versija spausdinimui
(0)
Praėję metai gerokai skiriasi nuo 2017 metų, nes daugelio aktyvų kainos (ypač akcijų ir rizikingo turto) pasikoregavo žemyn, o greitai įsižiebusi bitkoino žvaigždė lygiai taip pat greit gerokai prigeso ir šis burbulas subliuško. Amerikoje ir euro zonoje buvo sugriežtinta pinigų politika, padidėjo nerimas dėl galimo ekonomikos sulėtėjimo ir neigiamo prekybos karo poveikio. Tad esminis klausimas dabar: ar ilgai užsitęsęs smagus vakarėlis baigėsi?
Amerikoje ir euro zonoje sugriežtinta pinigų politika
Kaip įprasta finansų rinkų dalyvių iš viso pasaulio dėmesio centre 2018 metais išliko Centriniai bankai ir jų atstovų sprendimai bei prognozės artimiausiems metams. Tiek Amerikos Federalinis Rezervų bankas, tiek euro zonos monetarinės politikos vykdytojai per praėjusius metus sugriežtino savo vykdomas politikas, tiesa, pirmuoju atveju tai vyko sparčiau ir aktyviau bei agresyviau.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2018 metais bazinė palūkanų norma buvo kilstelta net keturis kartus, t.y. kiekvieną kartą po 0,25 procento, tad bendrai ji padidėjo vienu procentu, kai metais anksčiau tai buvo padaryta tris kartus (irgi kiekvieną kartą po 0,25 procento). Dar praėjusių metų pradžioje laukta, jog monetarinė politika šioje šalyje bus sugriežtinta tris kartus, tačiau teigiamas mokesčių sumažinimo efektas paspartino didžiausios pasaulyje ekonomikos augimą, be to, padidėjo infliacinis spaudimas, tad Amerikos Centrinio banko atstovai nutarė tokią padėtį išnaudoti sparčiau padidinant palūkanų normą, kad būtų išvengta ekonomikos perkaitimo bei kad prasidėjus naujam nuosmukiui būtų daugiau erdvės veikti ir skatinti ekonomiką.
Vis dėl to į metų pabaigą šios šalies monetarinės politikos vykdytojų tonas sušvelnėjo, be to, sumažėjo jų lūkesčiai dėl kitų metų perspektyvų. Dabar Amerikos Federalinio Rezervų banko nariai mano, kad šiais 2019 metais užteks vos dviejų bazinės palūkanų normos padidinimų, t.y. perpus mažiau nei praėjusiais metais, kai dar rudens pradžioje laukta, jog minimais metais pinigų politika bus iš viso sugriežtinta tris kartus. Tuo tarpu rinkoje apskritai bent esamu momentu nesitikima, kad sulauksime pagrindinės palūkanų normos augimo, o kai kurie rinkos dalyviai jau ima kalbėti apie tai, jog monetarinės politikos griežtinimo ciklas apskritai užsibaigė ir netgi metų pabaigoje palūkanų norma gali būti sumažinta.
Kaip minėta, Europos Centrinis bankas irgi per praėjusius metus sugriežtino savo prieš tai buvusią itin arba labai neįprastai ekspansinę pinigų politiką. Kalba vyksta apie vykdytos aktyvų supirkimo rinkoje programos mėnesinės vertės sumažinimą, o metų pabaigoje šį programa apskritai buvo galutinai užbaigta, tiesa, euro zonos Centrinio banko atstovai ir toliau reinvestuos už savo turimus skolos vertybinius popierius jų išpirkimo metu gautas lėšas.
Tačiau skirtingai nei už Atlanto, Senajame žemyne bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka istorinėse žemumose, be to, nepakito ir kitos euro zonos Centrinio banko nustatytos palūkanos. Palūkanų normų pokyčių bendroje valiutos zonoje galime sulaukti ne anksčiau kaip tik pasibaigus šių metų vasarai. Tuo tarpu tiek Anglijos, tiek Švedijos monetarinės politikos vykdytojai jau kilstelėjo savo pagrindines palūkanų normas.
