Autorius: traders.lt, Parašyta: 2019-03-13 18:26.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=28866
Nuo paskutinės finansų krizės laikų pasaulinė skola išaugo net penkiasdešimt procentų, tačiau S&P reitingų agentūra mano, kad tai kelia daug mažiau pavojaus nei prieš dešimtmetį.
Įmonių, vyriausybių ir namų ūkių įsiskolinimas 2018 metų birželio mėnesį siekė 178 trilijonus JAV dolerių, t.y. penkiasdešimt procentų daugiau nei prieš dešimtmetį.
Ypač pastebimai, t.y. net septyniasdešimt septyniais procentais iki 62,4 trilijono dolerių per minimą laikotarpį pakilo šalių viešoji skola.
„Pasaulinė skola šiandien yra didesnė ir rizikingesnė nei prieš dešimtmetį, nes namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės padidino įsiskolinimą. Nors kitas kredito nuosmukis gali būti neišvengiamas, mes nemanome, kad tai bus taip blogai kaip ir 2008 - 2009 metų pasaulinė finansų krizė“ - sakė S&P Global Ratings kredito analitikas Terry Chan.
Nors skolos lygis gerokai padidėjo, sverto arba skolos ir bendrojo vidaus produkto procentinis santykis išaugo mažiau, t.y. nuo 208 procentų 2008 metų birželio mėnesį iki 231 procento praėjusių metų birželį.
Amerikoje viešoji skola per dešimt metų pašoko nuo 9 iki 19,5 trilijono dolerių, euro zonoje - nuo 10,1 iki 12,9 trilijono dolerių, o Kinijoje ūgtelėjo nuo 1,2 iki 6,2 trilijono dolerių. Tačiau štai JAV namų ūkių įsiskolinimas ūgtelėjo tik vienu trilijonu dolerių iki 15,3 trilijono dolerių, euro zonoje faktiškai nepakito, kai tuo tarpu Kinijoje šis rodiklis per dešimt metų pašoko virš aštuonių kartų iki 6,6 trilijono dolerių.
Nuo paskutinės pasaulinės krizės laikotarpio įmonių, kurios nepriklauso finansų sektoriui, skolos paaugo net 51 procentu iki 23,8 trilijono dolerių. Amerikoje verslo skolų dalis padidėjo nuo 10,5 iki 14,9 trilijono dolerių, euro zonoje sumažėjo nuo 14,2 iki 14,1 trilijono dolerių, o Kinijoje pašoko nuo keturių iki net 20,3 trilijono dolerių.