versija spausdinimui
(0)
Europos bei JAV rinkose vakar vyravo rami prekyba, kurios metu didieji regionų indeksai ženklių pokyčių nefiksavo. Vokietijos DAX traukėsi -0,45 proc., Britanijos FTSE 100 augo +0,33 proc., Stoxx Europe 600 augo +0,19 proc., Amerikos Dow Jones augo +0,04 proc., o S&P 500 traukėsi -0,25 proc.
Italijos FTSE MIB indeksas vakar traukėsi -0,57 proc., po to kai nuo šios savaitės pradžios posėdžiavę ES finansų ministrai paskelbė, kad šalies valdančiųjų pateiktas biudžeto planas, bei jame siūloma išlaidų didinimo programa yra pernelyg optimistiška. Italijos valdantieji prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais turėtų augti 1,2 proc., o kitais metais šis augimas turėtų spartėti iki 1,5 proc., nors ekonomistai prognozuoja, kad Italijos ekonomika kitąmet neturėtų augti sparčiau nei 1,2 proc. Praėjusį ketvirtį preliminarus metinis Italijos BVP augimas neatitiko vyravusių 1,0 proc. prognozių ir tesiekė 0,8 proc., o ES ministrai prognozuoja, kad lūkesčių Italijos ekonomikos augimas neatitiks ir kitais metais, o tai gali paskatinti šalies deficito išaugimą iki grėsmingos 3 proc. ribos.
Apžvalgininkai perspėja, kad net ES požiūris į kitų metų Italijos ekonomiką gali būti pernelyg optimistiškas, kadangi vertėtų daugiau dėmesio skirti didėjančių skolinimo kaštų įtakai, kuri kitais metais Italijos biudžeto deficitą gali padidinti iki 2,9 proc. (Italijos valdančiųjų prognozė 2,4 proc.), o 2020 m. pasiekti 3,1 proc. ribą, kuri yra aukščiau ES limito. Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar į naujienas reagavo nuosaikiai ir augo iki 3,396 proc. ribos.
Antrą savaitę iš eilės krentanti Brent rūšies naftos kaina vakar užfiksavo -1,97 proc. smukimą iki 70,65 JAV dolerių lygio, rinkai reaguojant į JAV pritaikytas lengvatas iš Irano naftą įsigyjančioms aštuonioms savo prekybos partnerėms. Pietų Korėjai, kuri 2017 m. įsigijo 300 tūkst. barelių Irano naftos per dieną, šiuo metu leista įsigyti 200 tūkst. barelių, nors šis kiekis šiuo metu viršija šalies poreikius. Indijai leista įsigyti 300 tūkst. barelių, kai šiais metais įsigyjamos naftos kiekiai iš Irano vidutiniškai siekė 560 tūkst. barelių, o pernai per dieną buvo įsigyjama 450 tūkst. barelių. Kinijai leidžiama įsigyti 360 tūkst. barelių (buvęs dienos vidurkis - 658 tūkst. barelių), nevertinant naftos, kuri yra įsigyjama iš Irane esančių pačios Kinijos kompanijų. Japonija laukia patvirtinimo, kokį naftos kiekį galės įsigyti, kai tuo tarpu šiemet vidutiniškai per dieną buvo nuperkama 160 tūkst. barelių Irano naftos. Visos anksčiau minėtos šalys belaukdamos JAV sankcijų Iranui įsigaliojimo spalį buvo minimizavę naftos iš šios šalies įsigijimą, todėl artimiausiu metu laukiama Irano naftos eksporto apimčių augimo. Spaudimą į meškų rinką panirusiai naftos kainai šiandien daro ir pasirodę analitikų pranešimai, kad Saudo Arabija svarsto scenarijus, kaip naftos rinka atrodytų, jeigu neegzistuotų OPEC, o šalies naftos gavyba būtų vykdoma pilnu pajėgumu. Nepaisant to, kad toks scenarijus šiuo metu yra mažai tikėtinas, jis leistų Saudo Arabijai ženkliai sumažinti pasaulines naftos kainas, mainais sustiprinant pasaulinės naftos rinkos dalį, bei palaužtų JAV skalūnų gavybą, kuri reikalauja ženkliai didesnių kaštų. Saudo Arabija šiuo metu nafta aprūpina penktadalį pasaulio rinkos, o jos naftos gavybos kaštai yra mažiausi tarp visų OPEC narių. 2016 m. Saudo Arabijoje vieno barelio naftos gavybos kaštai tesiekė 9 JAV dolerių lygį, kai tuo tarpu Rusijoje šis skaičius buvo lygus 19,2 JAV dolerių, o JAV skalūnų barelio gavyba kainavo 23,4 JAV dolerius.
