Tuo tarpu savo veiklos rezultatus per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai pagerino Danijos biotechnologijų įmonė Genmab, kurios pajamos ir EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, naftos bendrovė Neste, transportavimo ir logistikos srityje veikianti DSV, švedų Ericsson, spynų gamintoja ASSA ABLOY, mūsų šalyje veikianti Tele2 bei vėjo jėgainių sektoriuje besidarbuojanti Vestas Wind Systems. Taip pat pastebimai savo EBITDA pelnus per praėjusį ketvirtį kilstelėjo ABB, Stora Enso ir automobilių gamintoja Volvo.
Kaip įprasta pateikiame ketvirčio pelningumo rodiklius. Pradedame nuo EBITDA maržų apžvalgos. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp keturiasdešimties stambiųjų bankų ir įmonių šį rodiklį kilstelėjo daugiau nei pusė, t.y. dvidešimt penki, tačiau nepaisant to bendra EBITDA maržų pokyčių mediana nors ir nežymiai, bet smuktelėjo nuo 24,5 iki 24,2 procento. Tas pats fiksuota tarp Švedijos ir Danijos atstovių, tuo tarpu tarp pramonės ir paslaugų šakų atstovių, Suomijos įmonių ir finansų sektoriuje šio pelningumo rodiklio medianos per lyginamą laikotarpį pasistiebė į viršų, kas yra pozityvus reiškinys. Didžiausiomis EBITDA maržomis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį išsiskyrė biotechnologijų srityje veikianti Genmab, tabako gaminių gamintoja Swedish Match, trys bankai (SEB, Swedbank bei Nordea Bank) bei Danijos vaistų gamintoja Novo Nordisk. Kitoje barikadų pusėje atsidūrė į OMX NORDIC 40 indeksą sugrįžusi Švedijos statybų milžinė Skanska bei kita šios šalies atstovė Electrolux.
Turto grąžos, arba ROA rodiklio atveju, jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2018 metų ketvirtu ketvirčiu, irgi kaip ir prieš tai minėto pelningumo rodiklio bendros medianos atveju nežymiai smuktelėjo, t.y. krito nuo 1,8 iki 1,6 procento. Tas pats fiksuota pramonėje bei tarp Švedijos ir Danijos atstovių, o štai tiek Suomijos kompanijų atveju, tiek paslaugų srityje, kur šis medianinis rodiklis šoktelėjo daugiau nei dvigubai, tiek finansų sektoriuje buvo priešingas judesys. Tarp analizuojamo indekso atstovių per minimą laikotarpį savo turto grąžų kritimą fiksavo septyniolika, septynių ROA nepakito, o likusių penkiolikos - pakilo. Tokių kompanijų kaip A.P. Møller - Mærsk ir Sandvik turto grąža per paskutinį 2019 metų ketvirtį buvo su minuso ženklu, o didžiausią šį pelningumo rodiklį šįkart sugeneravo jau ne kartą minėta Genmab, medicinos priemonių gamintoja Coloplast bei Novo Nordisk ir investicinė bendrovė Investor.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus, pažvelgus į lentelės stulpelius kur pateikti pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai procentine išraiška per praėjusius metus, lyginant su 2018 metais, kaip ir ketvirčio rezultatų atveju matome daug prieaugį simbolizuojančios žalios spalvos, kuri tiesiog dominuoja. Taigi, tarp keturiasdešimties stambiųjų Skandinavijos bankų ir bendrovių savo pajamų kritimą per minimą laikotarpį fiksavo tik septynios, o EBITDA pelnų kiek daugiau, t.y. vienuolika. Per 2018 metus šis santykis siekė atitinkamai 6 ir 12. Taigi, padėtis šiuo atžvilgiu nepakito, tačiau pažvelgus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, 2019 metais, palyginus su ankstesniais metais, pajamų pokyčių bendra mediana kiek smuktelėjo, o EBITDA pelnų - priešingai, paaugo ir tapo didesnė už pajamų procentinį rodiklį, kas reiškia, kad bendrąja prasme, per praėjusius metus OMX NORDIC 40 atstovių pelnai augo kiek sparčiau nei pajamos. Tas pats fiksuota paslaugų srityje ir tarp Švedijos atstovių, o štai Danijos banko ir kompanijų tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių bendros medianos per 2019 metus paaugo, be to, pelnų procentinis rodiklis tapo didesnis už pajamų. Suomijos atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusius metus smuktelėjo, pramonės šakos narių atveju fiksuota priešinga tendencija, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana ir toliau išliko mažesnė, o štai finansų sektoriuje padėtis kalbant apie veiklos rezultatų pokyčius per 2019 metus yra prasčiausia, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos smuktelėjo, na o antroji netgi tapo neigiama.
