Per antrą šių metų ketvirtį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump ir jo administracija buvo pačiame dėmesio centre, nes suintensyvėjo ir pagilėjo prekybos karas tarp Amerikos ir Kinijos.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-06-29 17:46.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=29398
Populiariausia pasaulyje virtuali valiuta bitkoinas grįžta į madą, Amerikos prezidentas pagilino prekybos konfliktą su Kinija, monetarinių politikų vykdytojai dar labiau sušvelnino toną ir ėmė kalbėti apie galimą naują stimuliaciją.
D.Trump dėmesio centre
Per antrą šių metų ketvirtį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump ir jo administracija buvo pačiame dėmesio centre, nes suintensyvėjo arba kitaip tariant pagilėjo prekybos tarp Amerikos ir Kinijos nesutarimas - konfliktas ir tai paveikė finansų rinkų dalyvių nuotaikas ir sprendimus bei įvykius pačiose rinkose, t.y. įnešė neaiškumo, nervingumo ir dalinai sumažino rinkos dalyvių norą rizikuoti.
Kai jau atrodė, kad susitarimas prekybos srityje tarp dviejų valstybinių, kurių ekonomikos yra pačios didžiausios pasaulyje, yra arti, viskas vos per kelias dienas apsivertė aukštyn kojomis. Kinija susilaukė naujų muitų bei Jungtinėms Amerikos Valstijoms atsakė taip pat įvesdama muitus iš ten importuojamoms prekėms. Be to, kas blogiausia, derybos apskritai nutrūko.
Kaip jau minėta, Amerikos prezidentas Donald Trump derybose mėgsta elgtis itin agresyviai ir aukštai užkelia kartelę, kad išpeštų sau kuo daugiau naudos galutiniame variante, tad toks įvykių posūkis neturėtų stebinti, be to, kinai taip pat nėra linkę lengvai pasiduoti, ir būtent šis nežinomybės faktorius per didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio darė neigiamą poveikį akcijų ir kitoms rinkoms.
Vis dėl to birželio mėnesio pabaigoje po taip laukto Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donald Trump ir Kinijos vadovo Xi Jinping susitikimo paaiškėjo, kad buvo sudarytos savotiškos paliaubos prekybos konflikte, t.y. susitarta atnaujinti prieš tai gegužę nutrūkusias derybas, be to, Amerika neįves muitų likusiam importui iš Kinijos, ir žinoma kinai irgi nesiims jokių papildomų priemonių. Tiesa, to nebus bent kol kas, tačiau niekas negarantuoja, kad to nesulauksime ateityje. Tad įtampa, akivaizdu, jog kiek nuslūgo, tačiau neaiškumas ir neapibrėžtumas bei su tuo susijusi rizika ir toliau išlieka.
Iš esmės daugelis ekonomistų bei analitikų tikėjosi tokios įvykių eigos, t.y. kad po dviejų valstybių prezidentų susitikimo bus sutarta atnaujinti derybas ir nebus įvesti nauji muitai. Kitaip tariant, pasitvirtino lauktas bazinis arba pagrindinis scenarijus. Reiktų priminti, kad kitų metų lapkritį laukia nauji Amerikos prezidento rinkimai, kuriuose Donald Trump be jokios abejonės sieks būti perrinktas antrajai kadencija. Atsižvelgus į tai, jam kartu su savo administracija reiktų pasistengti iki to laiko, o realiai ir anksčiau, pasiekti susitarimą su Kiniją prekybos srityje ir prezidento rinkimų kampanijos metu tai pristatyti kaip savo laimėjimą. Aišku, laiko derėtis dar tikrai yra, tačiau būtų pageidautina šį klausimą uždaryti iki šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios. Tai, kad Amerikos prezidento laikas deryboms yra ribotas puikiai žino ir kinai, tad lengva tikrai nebus. Tikėtina, kad greitu metu galutinis susitarimas tarp dviejų šalių nebus pasiektas, tad artimiausią ketvirtį tai išliks vienu iš esminių rizikos šaltinių.
Pinigų politikos formuotojai dar labiau švelnina toną
Per praėjusį ketvirtį prasitęsė jau per pirmus tris šių metų mėnesius pradėjusi formuotis tendencija, kad tiek Amerikos, tiek Europos bei kai kurių kitų šalių monetarinių politikų vykdytojai ėmė kalbėti ne apie griežtinimą, o priešingai - apie pinigų politikos švelninimą. Kitaip tariant per antrą šių metų ketvirtį jų tonas dar labiau sušvelnėjo.
