versija spausdinimui
(1)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta sumažinti palūkanų normą už Centriniame banke laikomus indėlius, be to, nuo lapkričio bus atnaujintas aktyvų pirkimas rinkoje bei pablogintos euro zonos makroekonominės prognozės.
Kaip ir buvo laukta, palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius sumažinta dešimt bazinių punktų iki minus 0,50 procento. Bazinė palūkanų norma išliko ties nuliniu lygiu, kas atitiko prognozes. Ribinio skolinimosi palūkanų norma taip pat nepakeista ir toliau sudarys 0,25 procento.
Nuo lapkričio pirmos dienos kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje Europos Centrinis bankas skirs po dvidešimt milijardų eurų ir šį programa bus tęsiama tol, kol to reikės, t.y. kiek reikės sustiprinti jos politikos palūkanų normų pritaikomąjį poveikį, ir baigsis prieš pat pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.
Valdančioji taryba tikisi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos išliks esamos arba bus žemesnės, kol infliacijos prognozės patikimai suartės iki lygio, kuris pakankamai artimas dviem procentams, bet bus žemiau jo, per savo prognozavimo laikotarpį, ir tokia konvergencija buvo nuosekliai vykdoma bei atsispindi pagrindinėje infliacijos dinamikoje.
Pakartotinis investavimas iš pagal ankstesnės aktyvų supirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo metu gautų lėšų bus tęsiamas ilgą laiką nuo tos dienos, kai Valdančioji taryba pradės kelti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tiek, kiek būtina palaikyti palankias likvidumo sąlygas ir pakankamą monetarinės politikos pritaikymą.
Bus pakeistos naujos ketvirtinių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TLTRO III) sąlygos, kad būtų išlaikytos palankios bankų skolinimo sąlygos, užtikrintas sklandus pinigų politikos vykdymas ir toliau palaikoma palanki pinigų politikos pozicija. Dabar kiekvienos operacijos palūkanų norma bus nustatyta kaip vidutinė norma, taikoma pagrindinėms Eurosistemos refinansavimo operacijoms per atitinkamo TLTRO galiojimo laiką. Bankams, kurių tinkamas grynasis skolinimas viršija pagrindinį rodiklį, TLTRO III operacijose bus taikoma mažesnė norma ir ji gali būti tokia žema kaip operacijos metu vyraujanti vidutinė indėlio palūkanų norma. Operacijų trukmė bus pratęsta nuo dvejų iki trejų metų.
ECB vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu pranešė, kad palyginus su birželio prognozėmis, sumažintos tiek šių, tiek kitų metų euro zonos ekonomikos augimo prognozės. Be to, žemyn pakoreguotos infliacijos prognozės, dėl mažesnių energijos išteklių kainų ir dėl mažesnės vartotojų paklausos. Šių metų BVP augimo prognozė pakoreguota nuo 1.2 iki 1.1 procento, o kitų metų - nuo 1.4 iki 1.2 procento. Metinės infliacijos atveju dabar tikimasi, kad šiais 2019 metais ji sudarys 1.2 procento, kai birželį prognozuota, jog sieks 1.3 procento. Kitų metų sumažinta nuo 1.4 iki vieno procento. Tuo tarpu Europos Centrinio banko bedarbystės prognozės išliko nepakeistos, t.y. šiais metais ji turėtų siekti 7.7 procento, o kitais metais - 7.5 procento.
Jis pabrėžė labai didelę fiskalinės politikos svarbą skatinant ekonomikos augimą euro zonoje ir jai priklausančiose šalyse. Mario Draghi teigė, kad kitose regionuose tai buvo svarbus veiksnys, prisidėjęs prie spartesnio BVP augimo. Tam pritarė visi ECB nariai. Kalbant apie šios dienos euro zonos Centrinio banko atstovų posėdį, vyravo diskusijos, tačiau dauguma pritarė sprendimams monetarinės politikos srityje. Nebuvo diskutuojama dėl aktyvų supirkimo programos mėnesinės vertės.
Atsakydamas apie Donald Trump žinutę Twitter svetainėje po šiandien įvykusio ECB posėdžio ir jo metu priimtų sprendimų, Mario Draghi pabrėžė, kad monetarinės politikos vykdytojų pagrindinis uždavinys yra laikytis savo mandato, t.y. užkrinti kainų stabilumą, jie neturi nusistatę tikslinio norimo euro kurso lygio.
