Remiantis finansų elgesio teorija, žmonės, kurie priima sunkius, sudėtingus sprendimus, kuriems reikia daug laiko ir pastangų, nepriima jų visiškai racionalių.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-10-19 01:26.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=29907
Remiantis racionalumo hipoteze, investuotojai vadovaujasi ne emocijomis, o „šaltu“ skaičiavimu. Idealiame pasaulyje investuotojų sprendimai leistų rasti geriausią grąžą esant tam tikram rizikos lygiui. Racionalūs sprendimai turėtų būti priimami surinkus kiek įmanoma daugiau informacijos ir išanalizavus daugybę variantų. Remiantis finansų elgesio teorija, žmonės, kurie priima sunkius, sudėtingus sprendimus, kuriems reikia daug laiko ir pastangų, nepriima jų visiškai racionalių. Yra daugybė klaidų, kurias padaro investuotojai.
Jas galima suskirstyti į pažinimo klaidas (kognityvinis konservatyvizmas, ieškojimas patvirtinimo, informacijos reprezentatyvumas, kontrolės iliuzija, nuspėjamumas atgal, įtvirtinimo efektas, psichikos apskaita, kadravimo efektas, nenoras analizuoti) ir emocines klaidas (praradimo baimė, per didelis pasitikėjimas savimi, disciplinos stoka, nenoras keistis, „mano vertos daugiau“, baimė gailėtis). Pažinimo klaidos atsiranda dėl klaidų statistiniame lygmenyje, apdorojant informaciją ar įsimenant. Emocinės klaidos atsiranda dėl veiksmų, pagrįstų impulsu ar intuicija.
Pažintinis konservatizmas
Kognityvinis konservatyvizmas reiškia situaciją, kai investuotojai neteisingai atsižvelgia į naujos informacijos poveikį jų ligšioliniams įsitikinimams. Dėl to investuotojai yra pernelyg prisirišę prie savo nuomonės, todėl sumažėja naujos į rinką ateinančios informacijos svarba.
Norėdami neutralizuoti šią klaidą, pirmiausia turite žinoti apie jos atsiradimą. Investuotojas turėtų užduoti sau klausimus apie naujos informacijos įtaką jo nuomonėms ir prognozėms, neignoruodamas sudėtingesnės ar sunkiau suprantamos informacijos.
Patvirtinimo paieška
Patvirtinimo paieška yra susijusi su situacija, kai investuotojas kreipia daugiau dėmesio į informaciją, patvirtinančią jo ankstesnes nuomones ir prognozes, sumažindamas reikšmingumą ar visiškai nepaisydamas informacijos, prieštaraujančios šioms nuomonėms.
Norėdamas sumažinti šios klaidos įtaką sprendimams, investuotojas turėtų aktyviai ieškoti informacijos, prieštaraujančios jo nuomonei ir prognozėms. Kuo daugiau pastangų bus skiriama tiek teigiamos, tiek neigiamos informacijos analizei, ir kuo įvairesnė bus ši informacija, tuo mažiau investuotojas bus linkęs padaryti šią klaidą.
Informacijos reprezentatyvumas
Informacijos reprezentatyvumas reiškia situaciją, kai investuotojai naują informaciją aiškina remdamiesi ankstesne patirtimi. Todėl jie bando pritaikyti naują informaciją prie jau žinomų veiksmų ir įvykių raidos modelių, net jei tai nėra pagrįsta. Rezultatai, gauti remiantis nedideliu įvykių skaičiaus pavyzdžiu, apibendrinami visai populiacijai. Todėl investuotojas galimus būsimus įvykius priskiria neteisingoms tikimybėms, neatsižvelgdamas į visą turimą informaciją.
Norint sumažinti šios klaidos įtaką investuotojo sprendimams, patartina pažvelgti į platų situacijos vaizdą ir išanalizuoti jį iš daugelio perspektyvų.
Kontrolės iliuzija
Kontrolės iliuzija yra susijusi su situacija, kai investuotojams susidaro įspūdis, kad jie gali kontroliuoti tam tikros veiklos rezultatą, nors taip iš tikrųjų nėra. Pavyzdžiui, jie gali būti linkę mokėti didesnę kainą už loterijos bilietą, kuriame patys pasirenka numerius, palyginti su atsitiktiniu priskyrimu. Šios klaidos pasekmė investuotojams gali būti per dažni sandoriai arba nepakankamas portfelio diversifikavimas.
Pirmasis žingsnis norint pašalinti šią klaidą - tai suvokimas, jog finansų rinkų sudėtingumas reiškia, kad net didžiausi žaidėjai nesugeba jos suvaldyti. Be to, jūs taip pat turėtumėte ieškoti kontrargumentų savo nuomonei, bandydami išanalizuoti kuo platesnį galimų jūsų veiksmų pasekmių spektrą. Taip pat gali būti naudinga sekti operacijas analizuojant priežastis, lemiančias investavimo sprendimus.
