Nuo šių metų pradžios didesniosios dalies smulkesnių bendrovių akcijų kainos smuktelėjo žemyn.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2018-12-08 03:05.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=28376
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių ir bankų veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Nuo šių metų pradžios didesniosios jų dalies akcijų kainos smuktelėjo žemyn.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, K2 LT, Linda Nektar ir MADARA Cosmetics . Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis.
Per praėjusį ketvirtį nemažos dalies nagrinėjamų įmonių EBITDA pelnai arba pastebimai smuktelėjo arba gerokai šoktelėjo. Pirmuoju atveju tokių buvo dešimt, o antruoju - septyni. Prieš metus per trečią ketvirtį buvo tik penki atvejai kai minimas pelnas pastebimai susitraukė, o didelis EBITDA pelno šuolis fiksuotas tik trimis atvejais.
Pažvelgus į apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas matome, kad faktiškai visos jos procentine išraiška yra su minuso ženklu. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, per praėjusį ketvirtį bendra pajamų pokyčių mediana išliko teigiama ir kiek padidėjo, tuo tarpu EBITDA pelnų atveju viskas buvo priešingai. Per minimą laikotarpį dar labiau neigiamos tapo alkoholinių gėrimų gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos, padėtis pablogėjo finansų srityje, paslaugų šakoje, tarp energetikos bei Latvijos ir Estijos įmonių, tuo tarpu Lietuvos pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį išliko teigiama ir buvo didesnė nei prieš metus, o pelnų pokyčių nors ir išliko neigiama, tačiau pats neigiamas procentinis rodiklis jau kiek sumažėjo. Be to, pramonės atstovių EBITDA pelnų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį jau tapo teigiama, kai prieš metus buvo su minuso ženklu.
Per trečią šių metų ketvirtį labiausiai pablogėjo tokių bendrovių kaip Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara, šios šalies baldų gamintojos Skano Group bei mūsų šalies atstovių Amber Grid ir alkoholinių gėrimų gamintojos Vilniaus degtinės veiklos rezultatai. Atkreipiame dėmesį, kad trimis ir keturių atveju EBITDA pelnas susitraukė pastebimai labiau, nes pajamos smuktelėjo daugiau nei pardavimo savikaina, arba ši netgi paaugo. Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika EBITDA per trečią šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tapo dar labiau neigiamas. Kitos šios šalies atstovės, kuri veikia žiniasklaidos srityje, t.y. Ekspress Grupp pelnas susitraukė net virš šešiasdešimt procentų, be to, panašiai smuktelėjo ir Energijos Skirstymo Operatoriaus, Novaturo ir Vilniaus baldų EBITDA pelnai. Visai atvejais pajamos paaugo mažiau nei išlaidos, būtent tai ir lėmė pelnų kritimus.
Tačiau štai East West Agro kompanijos, kuri prekiauja žemės ūkio technika, pelnas per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko net 6,5 karto. Lietuviškų šaldytuvų gamintojos Snaigės EBITDA pašoko 2,6 karto, nes kompanijai pavyko savo išlaidas sumažinti labiau nei smuko pajamos. Latvijos kompanijos Ditton pievadkezu rūpnica pelnas taip pat šoktelėjo 2,6 karto, o alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintojos Gubernijos EBITDA pašoko 2,7 karto, nes pajamos pakilo labiau nei išlaidos. Be to, daugiau nei dvigubai padidėjo INVL Technology ketvirčio pelnas, trečią ketvirtį iš eilės pastebimai savo veiklos rezultatus pagerino Utenos trikotažas (pajamos ir EBITDA pelnas pašoko dar labiau nei per antrą ketvirtį), o Estijos statybų sektoriaus atstovės Nordecon pelnas ūgtelėjo net 86,5 procento, tiesa, tą lėmė vienkartinio pobūdžio pajamos susijusios su turto pardavimu.
Bendra EBITDA maržų mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito nuo 11,8 iki 11,6 procento, tačiau per antrą šių metų ketvirtį buvo dar žemesnė ir sudarė tik 9,9 procento. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su 2017 metų trečiu ketvirčiu, faktiškai visos apskaičiuotos minimo pelningumo rodiklio medianos smuktelėjo, išskyrus pramonės sritį ir Latvijos įmonių bendrą EBITDA maržų medianą, kur fiksuotas prieaugis. Tarp šioje apžvalgoje analizuojamų įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržose, savo EBITDA maržas per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo dešimt, o keturiolikos - krito. Šįkart didžiausius EBITDA pelningumus sugeneravo INVL Technology ir EfTEN Real Estate Fund III. Dviejų kompanijų, t.y. Baltika ir Kauno energijos minimas rodiklis buvo neigiamas.