Naftos kainų smukimas, bei lūkesčiai dėl kitą savaitę laukiamų prastų Honkongo biržos IT giganto „Tencent“ rezultatų šiandien tempia žemyn Azijos rinkas. 08:21 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,05 proc., Kinijos CSI 300 -1,22 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,32 proc.
Valiutų rinkos
Vakar posėdžiavusi JAV Federalinio Rezervo valdyba, kaip ir tikėtasi nepakeitė šalies bazinės palūkanų normos ir paliko ją lygią 2,0 – 2,25 rėžyje. Kaip ir anksčiau paskelbta, kad FED tęs vykdomą palaipsninį palūkanų didinimą atsižvelgiant į stiprų ekonomikos aktyvumą bei darbo rinkos augimą, o tai sustiprina tikimybę, kad gruodžio susitikimo metu bus paskelbta apie ketvirtą šiais metais palūkanų normos didinimą. JAV dolerio kursas vakarykštes naujienas pasitiko valiutų krepšelio atžvilgiu stiprėdamas +0,76 proc. EUR/USD kursas tuo tarpu trečią iš eilės sesiją silpnėja ir šiandien ryte 08:37 val. laikėsi ties 1,1346 lygiu (-0,15 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 811 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,48 proc., Rygos -0,1 proc., o Talino augo +0,29 proc. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur sesijos pabaigoje suaktyvėję pardavėjai akcijos kainą nuspaudė žemyn -0,68 proc. iki 0,439 Eur lygio. Santykinai aukštas pardavėjų aktyvumas išliko „Novaturo“ pozicijoje, kur akcijos kaina krito -2,73 proc. iki 9,19 Eur lygio.
„Merko Ehitus“ akcijos kaina augo +0,52 proc. iki 9,6 Eur lygio, rinkai sureagavus į vakar pasirodžiusius bendrovės praėjusio ketvirčio rezultatus: trečiojo ketvirčio grynasis pelnas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo 65 proc. iki 5,6 mln. Eur., o pajamos tuo pat metu augo trečdaliu iki 115 mln. Eur., nepaisant to, kad bendrovės statybos kontraktų apimtys šiais metais yra sumažėję.
„Nordecon“ (-2,04 proc., 0,96 Eur) vakar paskelbė, kad praėjusio ketvirčio pajamos traukėsi 13 proc., o laikotarpio pelnas mažėjo ketvirtadaliu lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Italijos FTSE MIB indeksas vakar traukėsi -0,57 proc., po to kai nuo šios savaitės pradžios posėdžiavę ES finansų ministrai paskelbė, kad šalies valdančiųjų pateiktas biudžeto planas, bei jame siūloma išlaidų didinimo programa yra pernelyg optimistiška. Italijos valdantieji prognozuoja, kad šalies ekonomika šiais metais turėtų augti 1,2 proc., o kitais metais šis augimas turėtų spartėti iki 1,5 proc., nors ekonomistai prognozuoja, kad Italijos ekonomika kitąmet neturėtų augti sparčiau nei 1,2 proc. Praėjusį ketvirtį preliminarus metinis Italijos BVP augimas neatitiko vyravusių 1,0 proc. prognozių ir tesiekė 0,8 proc., o ES ministrai prognozuoja, kad lūkesčių Italijos ekonomikos augimas neatitiks ir kitais metais, o tai gali paskatinti šalies deficito išaugimą iki grėsmingos 3 proc. ribos.
Apžvalgininkai perspėja, kad net ES požiūris į kitų metų Italijos ekonomiką gali būti pernelyg optimistiškas, kadangi vertėtų daugiau dėmesio skirti didėjančių skolinimo kaštų įtakai, kuri kitais metais Italijos biudžeto deficitą gali padidinti iki 2,9 proc. (Italijos valdančiųjų prognozė 2,4 proc.), o 2020 m. pasiekti 3,1 proc. ribą, kuri yra aukščiau ES limito. Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar į naujienas reagavo nuosaikiai ir augo iki 3,396 proc. ribos.