Tarp analizuojamų Skandinavijos stambiųjų įmonių buvo nemažai tokių, kurios per praėjusius metus pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus, t.y. visų pirma tai Danijos biotechnologijų kompanija Genmab, taip pat šios šalies transportavimo vandeniu ir logistikos paslaugas teikianti DSV, Švedijos telekomunikacijų milžinė Tele2, naftos kompanija Neste, švedų Ericsson bei visiems puikiai žinoma Nokia iš Suomijos. Pabrėžtina, kad faktiškai visų minėtų įmonių EBITDA pelnai ūgtelėjo pastebimai labiau nei pajamos, kas yra pozityvus reiškinys. Tuo tarpu dėl fiksuoto augimo akcijų rinkose investicinės bendrovės Investor pelnas per praėjusius metus pašoko net 72,8 karto. 2019 metais tik trys OMX NORDIC 40 indekso narės fiksavo savo tiek pajamų, tiek pelnų kritimą, t.y. metalų kasybos ir gavybos bendrovė iš Švedijos Boliden, popieriaus gamintoja iš Suomijos UPM-Kymmene bei žaliosios energijos atstovė Ørsted. Be to, didesniu EBITDA pelnų kritimą šįkart išsiskyrė dvi finansų sektoriaus narės, t.y. Nordea Bank bankas bei draudimo bendrovė Sampo.
Tarp keturiasdešimties analizuojamų minimo indekso atstovių per praėjusius metus, lyginant su 2018 metais, savo EBITDA maržas kilstelėjo daugiau nei pusė, t.y. dvidešimt dvi, bet nepaisant to bendra šio rodiklio pokyčių mediana krito nuo 26,3 iki 22,8 procento. Analogiškas reiškinys, kalbant apie apskaičiuotas EBITDA maržų medianas, buvo fiksuotas ir paslaugų srityje, tarp finansų sektoriaus, Švedijos bei Danijos atstovių. Tuo tarpu pramonės įmonių minimas medianinis rodiklis per praėjusius metus pakilo nuo 17,8 iki 19,1 procento, o štai Suomijos atveju šis rodiklis nepakito, bet buvo kukliausias tarp trijų Skandinavijos valstybių. Per 2019 metus sugeneruotu didžiausiu EBITDA pelningumu gali pasigirti ne kartą šioje apžvalgoje minėta Genmab ir mūsų šalyje veikiantis Swedbank bankas bei Danijos farmacijos sektoriaus atstovė Novo Nordisk, o štai Skanska, Electrolux bei Ericsson maržos buvo pačios kukliausios.
Kaip įprasta pateikiame ir apskaičiuotas metines turto grąžas. Skirtingai nei bendros EBITDA maržų medianos atveju, turto grąžos bendra mediana per praėjusius metus, lyginant su ankstesniais metais, pasistiebė nuo 5,6 iki 6,2 procento bei toks pats prieaugis fiksuotas ir kalbant apie paslaugų, finansų ir Švedijos atstovių apskaičiuotas ROA medianas. Tačiau kitą vertus pramonės srityje šis rodiklis smuktelėjo, kaip ir tarp Danijos bei Suomijos atstovių. Paprasčiausia statistika, per 2019 metus savo turto grąžas kilstelėjo keturiolika analizuojamų įmonių ir bankų, trijų nepakito, o likusių dvidešimt trijų - smuktelėjo. Tokių kompanijų kaip Swedish Match, Coloplast ir Novo Nordisk metinis ROA buvo didžiausias, o štai A.P. Møller - Mærsk metinė turto grąža šįkart buvo su minuso ženklu.