Priminsime, kad dar praėjusių metų pabaigoje Amerikos Federalinio Rezervų banko nariai prognozavo, kad per šiuos metus sulauksime dviejų bazinės palūkanų normos padidinimų. Po to, kai padėtis kiek pablogėjo, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje jų lūkesčiai pakito, t.y. tuomet jie manė, kad 2019 metais monetarinė politika apskritai išliks stabili, t.y. nebus nei griežtinama, nei švelninama. Praėjus dar trims mėnesiams, kai dėl paaštrėjusio konflikto tarp Amerikos ir Kinijos prekybos srityje lūkesčiai bei perspektyvos dar labiau suprastėjo ir ūgtelėjo rizika bei neapibrėžtumas ir vis garsiau imta kalbėti apie galimą recesiją JAV, pusę balsavimo teisę turinčių Amerikos Centrinio banko narių jau prognozuoja, kad šiais metais šalyje reikės bent vieną kartą sumažinti bazinę palūkanų normą, na o likusi dalis vis dar laikosi nuomonės, kad per 2019 metus nebus jokių pokyčių.
Tuo tarpu rinkoje laukiama ir tikimasi, kad jau liepos mėnesį JAV bus nurėžta bazinė palūkanų norma, o bendrai per šiuos metus sulauksime dviejų monetarinės politikos sušvelninimų. Be to, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump ir toliau aktyviai kritikuoja Centrinio banko šalyje vykdomą pinigų politiką bei daro savotišką spaudimą, kad ji kuo greičiau būtų švelninama, t.y. taptų labiau palanki ekonomikai, kitaip tariant ją skatintų. Būtent tai, ar per antrą šių metų vasaros mėnesį sulauksime bazinės palūkanų normos sumažinimo Amerikoje, gali būti labai svarbus veiksnys, kuris nulems įvykius finansų rinkose per šį trečiąjį šių metų ketvirtį.
Europoje nuotaikos irgi panašios. Euro zonos Centrinis bankas prailgino terminą iki kurio dabartiniame lygyje išliks jo pagrindinės palūkanų normos, be to, monetarinės politikos atstovai vis garsiau ir aiškiau kalba apie tai, kad esant poreikiui pinigų politika Senajame žemyne gali būti dar labiau sušvelninta ir auga su tuo susiję rinkos dalyvių lūkesčiai, nes infliacija ir toliau išlieka žemiau ECB nustatyto tikslinio lygio ir egzistuoja rizika, kad galime sulaukti bendrojo vidaus produkto augimo sulėtėjimo arba netgi kritimo. Vis dėl to mažai tikėtina, kad bent jau per likusius du šių metų vasaros mėnesius iš euro zonos monetarinės politikos vykdytojų sulauksime kokių nors naujų žingsnių, tad teks palūkėti iki rudens.
Bitkoinas vėl grįžta į madą
Praėjusio ketvirčio žvaigždė be jokios abejonės buvo po itin didelės korekcijos ir vėl investuotojų bei spekuliuotojų dėmesio sulaukęs bitkoinas, be to, pastebimai šoktelėjo ir daugelio kitų kriptovalių vertės bei kai kurios iš jų pabrango netgi kur kas gerokai labiau nei minimas bitkoinas.
Kaip jau ne kartą minėta, dideliais bitkoino ir kitų virtualių valiutų verčių šuoliais aukštyn ir pastebimais smukimais žemyn biržose neverta stebėtis, nes jos, nepaisant padidėjusio populiarumo ir žinomumo, ir toliau yra mažai likvidžios. Žinoma, po tokio didžiulio praėjusiais metais buvusio bitkoino kainos kritimo ir vėliau buvusios konsolidacijos, anksčiau ar vėliau galima buvo laukti taip vadinamo didesnio ar mažesnio atšokimo, kuris iš esmės de facto jau realizavosi. Ar tai tik atšokimas po didelio kritimo, o gal kaip tik nauja bitkoino ir kitų kriptovaliutų verčių augimo bangos pradžia, be jokios abejonės paaiškės per artimiausius mėnesius - ketvirčius.
Kriptovaliutų rinkai palanku tai, kad didieji pasaulio Centriniai bankai, kurie yra atsakingi už pinigų politiką, gali vėl ją sušvelninti, t.y. de facto padidinti pinigų kiekį rinkoje, kas reiškia, kad jau esami dar labiau nuvertės. Tuo tarpu tiek bitkoino, tiek kitų kriptovaliutų galimas potencialus kiekis yra apribotas. Štai maždaug po metų bus perpus sumažintas galimas „iškasamų“ bitkoinų kiekis iš taip vadinamo vieno bloko, na o šiais metais to sulauksime kalbant apie litekoino kriptovaliutą.
Dar vienas svarbus faktorius, kuris lėmė susidomėjimo virtualiomis valiutomis sugrįžimą buvo tai, kad populiariausias pasaulyje socialinis tinklapis Facebook oficialiai pranešė, kad ruošiasi sukurti ir įdiegti savo nuosavą kriptovaliutą, kas tuo pačiu, kaip spėjama, turėtų prisidėti prie bendro tokio tipo valiutų populiarumo ir naudojimo augimo.
