Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2018-10-31 12:27.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=28176
Palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, per pirmus tris šių metų ketvirčius SEB bankas suteikė 10 proc. daugiau paskolų mažoms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms. Bendra verslui suteiktų paskolų vertė buvo 1,34 mlrd. eurų, o pernai tuo pat metu – 1,22 mlrd. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai skolinosi transporto bendrovės, taip pat prekybos, žemės ūkio įmonės. SEB banko duomenimis, šiemet gerokai padidėjo šalies gamybos įmonių finansavimo poreikis.
„Tvarus vidaus paklausos ir eksporto augimas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių pastaraisiais metais Lietuvos ūkio plėtra viršija Europos Sąjungos ekonomikos augimo vidurkį. Taigi nepaisant nerimą keliančių išorės veiksnių, tokių kaip „Brexit“ ar tarptautiniai prekybos karai, Lietuvos įmonės išsaugojo optimizmą, planuoja ilgalaikes investicijas ir investuoja, o paskolų kokybė ir toliau yra gera“, – komentuoja SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
V. Juzikis pastebi, kad daugelis didžiųjų Lietuvos įmonių pajėgumus didino pamažu ir sukaupė kapitalo atsargą. Tad bendrovės imasi dažniau rengti ir įgyvendinti plėtros projektus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių rinkose. SEB banko atstovas prognozuoja, kad, augant įmonių susijungimo ir įsigijimo sandorių skaičiui, įmonės tokioms reikmėms vis dažniau naudosis ne tik įprastu bankų finansavimu, bet ir taikys alternatyvias priemones, tokias kaip išleidžiamus skolos vertybinius popierius. Banko paskolomis šiemet iki šiol daugiausiai finansuota įmonių modernizavimo ir plėtros projektų.
„Demografinės tendencijos ir iššūkiai darbo rinkoje, nuolatinis poreikis didinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje atsispindi gamybos įmonių investicijų planuose. Lėšos skiriamos veiklai modernizuoti, vis daugiau procesų automatizuojama“, – sako SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Anot V. Juzikio, šiuo požiūriu itin iškalbingas gamybos, ypač baldų sektorius, kuris sparčiai augo visą pastarąjį dešimtmetį, tad įmonių pajamos viršijo 1,5 mlrd. eurų. Daugiau negu du trečdalius produkcijos eksportuojantis ir apie 11 proc. visos šalies eksporto apimties sukuriantis baldų sektorius ypatingą dėmesį skiria plėtrai ir investicijoms į sprendimus, padedančius didinti veiklos mastą. Šių metų pradžioje įkurta Medienos produktų gamybos inovacijų santalka (klasteris), kuri per artimiausius trejus metus turėtų pritraukti apie 0,5 mlrd. eurų investicijų. Didelė jų dalis skiriama gamybai automatizuoti ir robotizuoti. Тai nereiškia mažėjančio darbo jėgos poreikio: priešingai, čia planuojama sukurti apie 2 500 naujų darbo vietų, o glaudus baldų ir medienos gamintojų bendradarbiavimas turėtų skatinti jų tarptautinį konkurencingumą.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius buvo svarbių pavyzdžių, liudijančių šalies verslo siekius plėstis ir Lietuvoje, ir stiprinti pozicijas užsienio rinkose. Tarp pastarųjų – vaistinių tinklus Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje valdančios bendrovės „Euroapotheca“ žingsnis į Švediją. Veiklos plėtrai rugsėjį paskola suteikta ir nekilnojamojo turto priežiūros grupei „City Service“. Trečią metų ketvirtį Lietuvos įmonėms sekėsi pritraukti lėšų tarptautinėje rinkoje, kurioje sėkmingai išplatintos dviejų bendrovių – „Lietuvos energija“ ir „Maxima grupė“ – obligacijų emisijos.
Verslininkų siekį didinti veiklos konkurencingumą ir efektyvumą taip pat aiškiai rodo žemės ūkio sektorius. V. Juzikis pažymi, kad per pirmus devynis 2018 metų mėnesius banko teikiamomis finansavimo galimybėmis naudojosi žemės ūkio technikos nuomos, augalininkystės įmonės, kurios investicijas skyrė plėtrai ir veiklai modernizuoti.
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius pastebi, kad šalies įmonės investuoja ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir skiria nemažai dėmesio regionų plėtrai. Pavyzdžiui, statoma greitai paruošiamų maisto produktų gamykla Alytuje, kur planuojama sukurti iki 220 darbo vietų. V. Juzikis prognozuoja, kad gerėjantis verslo ir savivaldybių bendradarbiavimas, tobulinama infrastruktūra ir vis didesnė savivaldybių konkurencija dėl investicijų padės toliau didinti šalies regionų galimybes.
SEB banko analitikai pažymi, kad bendrojo vidaus produkto augimas pastaruoju metu lėtėja, ir tokio tempo, koks buvo fiksuotas pirmą šių metų dalį, išlaikyti greičiausiai nepavyks. Vis dėlto Lietuvos įmonių lūkesčiai, kuriuos rodo suplanuotos ilgalaikės investicijos ir prisiimami įsipareigojimai, yra teigiami, todėl, jeigu išorės veiksniai itin nesuprastės, šalies ūkio perspektyvas artimiausius kelerius metus galima vertinti optimistiškai.