Antrą savaitę iš eilės krentanti Brent rūšies naftos kaina vakar užfiksavo -1,97 proc. smukimą iki 70,65 JAV dolerių lygio, rinkai reaguojant į JAV pritaikytas lengvatas iš Irano naftą įsigyjančioms aštuonioms savo prekybos partnerėms. Pietų Korėjai, kuri 2017 m. įsigijo 300 tūkst. barelių Irano naftos per dieną, šiuo metu leista įsigyti 200 tūkst. barelių, nors šis kiekis šiuo metu viršija šalies poreikius. Indijai leista įsigyti 300 tūkst. barelių, kai šiais metais įsigyjamos naftos kiekiai iš Irano vidutiniškai siekė 560 tūkst. barelių, o pernai per dieną buvo įsigyjama 450 tūkst. barelių. Kinijai leidžiama įsigyti 360 tūkst. barelių (buvęs dienos vidurkis - 658 tūkst. barelių), nevertinant naftos, kuri yra įsigyjama iš Irane esančių pačios Kinijos kompanijų. Japonija laukia patvirtinimo, kokį naftos kiekį galės įsigyti, kai tuo tarpu šiemet vidutiniškai per dieną buvo nuperkama 160 tūkst. barelių Irano naftos. Visos anksčiau minėtos šalys belaukdamos JAV sankcijų Iranui įsigaliojimo spalį buvo minimizavę naftos iš šios šalies įsigijimą, todėl artimiausiu metu laukiama Irano naftos eksporto apimčių augimo. Spaudimą į meškų rinką panirusiai naftos kainai šiandien daro ir pasirodę analitikų pranešimai, kad Saudo Arabija svarsto scenarijus, kaip naftos rinka atrodytų, jeigu neegzistuotų OPEC, o šalies naftos gavyba būtų vykdoma pilnu pajėgumu. Nepaisant to, kad toks scenarijus šiuo metu yra mažai tikėtinas, jis leistų Saudo Arabijai ženkliai sumažinti pasaulines naftos kainas, mainais sustiprinant pasaulinės naftos rinkos dalį, bei palaužtų JAV skalūnų gavybą, kuri reikalauja ženkliai didesnių kaštų. Saudo Arabija šiuo metu nafta aprūpina penktadalį pasaulio rinkos, o jos naftos gavybos kaštai yra mažiausi tarp visų OPEC narių. 2016 m. Saudo Arabijoje vieno barelio naftos gavybos kaštai tesiekė 9 JAV dolerių lygį, kai tuo tarpu Rusijoje šis skaičius buvo lygus 19,2 JAV dolerių, o JAV skalūnų barelio gavyba kainavo 23,4 JAV dolerius.
Naftos kainų smukimas, bei lūkesčiai dėl kitą savaitę laukiamų prastų Honkongo biržos IT giganto „Tencent“ rezultatų šiandien tempia žemyn Azijos rinkas. 08:21 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -1,05 proc., Kinijos CSI 300 -1,22 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,32 proc.
Valiutų rinkos
Vakar posėdžiavusi JAV Federalinio Rezervo valdyba, kaip ir tikėtasi nepakeitė šalies bazinės palūkanų normos ir paliko ją lygią 2,0 – 2,25 rėžyje. Kaip ir anksčiau paskelbta, kad FED tęs vykdomą palaipsninį palūkanų didinimą atsižvelgiant į stiprų ekonomikos aktyvumą bei darbo rinkos augimą, o tai sustiprina tikimybę, kad gruodžio susitikimo metu bus paskelbta apie ketvirtą šiais metais palūkanų normos didinimą. JAV dolerio kursas vakarykštes naujienas pasitiko valiutų krepšelio atžvilgiu stiprėdamas +0,76 proc. EUR/USD kursas tuo tarpu trečią iš eilės sesiją silpnėja ir šiandien ryte 08:37 val. laikėsi ties 1,1346 lygiu (-0,15 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 811 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,48 proc., Rygos -0,1 proc., o Talino augo +0,29 proc. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur sesijos pabaigoje suaktyvėję pardavėjai akcijos kainą nuspaudė žemyn -0,68 proc. iki 0,439 Eur lygio. Santykinai aukštas pardavėjų aktyvumas išliko „Novaturo“ pozicijoje, kur akcijos kaina krito -2,73 proc. iki 9,19 Eur lygio.
„Merko Ehitus“ akcijos kaina augo +0,52 proc. iki 9,6 Eur lygio, rinkai sureagavus į vakar pasirodžiusius bendrovės praėjusio ketvirčio rezultatus: trečiojo ketvirčio grynasis pelnas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo 65 proc. iki 5,6 mln. Eur., o pajamos tuo pat metu augo trečdaliu iki 115 mln. Eur., nepaisant to, kad bendrovės statybos kontraktų apimtys šiais metais yra sumažėję.
„Nordecon“ (-2,04 proc., 0,96 Eur) vakar paskelbė, kad praėjusio ketvirčio pajamos traukėsi 13 proc., o laikotarpio pelnas mažėjo ketvirtadaliu lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.