Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos (2 dalis)

Straipsniai » Ekonomika » Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos (2 dalis)

Šiuo metu be jokios abejonės dėmesio centre yra Amerikos ir Kinijos konfliktas prekybos srityje. Tai dviejų šalių, kurių ekonomikos yra pačios didžiausios pasaulyje, susidūrimas. Tad ta proga pažvelgsime į šias dvi valstybes iš arčiau ir panagrinėsime jų ekonominius rodiklius bei palyginsime juos ir pateiksime esmines išvadas bei galbūt paneigsime kai kuriuos įsitikinimus.

Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų iki dabar.

Darbo rinka

Dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis - tai bedarbystė, tačiau Kinijos atveju duomenys apie ją turimi tik nuo 2002 metų vidurio. Taigi, nuo minimo laikotarpio šioje Azijos šalyje bedarbystės rodiklis labai mažai kito, bei buvo kiek padidėjęs tik 2004 metais ir paskutinės pasaulinės finansų bei ekonominės krizės laikotarpiu. Remiantis naujausiais duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Kinijos bedarbystės rodiklis sudarė vos 3,83 procento. Tuo tarpu Amerikoje dabar nedarbo lygis sudaro vos 3,7 procento, t.y. jis dar mažesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje bei paskutinį kart tokiame lygyje buvo 1969 metų gruodžio mėnesį.

Tačiau tiek per palyginamąjį laikotarpį su Kinija, bei ir nuo pat 1990 metų bedarbystės lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose svyravo gerokai labiau. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje minimas rodiklis šioje valstybėje ėmė augti bei per porą metų pakilo nuo 5,4 iki beveik aštuonių procentų. Po to prasidėjo nuoseklus bedarbystės mažėjimo laikotarpis ir šio amžiaus pradžioje ji buvo nukritusi žemiau keturių procentų. Kai 2008 metų rudenį prasidėjo paskutinė pasaulinė krizė, bedarbystė Amerikoje per maždaug metus pašoko net dvigubai iki dešimties procentų. Tačiau po to ėmė nuosekliai mažėti ir nuo to laiko jau susitraukė daugiau nei dvigubai.

Kalbant apie vidutinį atlyginimą, Amerikos atveju pateikiamas vidutinis valandinis atlyginimas ir jo pokyčio dinamika, o Kinijos atveju - vidutinis metinis atlyginimas ir jo pokyčio dinamika. Kaip matome iš bendro paveikslėlio su dviem grafikais, tiek vienoje, tiek kitoje šalyje šis rodiklis per analizuojamą laikotarpį nuosekliai augo. Remiantis naujausiais duomenimis, rugsėjį Amerikoje vidutinis valandinis atlyginimas siekė 22.81 dolerį, kai 1990 metų pradžioje sudarė kiek daugiau nei dešimt dolerių, t.y. 10.02 dolerius. Tai reiškia, kad šis rodiklis nuo to laiko pašoko 2,3 karto.

Kinijoje remiantis naujausiais duomenimis praėjusiais metais vidutinis metinis atlyginimas siekė 74,318 tūkstančių juanių, kai praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje sudarė vos 2,140 tūkstančių juanių. Tai reiškia, kad šis rodiklis per dvidešimt aštuonerius metus šioje Azijos šalyje pašoko net 34,7 karto, arba pastebimai labiau (virš penkiolikos kartų sparčiau) nei ūgtelėjo vidutinis atlyginimas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Minimalaus atlyginimo atveju, duomenys apie mėnesinį minimalų atlyginimą Kinijoje yra patiekiami tik nuo 2006 metų, tuo tarpu Amerikoje duomenys pateikiami apie minimalų valandinį atlyginimą. Taigi, šiais metais minimoje Azijos valstybėje minimalus mėnesinis atlyginimas jau siekia 2420 juanių, kas palyginus su ankstesniais metais, yra virš penkių procentų daugiau. 2006 metais šis rodiklis sudarė 690 juanių, o tai reiškia, kad nuo to laiko minimalus mėnesinis atlyginimas pašoko 3,5 karto.

Amerikoje šiais metais minimalus valandinis atlyginimas siekia 7.25 dolerius, ir palyginus su praėjusiais metais, šis rodiklis nepakito, bei jis jau nesikeičia nuo pat 2009 metų. 2006 metais minimalus valandinis atlyginimas šioje šalyje sudarė 5.15 dolerių, o tai reiškia, kad nuo to laiko pakilo 40,8 procento, arba pastebimai mažiau nei Kinijoje. Tuo tarpu praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose minimalus valandinis atlyginimas siekė 3.8 dolerius, tad nuo to laiko jis pašoko beveik du kartus.