Numatomumas atgaline data
Numatomas atgalinis vertinimas reiškia, kad investuotojai yra linkę vertinti praeities įvykius kaip lengvai nuspėjamus. Investuotojai mano, kad jų požiūriai ir prognozės apie ateitį yra tikslesni, nei buvo iš tikrųjų. Šios klaidos pasekmė - per didelis pasitikėjimas, pagrįstas įsitikinimu, kad investuotojas numatė daugelį įvykių praeityje.
Norint išvengti atgalinio nuspėjamumo klaidų, patartina sekti atliktus sandorius kartu su priežasčių, lemiančių investavimo sprendimus, analize.
Įtvirtinimo efektas
Įtvirtinimo efektas yra euristika, turinti įtakos konkrečių įvykių tikimybės įvertinimui. Analizuodami informaciją, investuotojai paprastai pradeda nuo tam tikros vertės (pavyzdžiui, pirkimo kainos ir tikėtinos investicijų grąžos), kuri vėliau koreguojama žemyn arba aukštyn, atsižvelgiant į tai, kaip jie vertina naują į rinką patenkančią informaciją. Tačiau pradiniai vertinimai per mažai keičiami, todėl priimami neteisingi sprendimai.
Sumažinti įtvirtinimo poveikį sprendimams įmanoma atidžiai stebint, kaip buvo nustatyti ankstesni lūkesčiai, ir tada į juos įtraukiant naują informaciją. Taip pat reikėtų atsiminti, kad ankstesniuose rezultatuose nėra informacijos apie investavimo galimybes, todėl jie neturėtų būti pagrindas priimant sprendimus dėl tam tikros priemonės pirkimo ar pardavimo.
Psichikos apskaita
Dėl psichinės apskaitos egzistavimo investuotojai gali vertinti savo investicijas skirtingai, priklausomai nuo to, kuriai psichikos kategorijai jie buvo priskirti. Šią kategoriją gali lemti lėšų, skiriamų tam tikrai investicijai, šaltinis ir planuojamas jų naudojimo būdas. Todėl investuotojai kiekvieną iš nustatytų kategorijų nagrinėja atskirai, neįvertindami jų santykio ir koreliacijos.
Šios klaidos poveikį investicijų rezultatams galima sumažinti ją suprantant ir išanalizavus visą investicijų portfelį.
Kadravimo efektas
Kadravimo efektas reiškia, kad investuotojas gali pateikti skirtingus atsakymus į tą patį klausimą, jei jo klausiama skirtingai. Taigi, klausimo formuluotė gali įtakoti, ar pateiktas rezultatas bus suvokiamas kaip teigiamas ar neigiamas. Taip yra todėl, kad investuotojai yra linkę sutelkti dėmesį į pasirinktus klausimo elementus ir taip pamiršti visą vaizdą. Dėl įrėminimo efekto investuotojai gali neteisingai įvertinti rizikingumą, pasirinkti investicijas, kurių pelno ir rizikos santykis yra nepatenkinamas, arba sutelkti dėmesį į trumpalaikius kainų pokyčius ir tokiu būdu sudaryti per daug operacijų.
Norėdamas sumažinti įrėminimo poveikį sprendimams, investuotojas gali pabandyti pertvarkyti - performuluoti jo užduodamus klausimus. Atsakymas į tą patį klausimą, pateiktą atsižvelgiant į nuostolius ir pelną, leis išsamiau išanalizuoti investavimo galimybes ir investuotojo požiūrį į riziką.
Nenorėjimas analizuoti
Investuotojai yra linkę priimti sprendimus remdamiesi „nuorodomis“, įvertindami įvykio tikimybę pagal tai, kaip lengvai jis įsimenamas. Įvykiai, kurie labiau prieinami atminčiai, atrodo yra labiau tikėtini. Nenorėjimas analizuoti gali pasireikšti renkantis instrumentą, investicinių fondų bendrovę, banką ar maklerio įmonę. Tai gali lemti apribotą svarstomų investicijų skaičių, nepakankamą investicijų portfelio diversifikavimą ir netinkamą turto paskirstymą tarp tam tikrų rūšių finansinių priemonių.
Investuotojai turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikius investavimo rezultatus ir atlikti išsamią savo investavimo proceso analizę. Didesnis principų, kuriais investuotojas naudojasi priimdamas sprendimus dėl investavimo, detalumas gali padėti atlikti išsamesnę analizę ir išvengti aprašytos klaidos.