Bitkoino krachas
2017 metų super žvaigždė, bent jau antrosios metų pusės tikrai, be jokios abejonės buvo populiariausia virtuali valiuta bitkoinas. Kuri sukėlė tikrų tikriausią psichozę ir ekstazę, ypač tiems, kurie iš anksto įsigijo šios, kaip tuomet manyta, neabejotinos ateities super išmanios valiutos. Tačiau praėjusiais metais viskas kardinaliai pakito, nes stipriai ir itin sparčiai išsipūtęs ir daug vilčių teikęs bitkoino burbulas kaip ir įprasta burbulams, pradėjo leisti orą ir galiausiai gerokai susitraukė.
Isteriją, psichozę ir euforiją susijusią su bitkoinu pakeitė vis labiau kartu su šios kriptovaliutos vertės kritimu didėjęs nusivylimas ir kai kuriais atvejais vilčių greitai praturtėti sudužimas į šipulius. Nieko naujo, taip jau ne kartą buvo. Be to, gerokai susitraukė ir kitų virtualių valiutų vertės.
Tiesa prieš tai bitkoinas nuosekliai ir gan įspūdingai brango Amerikos dolerio atžvilgiu net trejus metus iš eilės, tad savotiškas garo nuleidimas kaip ir savaime suprantamas reiškinys, na o dėl likvidumo trūkumo kriptovaliutų rinkoje, toks didesnis vertės svyravimas į abi puses neturėtų stebinti. Tad bent kol kas ateičiai atidedamos viltys, jog šio tipo virtualios valiutos taps neatsiejama daugelio arba netgi visų gyvenimo dalimi.
Tačiau 2018 metais pastebimai atpigo ne tik kriptovaliutos, bet smuko ir kitų rizikingesnių besivystančių šalių nacionalinių valiutų vertės. Žinoma, ne taip įspūdingai kaip bitkoinas ar kitos virtualios valiutos, bet dėl to, jog tarp investuotojų sumažėjo rizikos toleravimas, bei dėl ekonominių problemų ir suprastėjusių lūkesčių dėl tolimesnių perspektyvų, tiek Turkijos liros, tiek Rusijos rublio bei Brazilijos realo vertės pastebimai smuktelėjo tiek dolerio, tiek mūsų valiutos euro atžvilgiu.
Donald Trump išliko dėmesio centre
Jums gali Amerikos prezidentas Donald Trump patikti arba nepatikti, tačiau bet kokiu atveju šis charizmatiškas žmogus išlieka dėmesio centre ir jo ignoruoti nereikėtų. Prezidento komandos pasiūlytas bei Amerikos valdžios patvirtintas pelno mokesčio sumažinimas šalyje nuo 35 iki net 21 procento be jokios abejonės suteikė teigiamą impulsą akcijų rinkai bei bendrai ekonomikai, bet jau šiais metais šis teigiamas poveikis sumažės ir paaiškės, kaip lyginant su praėjusiais metais iš tiesų pakito šios šalies įmonių ir bankų grynieji pelnai, nes vienkartinio pelno mokesčio sumažinimo efekto jau nebus. Kitą vertus mokesčių sumažinimas šalyje atvėrė dar didesnę skylę federaliniame biudžete, nes pajamos iš mokesčių sumažėjo, tad tuo pačiu reikėjo ir šiais metais reiks dar daugiau skolintis, kai tuo tarpu dėl FED vykdomos monetarinės politikos griežtinimo auga skolinimosi kaštai, trumpai tariant lazda su dviem galais bei papildomas rizikos faktorius.
Štai agresyvi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento politika prekybos srityje jau turėjo priešingą efektą, t.y. išgąsdino finansų rinkų dalyvius ir privertė juos nerimauti. Be jokios abejonės per pirmą praėjusių metų pusę Donald Trump nuosekliai didino spaudimą ir kėlė savo agresyvumo arba derybinės pozicijos su užsienio prekybos partneriais, visų pirma Kinija, kartelę, ir tai neturėtų stebinti, nes toks yra jo stilius siekiant galutiniame etape gauti daugiausiai naudos ir išeiti iš kovos nugalėtoju.
