OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2018-11-17 16:10.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=28267
Skandinavijos akcijų rinkoje ir toliau iš esmės išlieka korekcinės nuotaikos, OMX NORDIC 40 indeksas niekaip nesugeba pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio, didesniosios dalies apžvelgiamų įmonių ir bankų akcijos šiais metais nuvertėjo, be to, nemažos dalies iš jų išlaidos jau auga sparčiau nei pajamos.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas kaip įprasta ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo praėjusių metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.
Esminis dalykas, kuris krenta į akis pažvelgus į pateiktą lentelę su stulpeliais, kur yra pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai procentine išraiška per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir į žemiau apskaičiuotas tiek bendrą, tiek kitas veiklos rezultatų pokyčių medianas, yra tas, jog pajamų pokyčių medianos visais atvejais paaugo labiau nei EBITDA pelnų, o tai reiškia, kad bendrąją prasme Skandinavijos didžiųjų įmonių ir bankų pajamos auga lėčiau nei pagrindinės išlaidos. Ar tai tvarus ir galimai potencialiai ilgalaikis reiškinys, t.y. nauja tendencija, paaiškės per artimiausius kelis ketvirčius. Prieš metus per tą patį ketvirtį irgi buvo apskaičiuotų medianų, kur pajamos paaugo labiau nei EBITDA pelnai, arba netgi kai kuriais atvejais pelnai smuktelėjo.
Kaip įprasta pateikiame paprasčiausią statistiką. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su trečiu 2017 metų ketvirčiu, tarp keturiasdešimties OMX NORDIC 40 indekso atstovių savo pajamas padidino net trisdešimt šešios, kai prieš metus tokių buvo dešimt mažiau, o per antrą šių metų ketvirtį savo pajamas kilstelėjo trisdešimt minimo indekso narių. Kalbant apie EBITDA pelną, jo prieaugiu per praėjusį ketvirtį gali pasigirti dvidešimt keturios didžiausios Švedijos, Danijos ir Suomijos įmonės ir bankai. Ketvirtį prieš ir per praėjusių metų trečią ketvirtį tokių buvo irgi tiek pat.
Tarp analizuojamų Skandinavijos stambiųjų įmonių ir bankų labiausiai savo veiklos rezultatus (ypač kalbant apie EBITDA pelnus) per praėjusį ketvirtį pagerino investicinė kompanija iš Švedijos Investor, o jos pelnas šoktelėjo dėl padidėjusios turimų investicijų vertės. Toliau sąraše seka Danijos biotechnologijų srityje veikianti bendrovė Genmab, kurios pajamos pašoko 85,1 procento, o EBITDA pelnas - net 3,4 karto. Kadangi išlaidos paaugo lėčiau nei pajamos, tad būtent todėl taip įspūdingai šoktelėjo minėtas pelnas. Be to, virš dešimt kartų išsipūtė ir Švedijos Ericsson įmonės EBITDA pelnas. Šiuo atveju pajamos paaugo, o tuo tarpu tiek pardavimų savikaina, tiek veiklos sąnaudos sumažėjo. Pastebimiau savo veiklos per trečią šių metų ketvirtį taip pat pagerino žaliosios energetikos atstovė Ørsted, automobilių ir kitų transporto priemonių gamintoja Volvo, dvi Švedijos pramonės atstovės SKF ir Sandvik bei beveik aštuoniasdešimt procentų šoktelėjo suomių Nokia pelnas.
Per minimą ketvirtį labiausiai susitraukė Fortum EBITDA pelnas, t.y. net 55,3 procento, o jo kritimą lėmė prieš metus bendrovės gautos vienkartinio pobūdžio gan didelės vertės pajamos. Skandale dėl pinigų plovimo atsidūrusio Danske Bank banko pelnas dėl padidėjusių išlaidų driokstelėjo žemyn net virš keturiasdešimt procentų. Tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą per trečią šių metų ketvirtį užfiksavo vaistų gamintoja AstraZeneca, Nordea Bank ir Danijos papuošalų gamintoja Pandora, kurios veiklos rezultatai pablogėjo trečią ketvirtį iš eilės bei ir vėl pelnas susitraukė labiau nei pajamos.
Žinoma, buvo apskaičiuotas praėjusio ketvirčio nagrinėjamų įmonių ir bankų EBITDA pelningumas. Bendra EBITDA maržų mediana per metus paaugo nuo 20,9 iki 21,5 procento, tačiau per antrą šių metų ketvirtį buvo didesnė ir siekė 23,8 procento. Tuo tarpu pramonės atstovių minima mediana ūgtelėjo abiem lyginamais atvejais, kaip ir Suomijos įmonių, o štai paslaugų šakoje, finansų sektoriuje bei Danijos įmonių ir bankų atveju buvo visiškai priešingai. Švedijos didžiųjų bendrovių ir bankų EBITDA maržų mediana per metus nepakito ir buvo didžiausia tarp trijų Skandinavijos valstybių.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus padidino vos dvyliką OMX NORDIC 40 indekso atstovių, o net dvigubai daugiau iš jų fiksavo šio rodiklio nuosmukį, o dviem atvejais minima pelningumo marža nepakito. Nei vienu atveju EBITDA marža nebuvo su neigiamu ženklu, o mažiausią rodiklį sugeneravo Nokia, DSV bei dvi Švedijos atstovės Ericsson ir Electrolux. Tiesa, pirmais trimis atvejais marža per metus paaugo. Didžiausiu minimu pelningumo rodikliu pasiektu per praėjusį ketvirtį šįkart gali pasigirti bankas Swedbank (50,3 procento), Danijos vaistų gamintoja Novo Nordisk ir Swedish Match.