Baimė prarasti
Remiantis perspektyvos teorija, investuotojai mieliau riboja nuostolius, nei siekia didesnio pelno. Investuotojų pasitenkinimas tam tikru pelnu yra mažesnis nei panašus nepasitenkinimas dėl tos pačios vertės praradimo. Dėl to investuotojai nori prisiimti didesnę riziką, kad sumažintų savo nuostolius, ir mažesnę riziką, siekdami didesnės grąžos. Todėl investuotojai linkę ilgą laiką laikyti nuostolingas investicijas savo portfelyje, net jei jų likvidavimo tikimybė yra ribota. Pelno siekimo atveju investuotojai yra linkę per greitai užbaigti savo investicijas, bei tuo pačiu praranda galimybę gauti daugiau pelno. Dėl šios klaidos investuotojai yra linkę laikyti didesnės rizikos portfelius, nei jiems tinka, ir sudaryti per daug sandorių dėl per greito pasitraukimo iš pelningų investicijų.
Neįmanoma pakeisti investuotojų pasitenkinimo pelnu laipsnio ir nepasitenkinimo patirtais nuostoliais. Norėdamas sumažinti šios klaidos įtaką investavimo rezultatams, investuotojas gali pabandyti realiai įvertinti nuostolių ir pelno gavimo iš tam tikros investicijos tikimybę, kruopščiai išanalizavęs įsigytų priemonių perspektyvas.
Per didelis pasitikėjimas savimi
Investuotojai yra linkę pernelyg įsitikinti, kad jų nuomonė, pagrįsta intuicija ir analizės rezultatais, yra teisinga. Be to, jie nuopelnus už savo sėkmę prisiima sau, tačiau ieško išorinių veiksnių, atsakingų už jų nesėkmes. Dėl pernelyg didelio investuotojų pasitikėjimo rizika yra nepakankamai įvertinama ir nuostoliai per dideli, išlaikomas nepakankamai diversifikuotas portfelis ir sudaroma per daug sandorių.
Norėdami sumažinti šios klaidos įtaką investicijų rezultatams, turėtumėte reguliariai analizuoti atliktus sandorius. Gali būti naudinga įvertinti, kokie veiksniai turėjo įtakos teigiamam ar neigiamam investicijos rezultato pasiekimui. Esamų sandorių analizė taip pat leis įvertinti, ar investuotojas per tam tikrą laikotarpį sudarė per daug sandorių.
Trūksta savidisciplinos
Dėl savidisciplinos stokos investuotojai linkę priimti sprendimus, nesuderinamus su jų ilgalaikiais tikslais, atsisakydami jų siekiant trumpalaikių rezultatų. Dėl to investuotojai sutaupo per mažai pinigų tolimiems tikslams, pavyzdžiui, pensijai, ir tada per daug rizikuoja, kad gautų didesnę grąžą.
Norint pasiekti savidiscipliną, reikia apibrėžti ir užfiksuoti savo investavimo tikslus, kad galėtumėte juos periodiškai patikrinti. Taupyti reikiamus išteklius gali padėti namų ūkio biudžetas, į kurį bus įtrauktos investicijoms skirtos lėšos.
Nenorėjimas keistis
Nenorėjimas keistis reiškia, kad investuotojai labiau linkę palikti reikalus tokius, kokie jie yra, o ne ieškoti būdų juos pagerinti. Jei nėra problemų, kurios priverstų jus apsispręsti, tuomet galite sau leisti išlaikyti esamą padėties būklę. Todėl investuotojai išlaiko portfelį, kurio pelno ir rizikos santykis yra netinkamas, ir neieško kitų investavimo galimybių.
„Mano vertos daugiau“
Ši klaida reiškia, kad žmonės suteikia daugiau vertės turtui, kuris jiems priklauso, nei turtui, kurio jie neturi. Todėl kaina, kuria investuotojai nori parduoti turtą, skiriasi nuo kainos, kuria nori pirkti. Ši klaida lemia turto, netinkamo investuotojo portfeliui, turėjimą.
Siekiant sumažinti šios klaidos įtaką investavimo rezultatams, priimant investicinius sprendimus, turėtų būti apsvarstyta ir kaina, už kurią priemonė bus norima įsigyti, ir į tai, ar tikslinga laikyti tokias investicijas portfelyje.
Baimė gailėtis
Dėl baimės gailėtis investuotojai gali vengti sprendimų priėmimo, kad nerizikuotų patirti nuostolius. Dėl to instrumentai gali būti per ilgai laikomi portfelyje. Gailėjimosi baimė taip pat išryškėja, kai investuotojas užbaigia investiciją, kol neišsenka tolesnės jos augimo perspektyvos. Dėl to investuotojai bijodami nuostolių gali pasirinkti turtą, kuris yra per saugus, arba pasirinkti populiarias priemones, kad jų rezultatai nebūtų blogesni nei kitų investuotojų.
Norint sumažinti šios klaidos poveikį, patartina įvertinti atskirų priemonių ir viso portfelio riziką, kas leidžia ją palyginti su investuotojų pasirinkimais.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais