Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-06-06 16:52.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=29288
Į Vilnių susirinkę Europos Centrinio banko atstovai šios dienos posėdžio metu nusprendė nekeisti savo pagrindinių palūkanų normų bei pranešė, kad šiuo metu mano, kad jos nekis dar bent iki kitų metų pirmojo pusmečio pabaigos.
Bazinė palūkanų norma išliko ties nuliniu lygiu, ribinio skolinimosi palūkanų norma taip pat nepakito ir sudarys 0,25 procento, na o už komercinių bankų Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,40 procento palūkanų norma. Ekonomistai irgi prognozavo, jog šios pagrindinės euro zonos Centrinio banko palūkanų normos šiandien nepakis.
„Šiuo metu Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent 2020 metų pirmąjį pusmetį, tačiau bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie ne mažesnio kaip dviejų procentų ar jam artimo lygio“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Europos Centrinio banko Valdančioji taryba, kaip teigiama, ketina ir toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
„Svarstydama naujos ketvirtinio dažnio tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) sąlygas, Valdančioji taryba nusprendė, kad visoms operacijoms taikomos palūkanų normos bus 10 bazinių punktų didesnės už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę normą visą atitinkamos TITRO trukmę. Jei bankų tinkamu pripažintas grynasis skolinimas viršija nustatytą ribą, TITRO III taikoma palūkanų norma jiems bus mažesnė; ji gali būti lygi operacijos laikotarpiu galiojusiai vidutinei palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe plius 10 bazinių punktų“ - skelbiama ECB šios dienos po posėdžio pasirodžiusiame pranešime.
„Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys leidžia daryti išvadą, kad šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius augimas bus lėtesnis. Tai susiję su tuo, kad, užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, kuris, visų pirma, daro neigiamą įtaką euro zonos apdirbamosios pramonės sektoriui, tarptautinė prekyba tebėra vangi. Euro zonos paslaugų ir statybų sektoriai šiam poveikiui yra atsparūs, o padėtis darbo rinkoje toliau gerėja. Vertinant ateities perspektyvas pažymėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija, tebedidėjantis užimtumas, kylantis darbo užmokestis ir toliau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika“ - spaudos konferencijos metu sakė Mario Draghi.
Euro zonos Centrinis bankas tuo pačiu šiandien paskelbė atnaujintas savo makroekonomines prognozes. Bendros valiutos zonos metinis realusis bendrasis vidaus produktas 2019 metais padidės 1,2 procento, kitais metais – 1,4 procento, o 2021 metais irgi ūgtelės 1,4 procento. Palyginti su kovo mėnesio ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė šiems metams padidinta 0,1 procentinio punkto, o 2020 ir 2021 metams – sumažinta atitinkamai 0,2 ir 0,1 procentinio punkto.
Su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos yra vis dar didelės dėl užsitęsusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, didėjančia protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, teigė Mario Draghi.
„Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų mažėti, o metų pabaigoje – vėl didėti. Nepaisant pastarojo meto svyravimo dėl laikinų veiksnių, grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, esant dideliam gamybos pajėgumų panaudojimui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas toliau stiprėja ir plečiasi. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir sparčiau kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti“ - teigė Europos Centrinio banko prezidentas.
Remiantis atnaujintomis prognozėmis numatoma, kad 2019 metais metinė infliacija pagal SVKI bus 1,3 procento, kitais metais – 1,4 procento, o 2021 metais sudarys 1,6 procento. Palyginti su kovo mėnesio ECB makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2019 metams padidinta 0,1 procentinio punkto, o kitiems metams sumažinta 0,1 procentinio punkto.
Be to, palyginus su kovo prognozėmis, šių metų bedarbystės euro zonoje prognozė sumažinta nuo 7,9 iki 7,7 procento, kitų metų - nuo 7,7 iki 7,5 procento, o 2021 metų nurrėžta nuo 7,5 iki 7,3 procento.