Kalbant apie kitą pelningumo rodiklį, t.y. turto grąžos arba ROA, tai jo bendra mediana per trečią ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuktelėjo nuo 0,9 iki 0,7 procento, tačiau buvo tokia pati kaip ir per antrą šių metų ketvirtį. Šis medianinis rodiklis lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, smuktelėjo tarp visų trijų Baltijos šalių atstovių, bei energetikos, finansų sektoriuose ir paslaugų srityje, tuo tarpu paaugo pramonėje ir tarp alkoholinių gėrimų gamintojų. ROA rodiklį per minimą laikotarpį kilstelėjo vos aštuonios bendrovės, dviem atvejais jis nepakito, o net šešiolikos turto grąža smuktelėjo. Tarp analizuojamų įmonių per trečią ketvirtį net aštuonių minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, kai 2017 metų tą patį ketvirtį tokių buvo penkios. Didžiausiais teigiamais ROA rodikliais pasiektais per praėjusį ketvirtį gali pasigirti Utenos trikotažas ir Snaigė. Abiem atvejais per metus jie šoktelėjo.
Kalbant apie šiuo metu esančius rinkos vertės rodiklius, tai P/E, P/BV ir P/S bendros medianos kaip įprasta yra žemos bei kuklesnės nei Lenkijos WIG20 ir Baltijos OMX Baltic Benchmark GI indeksų atstovių analogiški medianiniai bendri rodikliai. Tai neturėtų stebinti dėl esančio mažesnio daugelio šių analizuojamų įmonių akcijų likvidumo biržoje.
Nuo šių metų pradžios tarp nagrinėjamų bendrovių dvidešimt vienos nuosavybės vertybiniai popieriai atpigo, tik devynių pabrango ir vienos kompanijos rinkos vertė nepakito. Per visus 2017 metus atpigo penkiolikos akcijos, o pabrango - irgi penkiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai. Tad nieko stebėtino, jog šiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra neigiama, kai per praėjusius metus buvo nors ir nežymiai, tačiau teigiama. Labiausiai per 2018 metus nuvertėjo analizuojamų Estijos kompanijų bei paslaugų atstovių akcijos. Tuo tarpu Latvijos kompanijų ir alkoholinių gėrimų gamintojų akcijų kainų pokyčių medianos procentine išraiška šiais metais yra teigiamos.
Tarp atskirtų bendrovių nuo šių metų pradžios labiausiai krito Lietuvos šaldytuvų gamintojos Snaigės rinkos vertė (net penkiasdešimt trimis procentais) beveik perpus susitraukė estų baldų gamintojos Skano Group kapitalizacija, o Vilniaus baldų ir East West Agro akcijos atpigo virš trisdešimt septynių procentų. Tuo tarpu labiausiai, t.y. net 76,9 procento per šiuos metus pakilo metų pabaigoje iš Vilniaus biržos besitraukiančios Gubernijos rinkos vertė. Lino akcijos per minimą laikotarpį pabrango virš devyniolikos procentų, o Vilniaus degtinės - 13,6 procento.
OMX Vilnius indeksas spalio mėnesį pro apatinę dalį ištrūko iš ilgalaikio augimo kanalo, kas yra dar vienas neigiamas signalas, be to, kiek anksčiau tiek RSI, tiek MACD indikatoriai sugeneravo pardavimo signalus. Tad tikėtina, kad galime sulaukti dar didesnės šio indekso korekcijos.
OMX Tallinn indeksas taip pat pasikoregavo, tačiau skirtingai nei mūsų biržos indeksas jis atšoko nuo apatinio ilgalaikio augimo kanalo ribos ir bent kol kas jos nekirto, tad Estijos birža rodo didesnę jėgą. Bet šiuo metu abu indikatoriai irgi demonstruoja pardavimo signalus ir egzistuoja grėsmė, kad šis indeksas taip pat galiausiai neatlaikys ir kris dar žemiau.
OMX Riga indeksas dar rugpjūtį pro apatinę dalį ištrūko iš konsolidacinio horizontalaus kanalo ir dar kiek pasikoregavo. Dabar jis bando vėl į jį sugrįžti, tačiau tikėtina, kad tai gali pasibaigti nesėkme, po ko sektų dar didesnis jo vertės kritimas. Tiek RSI, tiek MACD rodikliai yra sugeneravę pardavimo signalus.
Snaigės akcijų kaina po to kai gegužę ištrūko iš korekcinio - konsolidacinio kanalo pro jo apatinę dalį dar labiau pasikoregavo žemyn, tačiau šį mėnesį sulaukėme atšokimo ir bandymo ištrūkti pro viršutinę dalį iš nuosmukio kanalo. Jei šis bandymas bus sėkmingas, galime sulaukti didesnio šios bendrovės akcijų kainos atšokimo.
Skano Group akcijų kaina spalį nusmuko žemiau savo ankstesnio ilgalaikio dugno, nuo kurio prieš tai 2017 metų pradžioje atšoko, kas yra neigiamas signalas bei smuktelėjo dar labiau žemyn. Nematyti jokių naujos kritimo tendencijos pabaigos ženklų.
Vilniaus baldų akcijų kaina rugpjūčio mėnesį pradėjo naują nuosmukio etapą ir naujo dugno paiešką. Nematyti esminių šios tendencijos pabaigos ženklų.
Ekspress Grupp akcijų kaina per paskutinius du mėnesius du kartus patestavo konsolidacinio kanalo apatinę ribą ir nuo jos atšoko, kas yra pozityvus signalas. Prieš tai nuo šio lygio taip pat daug kartų sėkmingai buvo atšokta.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