Pramonės produkcija

Atėjo metas pažvelgti į abiejų analizuojamų šalių pramonės rodiklius. Nuo pat praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios iš esmės visą laiką Kinijoje pramonės produkcijos apimčių prieaugis buvo maždaug dvigubai spartesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo tarpu kai 2008 metais prasidėjo paskutinė pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė, abiejose analizuojamose valstybėse ėmė trauktis pramonės produkcijos apimtys, tačiau Amerikoje šis rodiklis galiausiai susitraukė gerokai labiau, t.y. metinis pramonės nuosmukis buvo pastebimai didesnis.

Po krizės pramonės produkcijos augimas abiejose šalyse iš esmės grįžo į prieš krizę buvusį lygį, tačiau vėliau Kinijoje šio rodiklio prieaugio tempas ėmė lėtėti ir iš esmės jau sutampa su JAV esančiu, tiesa, Amerikoje 2015 - 2016 metų laikotarpyje fiksuotas metinis pramonės produkcijos apimčių nuosmukis.

Prekyba

Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį su grafikais, kurie vaizduoja abiejų nagrinėjamų šalių užsienio prekybų balansus, matome, kad nuo 1990 metų Amerikos minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, t.y. ši šalis nuolat už didesnę sumą prekių ir paslaugų importavo nei eksportavo. Tuo tarpu Kinijoje kur kas dažniau, arba faktiškai nuolat užsienio prekybos rezultatas buvo teigiamas, ypač per paskutinį dešimtmetį. JAV užsienio prekybos deficitas ėmė nuosekliai didėti nuo pat faktiškai praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios. Dar 1992 metais šios valstybės neigiamas užsienio prekybos rezultatas siekė tik 2,026 mlrd. dolerių, na o šio neigiamo rodiklio pikas buvo pasiektas 2006 metų viduryje, kuomet Amerika prekių ir paslaugų buvo importavusi net už beveik septyniasdešimties milijardų dolerių sumą didesnę nei eksportavusi. Kilus paskutinei pasaulinei krizei minimas prekybos neigiamas rezultatas susitraukė daugiau nei du kartus ir nors vėliau jis vėl padidėjo, bet jau nepasiekė to žemo lygio, kuris buvo prieš 2008 metų krizę.

Kinijoje iki pat maždaug 2004 metų užsienio prekybos rezultatas svyravo tarp nežymiai neigiamo ir iki maždaug penkiasdešimties milijardų dolerių teigiamo lygio. Po to kai jis nukrito iki neigiamo lygio, šios šalies pozityvus prekybos rezultatas ėmė nuosekliai augti ir didėti bei dar prieš paskutinę pasaulinę krizę vienu metu buvo pakilęs iki keturių šimtų milijardų dolerių. Vėliau minimas rodiklis nors ir svyravo, tačiau teigiamas jo rezultatas jau buvo didesnis nei iki minėtų 2004 metų.

Remiantis turimais naujausiais duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai prekių ir paslaugų (44 procentai) iš Amerikos buvo eksportuota į Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Po to seka Azija (31 procentas) ir galiausiai mūsų žemynas (21 procentas). Tuo tarpu didžiausios importo apimtys į JAV buvo iš Azijos šalių (keturiasdešimt penki procentai viso importo), antroje pozicijoje pagal šį rodiklį yra Pietų ir Šiaurės Amerikos valstybės (31 procentas) bei Europa (22 procentai).

Kaip matome iš paveiksliuko, 2017 metais pagrindinės Amerikos užsienio prekybos partnerės buvo dvi kaimyninės šalys, t.y. Meksika ir Kanada bei antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos savininkė Kinija. Daugiausiai savo prekių ir paslaugų JAV eksportavo į pirmąsias dvi valstybes, na o daugiausiai importavo iš minėtos Azijos atstovės (net dvidešimt du procentai viso importo).

Kinija daugiausiai prekiauja su savo žemyno, t.y. Azijos atstovėmis (48 procentai eksporto, 52 procentai importo). Dvidešimt septyni procentai viso Kinijos eksporto praėjusiais metais teko Amerikos žemynams (Pietų ir Šiaurės Amerikai), o trečioje pozicijoje pagal šį rodiklį yra mūsų žemynas. Tuo tarpu antroje pozicijoje pagal importo apimtis į šią šalį yra Europos ir Pietų bei Šiaurės Amerikos žemynai, iš kurių importuota atitinkamai 19 ir 18 procentų visų prekių ir paslaugų.

