Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-11-29 15:52.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=30094
Per spalį tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje smuktelėjo nedarbo lygis, tuo tarpu Europos sąjungoje šis rodiklis minimą mėnesį nepakito.
Lietuvoje per antrą rudens mėnesį, palyginus su rugsėju, bedarbystė krito nuo 6.6 iki 6.4 procento, euro zonoje - nuo 7.6 iki 7.5 procento, o Europos sąjungoje ji nepakito ir siekė 6.3 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 6.1 procento, aštuonis procentus ir 6.7 procento.
Euro zonoje bedarbystė šiuo metu yra mažiausia nuo pat 2008 metų liepos, o Europos sąjungoje - nuo pat 2000 metų pradžios, kai imta skelbti tokius duomenis.
Spalį darbo Europos sąjungoje neturėjo 15.583 mln. žmonių, euro zonoje - 12.334 milijonai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo atitinkamai 29 tūkstančiais ir 31 tūkstančiu, o mūsų šalyje krito dviem tūkstančiais iki 94 tūkstančių. Per metus bedarbių skaičius bendroje sąjungoje krito 939 tūkstančiais, euro zonoje - 761 tūkstančiu, o Lietuvoje tuo tarpu padidėjo keturiais tūkstančiais.
Tarp sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (2.2 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (16.7 procento) bei Ispanijoje (14.2 procento). Per metus bedarbystė smuktelėjo net dvidešimt keturiose sąjungos šalyse, o paaugo Čekijoje, mūsų šalyje bei Danijoje ir Švedijoje. Labiausiai ši rodiklis per minimą laikotarpį susitraukė Graikijoje (nuo 18.9 iki 16.7 procento) bei Estijoje - nuo 5.7 iki 4.3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per spalį euro zonoje krito nuo 15.7 iki 15.6 procento, Europos sąjungoje - nuo 14.5 iki 14.4 procento, o Lietuvoje smuko nuo 12.3 procento iki vienuolikos procentų. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 16.7, 15.1 ir 10.3 procento.
Spalį tarp sąjungos šalių jaunimo tarpe mažiausia bedarbystė buvo Čekijoje (5.5 procento) ir Vokietijoje (5.8 procento), o didžiausia - Graikijoje (33.1 procento) bei Ispanijoje (32.8 procento).