Abi didžiausios pasaulio ekonomikos apsikeitė muitais importuojamoms prekėms iš kitos šalies, ir įtampa nuosekliai pradėjo augti bei ėmė daryti poveikį konkrečioms kompanijoms ir jų veiklai, t.y. padidino jų veiklos kaštus, arba sumažino pajamas. Vis dėl to artėjant metų pabaigai padėtis ėmė po truputi gerėti ir abiejų konfliktuojančių pusių tonas pradėjo švelnėti, kas bet kokiu atveju yra pozityvus reiškinys. Gruodžio pradžioje susitikę Amerikos ir Kinijos prezidentai sutarė dėl devyniasdešimties dienų paliaubų taip vadinamame prekybos kare. Šio laikotarpio metu tikimąsi, kad abi konflikto šalys pasieks susitarimą dėl tolesnių tarpusavio prekybos perspektyvų.
Tuo tarpu Amerikos prezidentas Donald Trump surado naują taikinį, t.y. nuo rudens gerokai paaštrėjo bei padažnėjo jo kritika šalies Centrinio banko atžvilgiu. Tokio šios šalies vadovo elgesio monetarinės politikos vykdytojų atžvilgiu nebuvo jau senokai. Donald Trump ne kartą tiesiai šviesiai rėžė, jog tai būtent Amerikos Federalinis Rezervų bankas ir jo vadovas yra didžiausia problema ir tuo pačiu grėsmė šalies ekonomikai. Anot jo, pinigų politikos griežtinimas šiame etape - tai klaidingas sprendimas, kuris kenkia ekonomikai. Amerikos Centrinis bankas yra nepriklausoma institucija, kuri savarankiškai vykdo jai patikėtą mandatą, t.y. užtikrinti kainų stabilumą (stabilų jų augimą) ir visišką užimtumą, ir politikai neturėtų daryti jam spaudimo, bet Donald Trump to nepaiso ir tai yra dar vienas rizikos veiksnys. Nors gruodį nepaisant Amerikos prezidento nepasitenkinimo šalyje vėl buvo kilstelta bazinė palūkanų norma, t.y. monetarinės politikos vykdytojai nepasidavė jo spaudimui, tačiau yra reali galimo konflikto tarp abiejų pusių grėsmė, kas be jokios abejonės padarytų pastebimą neigiamą poveikį finansų rinkoms.
2019 metų iššūkiai ir rizikos
Tikėtina, kad šiais metais akcijų ir kitose finansų rinkose išliks dideli svyravimai ir nervingumas. Dabartinė korekcija, kuri prasidėjo per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, gali dar labiau pagilėti, tačiau tuo pačiu verta tikėtis ir atšokimų - klaidingų judesių, kurie gali tapti puikia galimybe vis dar geromis kainomis pasitraukti iš rinkos. Didesnės ir gilesnės korekcijos rizika be jokios abejonės padidėjo. Tačiau kitą vertus po tokio ilgo ir galingo ralio, mažesnis ar didesnis garo nuleidimas yra natūralus reiškinys.
Ko gero 2019 metais Amerikos prezidentas Donald Trump ir toliau išliks dėmesio centre bei bus aktyvus. Tai jo tretieji arba prieš paskutiniai kadencijos metai. Labai svarbu kaip toliau plėtosis, o gal kaip tik šiais metais ir pasibaigs Amerikos vykdomi prekybos karai, ypač su Kinija, nes tai ir toliau išlieka rizikos šaltinis. Be jokios abejonės investuotojai didelį dėmesį skirs šalies prezidento santykiams su Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovu ir galbūt kokioms kitoms naujoms iniciatyvoms. Tuo pačiu ir toliau išlieka grėsmė, kad Donald Trump iš posto gali būti pašalintas anksčiau laiko apkaltos būdu, kas iš ties galėtų būti didelis smūgis finansų rinkos ir gerokai padidintų nežinomybę bei nervingumą.
Kaip ir įprasta, rinkos dalyviai atidžiai seks Amerikos, euro zonos ir kitų didžiųjų Centrinių bankų atstovų pasisakymus ir veiksmus, kuriuos lems pasirodantys naujausi makroekonominiai rodikliai. Bet koks nukrypimas nuo jų išankstinių planų pinigų politikos srityje, kas yra gana tikėtina, bus labai reikšmingas finansų rinkoms ir nuotaikoms jose. Žinoma, visuomet egzistuoja ir nelaukto, netikėto reiškinio, kuris gali sukrėsti rinkas, arba priešingai suteikti daug optimizmo tikimybė.