Kaip ir buvo laukta, palūkanų norma už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius sumažinta dešimt bazinių punktų iki minus 0,50 procento. Bazinė palūkanų norma išliko ties nuliniu lygiu, kas atitiko prognozes. Ribinio skolinimosi palūkanų norma taip pat nepakeista ir toliau sudarys 0,25 procento.
Nuo lapkričio pirmos dienos kas mėnesį aktyvų supirkimui rinkoje Europos Centrinis bankas skirs po dvidešimt milijardų eurų ir šį programa bus tęsiama tol, kol to reikės, t.y. kiek reikės sustiprinti jos politikos palūkanų normų pritaikomąjį poveikį, ir baigsis prieš pat pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.
Valdančioji taryba tikisi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos išliks esamos arba bus žemesnės, kol infliacijos prognozės patikimai suartės iki lygio, kuris pakankamai artimas dviem procentams, bet bus žemiau jo, per savo prognozavimo laikotarpį, ir tokia konvergencija buvo nuosekliai vykdoma bei atsispindi pagrindinėje infliacijos dinamikoje.
Pakartotinis investavimas iš pagal ankstesnės aktyvų supirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo metu gautų lėšų bus tęsiamas ilgą laiką nuo tos dienos, kai Valdančioji taryba pradės kelti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tiek, kiek būtina palaikyti palankias likvidumo sąlygas ir pakankamą monetarinės politikos pritaikymą.
Bus pakeistos naujos ketvirtinių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TLTRO III) sąlygos, kad būtų išlaikytos palankios bankų skolinimo sąlygos, užtikrintas sklandus pinigų politikos vykdymas ir toliau palaikoma palanki pinigų politikos pozicija. Dabar kiekvienos operacijos palūkanų norma bus nustatyta kaip vidutinė norma, taikoma pagrindinėms Eurosistemos refinansavimo operacijoms per atitinkamo TLTRO galiojimo laiką. Bankams, kurių tinkamas grynasis skolinimas viršija pagrindinį rodiklį, TLTRO III operacijose bus taikoma mažesnė norma ir ji gali būti tokia žema kaip operacijos metu vyraujanti vidutinė indėlio palūkanų norma. Operacijų trukmė bus pratęsta nuo dvejų iki trejų metų.
ECB vadovas Mario Draghi spaudos konferencijos metu pranešė, kad palyginus su birželio prognozėmis, sumažintos tiek šių, tiek kitų metų euro zonos ekonomikos augimo prognozės. Be to, žemyn pakoreguotos infliacijos prognozės, dėl mažesnių energijos išteklių kainų ir dėl mažesnės vartotojų paklausos. Šių metų BVP augimo prognozė pakoreguota nuo 1.2 iki 1.1 procento, o kitų metų - nuo 1.4 iki 1.2 procento. Metinės infliacijos atveju dabar tikimasi, kad šiais 2019 metais ji sudarys 1.2 procento, kai birželį prognozuota, jog sieks 1.3 procento. Kitų metų sumažinta nuo 1.4 iki vieno procento. Tuo tarpu Europos Centrinio banko bedarbystės prognozės išliko nepakeistos, t.y. šiais metais ji turėtų siekti 7.7 procento, o kitais metais - 7.5 procento.
Jis pabrėžė labai didelę fiskalinės politikos svarbą skatinant ekonomikos augimą euro zonoje ir jai priklausančiose šalyse. Mario Draghi teigė, kad kitose regionuose tai buvo svarbus veiksnys, prisidėjęs prie spartesnio BVP augimo. Tam pritarė visi ECB nariai. Kalbant apie šios dienos euro zonos Centrinio banko atstovų posėdį, vyravo diskusijos, tačiau dauguma pritarė sprendimams monetarinės politikos srityje. Nebuvo diskutuojama dėl aktyvų supirkimo programos mėnesinės vertės.
Atsakydamas apie Donald Trump žinutę Twitter svetainėje po šiandien įvykusio ECB posėdžio ir jo metu priimtų sprendimų, Mario Draghi pabrėžė, kad monetarinės politikos vykdytojų pagrindinis uždavinys yra laikytis savo mandato, t.y. užkrinti kainų stabilumą, jie neturi nusistatę tikslinio norimo euro kurso lygio.