Bendras medianinis įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis nors ir nežymiai, tačiau per praėjusius metus ūgtelėjo nuo 0,59 iki 0,60 reikšmės. Analogiškas reiškinys buvo pramonės šakoje bei tarp Švedijos (rodiklis didžiausias tarp trijų Skandinavijos šalių) ir Suomijos atstovių. Paslaugų srityje ir tarp finansų sektoriaus atstovių šis medianinis rodiklis per 2019 metus nepatiko, o štai Danijos atveju netgi kiek smuktelėjo. Kaip įprasta statistika, tarp analizuojamų bankų ir įmonių savo įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį per metų laikotarpį sumažino trylika, penkių minimas rodiklis nepakito, o didesniosios dalies, t.y. dvidešimt dviejų - paaugo. Tokių bendrovių kaip Genmab, Investor įsipareigojimų dalis praėjusių metų pabaigoje buvo mažiausia turto struktūroje, o štai Swedish Match atveju nuosavas kapitalas yra neigiamas, tad minimas rodiklis viršija vieno reikšmę bei tradiciškai didžiausią įsipareigojimų dalį savo turto struktūroje turi bankai.
Buvo apskaičiuotas ir dar vienas rodiklis, t.y. bendrovių praėjusių metų pabaigoje buvęs bendrasis likvidumas. Kaip matome, palyginus su 2018 metų pabaigoje buvusiu, minimas medianinis rodiklis išliko stabilus, kaip ir faktiškai visais kitais atvejais, išskyrus Suomijos ir Danijos atstoves, kur medianinis bendrasis likvidumas atitinkamai ūgtelėjo ir kiek smuktelėjo. Tarp nagrinėjamo indekso įmonių per metus savo bendrąjį likvidumą kilstelėjo septyniolika, keturių šis rodiklis išliko stabilus, na o likusių trylikos - smuktelėjo. Didžiausiais likvidumais 2019 metų pabaigoje išsiskyrė Genmab ir Investor, o tokių bendrovių kaip AstraZeneca, Carlsberg, Tele2 bei Telia Company trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Rengdami praėjusių metų veiklos rezultatų apžvalgą apskaičiavome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) santykinį finansinį rodiklį, kuris parodo, kokia procentinė dalis per metus uždirbto grynojo pelno skiriama dividendams. Tiesa, 2019 metų rodikliai yra tik preliminarūs, nes apskaičiuoti remiantis tuo, kokius dividendus kompanijų ir bankų vadovybės pasiūlė išmokėti, t.y. tam dar turi pritarti visuotiniai akcininkų susirinkimai. Taigi, pažvelgus į bendrą medianą matome, kad per metus ji faktiškai nepakito, t.y. nežymiai smuktelėjo nuo 51,7 iki 51,5 procento, kas reiškia, kad OMX NORDIC 40 narės dividendams skiria maždaug kiek daugiau nei pusę per metus uždirbto grynojo pelno. Suomijos atstovės tarp trijų Skandinavijos šalių pasižymi didžiausiu medianiniu dividendų išmokėjimo rodikliu, tiesa, palyginus su 2018 metais, jis smuktelėjo, kai tiek Švedijos, tiek Danijos atveju pakilo į viršų. Taip pat šis rodiklis krito ir finansų srityje, tuo tarpu tiek pramonėje, tiek paslaugų sektoriuje, kuriame dividendams skiriama didesnė pelno dalis, pasistiebė į viršų. Per praėjusius metus, lyginant su ankstesniais, savo dividendų išmokėjimo rodiklį kilstelėjo daugiau nei pusę, t.y. dvidešimt viena nagrinėjamo indekso narė, o kritimą fiksavo šešiolika. Tokios kompanijos kaip ABB, AstraZeneca, Ericsson, Hennes & Mauritz, Nordea Bank, Sampo bei Telia Company už praėjusius metus ketina savo akcininkams išmokėti didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno, o štai Nokia ir Genmab neketina mokėti jokių dividendų.
Tradiciškai pateikiame naujausius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius (remiantis užsienio tinklapiuose esančiais). Taigi bendri medianiniai OMX NORDIC 40 indekso atstovių rinkos vertės rodikliai šiuo metu tikrai nėra žemi, bet tuo pačiu nėra ir itin aukšti, tad negalima sakyti, jog akcijos yra pervertintos, tuo labiau gerokai pervertintos. Tarp trijų Skandinavijos šalių faktiškai visais mažiausiais (išskyrus dividendinį pajamingumą, kuris yra didžiausias) rinkos vertės rodikliais pasižymi nagrinėjamos Suomijos įmonės. Finansų sektoriaus atstovės pasižymi aukščiausiu medianiniu dividendinio pajamingumo rodikliu, tačiau kitą vertus P/E ir P/BV rodikliai yra patys kukliausi.