Gerų ir pelningų jums Naujųjų metų!!!
Pastaba, lentelėse 8m.vid.% - tai pastarųjų aštuonerių metų metinės grąžos, vertės ar kainos pokyčio vidurkis.
Amerikoje ir euro zonoje sugriežtinta pinigų politika
Kaip įprasta finansų rinkų dalyvių iš viso pasaulio dėmesio centre 2018 metais išliko Centriniai bankai ir jų atstovų sprendimai bei prognozės artimiausiems metams. Tiek Amerikos Federalinis Rezervų bankas, tiek euro zonos monetarinės politikos vykdytojai per praėjusius metus sugriežtino savo vykdomas politikas, tiesa, pirmuoju atveju tai vyko sparčiau ir aktyviau bei agresyviau.
Vis dėl to į metų pabaigą šios šalies monetarinės politikos vykdytojų tonas sušvelnėjo, be to, sumažėjo jų lūkesčiai dėl kitų metų perspektyvų. Dabar Amerikos Federalinio Rezervų banko nariai mano, kad šiais 2019 metais užteks vos dviejų bazinės palūkanų normos padidinimų, t.y. perpus mažiau nei praėjusiais metais, kai dar rudens pradžioje laukta, jog minimais metais pinigų politika bus iš viso sugriežtinta tris kartus. Tuo tarpu rinkoje apskritai bent esamu momentu nesitikima, kad sulauksime pagrindinės palūkanų normos augimo, o kai kurie rinkos dalyviai jau ima kalbėti apie tai, jog monetarinės politikos griežtinimo ciklas apskritai užsibaigė ir netgi metų pabaigoje palūkanų norma gali būti sumažinta.
Kaip minėta, Europos Centrinis bankas irgi per praėjusius metus sugriežtino savo prieš tai buvusią itin arba labai neįprastai ekspansinę pinigų politiką. Kalba vyksta apie vykdytos aktyvų supirkimo rinkoje programos mėnesinės vertės sumažinimą, o metų pabaigoje šį programa apskritai buvo galutinai užbaigta, tiesa, euro zonos Centrinio banko atstovai ir toliau reinvestuos už savo turimus skolos vertybinius popierius jų išpirkimo metu gautas lėšas.
Tačiau skirtingai nei už Atlanto, Senajame žemyne bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka istorinėse žemumose, be to, nepakito ir kitos euro zonos Centrinio banko nustatytos palūkanos. Palūkanų normų pokyčių bendroje valiutos zonoje galime sulaukti ne anksčiau kaip tik pasibaigus šių metų vasarai. Tuo tarpu tiek Anglijos, tiek Švedijos monetarinės politikos vykdytojai jau kilstelėjo savo pagrindines palūkanų normas.
Bitkoino krachas
Isteriją, psichozę ir euforiją susijusią su bitkoinu pakeitė vis labiau kartu su šios kriptovaliutos vertės kritimu didėjęs nusivylimas ir kai kuriais atvejais vilčių greitai praturtėti sudužimas į šipulius. Nieko naujo, taip jau ne kartą buvo. Be to, gerokai susitraukė ir kitų virtualių valiutų vertės.
Tiesa prieš tai bitkoinas nuosekliai ir gan įspūdingai brango Amerikos dolerio atžvilgiu net trejus metus iš eilės, tad savotiškas garo nuleidimas kaip ir savaime suprantamas reiškinys, na o dėl likvidumo trūkumo kriptovaliutų rinkoje, toks didesnis vertės svyravimas į abi puses neturėtų stebinti. Tad bent kol kas ateičiai atidedamos viltys, jog šio tipo virtualios valiutos taps neatsiejama daugelio arba netgi visų gyvenimo dalimi.
Tačiau 2018 metais pastebimai atpigo ne tik kriptovaliutos, bet smuko ir kitų rizikingesnių besivystančių šalių nacionalinių valiutų vertės. Žinoma, ne taip įspūdingai kaip bitkoinas ar kitos virtualios valiutos, bet dėl to, jog tarp investuotojų sumažėjo rizikos toleravimas, bei dėl ekonominių problemų ir suprastėjusių lūkesčių dėl tolimesnių perspektyvų, tiek Turkijos liros, tiek Rusijos rublio bei Brazilijos realo vertės pastebimai smuktelėjo tiek dolerio, tiek mūsų valiutos euro atžvilgiu.