Kito pelningumo rodiklio, t.y. turto grąžos arba ROA atveju, bendra mediana per metus nežymiai, tačiau paaugo nuo 1,7 iki 1,8 procento, o lyginant su antru ketvirčiu - nepakito. Vienintelės Švedijos atstovių minimo rodiklio mediana paaugo abiem lyginamais atvejais, o štai pramonės ir paslaugų šakų narių ir Suomijos įmonių ROA mediana per metus susitraukė, kai Danijos įmonių ir bankų paaugo, o finansų sektoriaus atstovių turto grąžos mediana nepakito.
Per metus tarp analizuojamų stambiųjų Švedijos, Suomijos ir Danijos bankų ir bendrovių savo ROA rodiklius kilstelėjo septyniolika, penkiolikos turto grąža smuktelėjo, o likusių septynių nepakito. Šįkart neigiamą ROA rodiklį sugeneravo tik suomių Nokia, tiesa, pati neigiama reikšmė lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, sumažėjo perpus. Prieš metus buvo keturios įmonės, kurių turto grąža buvo su minuso ženklu. Kaip įprasta, mažiausius teigiamus ROA rodiklius pademonstravo bankai, bei Fortum ir Ørsted. Didžiausiu minimu rodikliu šįkart gali pasigirti Novo Nordisk, Coloplast ir Swedish Match.
Žvelgiant į pateiktus naujausius OMX NORDIC 40 indekso narių rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, matome, kad bendros šių rodiklių medianos šiuo metu nėra nei per daug žemos, nei tuo labiau per aukštos, tad iš esmės Skandinavijos didžiųjų įmonių ir bankų akcijos yra įvertintos tinkamai. Faktiškai mažiausiais rinkos vertės medianiniais rodikliais šiuo metu pasižymi finansų sektoriaus narės, o didžiausiais - Danijos atstovės.
Šiais metais tarp keturiasdešimties nagrinėjamų įmonių ir bankų atpigo net daugiau nei pusės akcijos, t.y. dvidešimt keturių. Per 2017 metus tokių buvo tik trylika, tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra neigiama. Labiausiai nuvertėjo finansų institucijų nuosavybės vertybiniai popieriai bei Danijos atstovių akcijos. Tuo tarpu paslaugų ir Suomijos įmonių akcijų kainų pokyčių nuo šių metų pradžios medianos yra teigiamos.
Pagrindinė autsaiderė, kaip ir po antrojo ketvirčio, ir toliau išlieka Pandora, kurios nuosavybės vertybiniai popieriai šiais metais nuvertėjo net perpus. Danske Bank banko rinkos vertė jau susitraukė 43,4 procento, o Atlas Copco - virš keturiasdešimt procentų. Tuo tarpu labiausiai tarp visų analizuojamų įmonių ir bankų, t.y. 42,9 procento pakilo Ericsson akcijų kaina, po to rikiuojasi Neste ir Ørsted, kurių kapitalizacija ūgtelėjo kiek daugiau nei trečdaliu.
OMX NORDIC 40 indekso vertė šių metų pradžioje po prieš tai buvusio nepavykusio bandymo įveikti prieš tai pasiektą rekordinį lygį, ištrūko iš ilgalaikio augimo kanalo pro jo apatinę dalį ir toliau išlieka korekcinėje - konsolidacinėje fazėje, tad didėja tikimybė, kad galime sulaukti didesnės korekcijos.
Ericsson akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. Tačiau po to, kai buvo atsimušta į šio kanalo viršutinę dalį, panašu, jog prasidėjo pelnų realizavimas - lokali korekcija po prieš tai buvusio pastebimo prieaugio. Tikėtina, kad su laiku bus patestuota apatinė kanalo dalis, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.
Kaip ir buvo prognozuota, po tokio staigaus ir pastebimo Neste akcijų kainos šuolio sulaukėme korekcijos - konsolidacinio periodo ir testuojame augimo kanalo apatinę ribą. Jei ji bus tvariai pralaužta, tuomet tikėtina didesnė korekcija.
Ørsted akcijų kaina jau beveik dvejus metus yra augimo kanale ir nuosekliai šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius. Kol kas nematyti jokių aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų.
Pandora akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2016 metų birželį. Po lokalios korekcijos - atšokimo ji smuktelėjo dar žemiau ir vis dar nematyti tvarių šios tendencijos pabaigos ženklų.
Danske Bank banko akcijų kaina dar labiau driokstelėjo žemyn. Kol kas vis dar nematyti jokių aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų, tačiau būtina atidžiai stebėti padėtį, ypač kokią galutinę formą įgaus šiuo metu esanti žalia lapkričio mėnesinė žvakė.
Atlas Copco akcijų kaina praėjusį mėnesį ištrūko iš ilgalaikio augimo kanalo pro jo apatinę dalį (ilga raudona žvakė) - neigiamas signalas. Ir toliau išliekame korekcinėje fazėje ir šiuo metu testuojame 50% fibo lygį.