Per praėjusius metus tarp keturiasdešimties analizuojamo indekso atstovių atpigo vos trijų akcijos, kai per 2018 metus - net dvidešimt penkių, tad nieko stebėtino, jog 2019 metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana, skirtingai nei prieš metus, buvo pastebimai teigiama, t.y. siekė net 38,5 procento. Be to, visos kitos apskaičiuotos medianos irgi teigiamoje zonoje, na o labiausiai ūgtelėjo pramonės šakos narių ir Švedijos atstovų rinkos vertės, o štai mažiausiai pabrango finansų sektoriaus narių nuosavybės vertybiniai popieriai. Daugiausiai per praėjusius metus uždirbo investavę į Atlas Copco A (80,5 procento), DSV ir Ørsted akcijas, o štai Nokia kapitalizacija smuktelėjo beveik trečdaliu, o Swedbank - 22,3 procento.
Nuo šių metų pradžios Švedijos, Suomijos ir Danijos akcijų rinkose vyrauja pozityvios nuotaikos, ką įrodo bendra akcijų kainų pokyčių mediana, kuri be jokios abejonės yra teigiama ir sudaro 7,2 procento. Šiais 2020 metais ūgtelėjo net dvidešimt devynių analizuojamo indekso atstovių rinkos vertės, o krito vos vienuolikos. Vienintelės Suomijos atstovių akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra nors ir nežymiai, bet neigiama, na o labiausiai pabrango finansų sektoriaus ir Danijos atstovių akcijos. Bent kol kas džiūgauti gali tie, kurie metų pradžioje įsigijo Swedish Match ir Neste akcijų, nes jos pabrango daugiausiai, o štai priešingoje barikadų pusėje atsidūrė A.P. Møller - Mærsk ir Boliden bendrovės, kurių kapitalizacijos susitraukė labiausiai.
OMX NORDIC 40 indeksas praėjusių metų pabaigoje pakilo virš savo prieš korekciją buvusio pasiekto visų laikų rekordinio lygio, na o šių metų pradžioje ši augimo tendencija prasitęsė. Jei paaiškės, jog tai tvarus reiškinys, vadinasi turime naują augimo bangą.
Atlas Copco A akcijų kaina korekcijos metu nukrito iki Fibo 50% lygio, kur buvo suformuotas korekcijos dugnas, po ko sulaukėme atšokimo ir šiuo metu testuojame prieš korekciją buvusią pasiektą viršūnę, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš šio lygio, augimas prasitęs, priešingu atveju gali susiformuoti taip vadinama dviguba viršūnė, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
DSV akcijų kaina išlieka augimo trende, kuris prasidėjo dar 2014 metų pabaigoje. Tiesa, pastaruoju metu testuojama augimo kanalo viršutinė riba, kuri gali tapti pasipriešinimo lygiu ir lemti korekciją po prieš tai buvusio augimo.
Tęsiasi Swedish Match akcijų kainos augimo naujas etapas, kuris prasidėjo dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį bei nematyti jo pabaigos ženklų.
Po korekcijos nuo šių metų pradžios prasidėjo naujas Neste akcijų kainos augimo etapas, kurio metu buvo pakilta virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio. Ši tendencija ir toliau turėtų kurį laiką tęstis.
Nokia akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų pavasarį. Praėjusių metų spalį ji nusmuko žemiau anksčiau suformuoto dugno, na o dabar sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš prieš tai buvusio dugno, tuomet ankstesnis judesys buvo klaidinantis, o priešingu atveju prasitęs korekcija.
Swedbank akcijų kainos kritimas sustojo ties Fibo 50% lygiu, kuris kelis kartus buvo testuojamas, na ir galiausiai sulaukėme didesnio atšokimo bei dabar testuojame nuosmukio kanalo viršutinę ribą. Jei pavyks tvariai virš jos pakilti, tuomet sulauksime dar didesnio atšokimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
A.P. Møller - Mærsk akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų pavasarį. Po atšokimo nuo dugno, akcijų kaina vėl pajudėjo žemyn, tad su laiku galime sulaukti prieš tai buvusio pasiekto dugno testavimo.
Boliden akcijų kaina išlieka korekcinėje fazėje, kuri prasidėjo dar 2018 metų vasarą. Panašu į tai, kad po atšokimo galime sulaukti naujos nuosmukio bangos ir tuo pačiu prieš tai buvusio dugno patestavimo.