Donald Trump išliko dėmesio centre
Štai agresyvi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento politika prekybos srityje jau turėjo priešingą efektą, t.y. išgąsdino finansų rinkų dalyvius ir privertė juos nerimauti. Be jokios abejonės per pirmą praėjusių metų pusę Donald Trump nuosekliai didino spaudimą ir kėlė savo agresyvumo arba derybinės pozicijos su užsienio prekybos partneriais, visų pirma Kinija, kartelę, ir tai neturėtų stebinti, nes toks yra jo stilius siekiant galutiniame etape gauti daugiausiai naudos ir išeiti iš kovos nugalėtoju.
Abi didžiausios pasaulio ekonomikos apsikeitė muitais importuojamoms prekėms iš kitos šalies, ir įtampa nuosekliai pradėjo augti bei ėmė daryti poveikį konkrečioms kompanijoms ir jų veiklai, t.y. padidino jų veiklos kaštus, arba sumažino pajamas. Vis dėl to artėjant metų pabaigai padėtis ėmė po truputi gerėti ir abiejų konfliktuojančių pusių tonas pradėjo švelnėti, kas bet kokiu atveju yra pozityvus reiškinys. Gruodžio pradžioje susitikę Amerikos ir Kinijos prezidentai sutarė dėl devyniasdešimties dienų paliaubų taip vadinamame prekybos kare. Šio laikotarpio metu tikimąsi, kad abi konflikto šalys pasieks susitarimą dėl tolesnių tarpusavio prekybos perspektyvų.
2019 metų iššūkiai ir rizikos
Tikėtina, kad šiais metais akcijų ir kitose finansų rinkose išliks dideli svyravimai ir nervingumas. Dabartinė korekcija, kuri prasidėjo per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, gali dar labiau pagilėti, tačiau tuo pačiu verta tikėtis ir atšokimų - klaidingų judesių, kurie gali tapti puikia galimybe vis dar geromis kainomis pasitraukti iš rinkos. Didesnės ir gilesnės korekcijos rizika be jokios abejonės padidėjo. Tačiau kitą vertus po tokio ilgo ir galingo ralio, mažesnis ar didesnis garo nuleidimas yra natūralus reiškinys.
Ko gero 2019 metais Amerikos prezidentas Donald Trump ir toliau išliks dėmesio centre bei bus aktyvus. Tai jo tretieji arba prieš paskutiniai kadencijos metai. Labai svarbu kaip toliau plėtosis, o gal kaip tik šiais metais ir pasibaigs Amerikos vykdomi prekybos karai, ypač su Kinija, nes tai ir toliau išlieka rizikos šaltinis. Be jokios abejonės investuotojai didelį dėmesį skirs šalies prezidento santykiams su Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovu ir galbūt kokioms kitoms naujoms iniciatyvoms. Tuo pačiu ir toliau išlieka grėsmė, kad Donald Trump iš posto gali būti pašalintas anksčiau laiko apkaltos būdu, kas iš ties galėtų būti didelis smūgis finansų rinkos ir gerokai padidintų nežinomybę bei nervingumą.
Kaip ir įprasta, rinkos dalyviai atidžiai seks Amerikos, euro zonos ir kitų didžiųjų Centrinių bankų atstovų pasisakymus ir veiksmus, kuriuos lems pasirodantys naujausi makroekonominiai rodikliai. Bet koks nukrypimas nuo jų išankstinių planų pinigų politikos srityje, kas yra gana tikėtina, bus labai reikšmingas finansų rinkoms ir nuotaikoms jose. Žinoma, visuomet egzistuoja ir nelaukto, netikėto reiškinio, kuris gali sukrėsti rinkas, arba priešingai suteikti daug optimizmo tikimybė.
Gerų ir pelningų jums Naujųjų metų!!!
Pastaba, lentelėse 8m.vid.% - tai pastarųjų aštuonerių metų metinės grąžos, vertės ar kainos pokyčio vidurkis.