Nors Kinija aktyviausiai prekiauja su Azijos šalimis, tačiau 2017 metais daugiausiai prekių ir paslaugų iš šios valstybės eksportuota į Jungtines Amerikos Valstijas, t.y. devyniolika procentų viso eksporto vertės, o daugiausiai importuota iš Pietų Korėjos (vienuolika procentų viso importo). Be minėtų dviejų šalių, kitos dvi pagrindinės Kinijos užsienio prekybos partnerės - tai kaimynės Honkongas ir Japonija.

Iš pateiktų paveikslėlių žemiau, kuriuose pavaizduotas Amerikos eksportas ir importas pagal kategoriją matome, kad tiek vienoje, tiek kitoje pusėje sutampa prekių grupės, tik 2017 metais procentine išraiška ši šalis daugiausiai eksportavo mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų (tryliką procentų viso eksporto vertės), o importavo daugiausiai elektros bei elektroninės įrangos (penkiolika procentų viso importo). Be jų, taip pat daugiausiai eksportuota ir importuota pinigine išraiška mineralinio kuro, naftos ir distiliuotų produktų bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).

Kinija praėjusiais metais daugiausiai tiek eksportavo, tiek importavo elektros bei elektroninės įrangos (26,4 procento viso eksporto ir 24,8 procento viso importo). Antrojoje pozicijoje pagal eksportą buvo mašinos, branduoliniai reaktoriai ir katilai, po to eina baldai, apšviečiami ženklai ir surenkami pastatai bei drabužiai. Kalbant apie importą į šią Azijos šalį, tai čia toliau rikiuojasi mineralinis kuras, naftos ir distiliuoti produktai, mašinos, branduoliniai reaktoriai ir katilai bei taip pat rūdos šlakai ir pelenai.

Pažvelgus į einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Amerikoje jis visuomet buvo su minuso ženklu. Iš pradžių šioje šalyje minimas neigiamas procentinis rodiklis nuosekliai didėjo, ir tai tęsėsi iki pat 2006 metų, t.y. jis paaugo nuo minus 0,8 iki minus 6, o po to atsitiesė ir nuo paskutinės pasaulinės krizės laikų svyruoja ties maždaug trimis procentais.

Kinijoje visiškai priešinga situacija, nes ten einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška iš esmės visuomet nuo pat 1990 metų buvo teigiamas. 1993 metais šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė 1,9 procento, o 2007 metais prieš krizę jau gerokai teigiamas ir sudarė virš dešimt procentų. Krizės laikotarpiu minimas rodiklis pastebimai smuktelėjo ir po to iki pat šių dienų svyruoja ties maždaug dviejų procentų lygiu.

Antros dalies trumpos išvados:

Per palyginamąjį laikotarpį bedarbystės rodiklis Amerikoje svyravo gerokai labiau, tačiau dabar jis yra mažesnis nei Kinijoje;

Nuo 1990 metų abiejose analizuojamose šalyse augo vidutinis atlyginimas, tačiau Kinijoje jis pašoko net virš penkiolikos kartų labiau;

Tiek Amerikoje, tiek Kinijoje per palyginamą laikotarpį ūgtelėjo minimalus atlyginimas, bet pastarojoje valstybėje šis rodiklis šoktelėjo gerokai labiau;

Kinijoje pramonės produkcijos apimčių metinis prieaugis iš esmės visą laiką buvo maždaug dvigubai spartesnis nei kitoje analizuojamoje šalyje, tačiau per pastaruosius penkerius metus priartėjo prie Amerikoje esančio lygio;

Nuo pat praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Amerikos užsienio prekybos rezultatas buvo neigiamas ir didėjo, tuo tarpu Kinijoje padėtis iš esmės priešinga, t.y. šis rodiklis faktiškai visada buvo su teigiamu ženklu ir perteklius paaugo;

Praėjusiais metais iš Amerikos daugiausiai prekių ir paslaugų eksportuota į Pietų ir Šiaurės Amerikos šalis, o daugiausiai importuota iš Azijos. Pagrindinės šios valstybės užsienio prekybos partnerės yra dvi kaimyninės valstybės, t.y. Kanada bei Meksika ir Kinija;

Kinija daugiausiai prekiauja su Azijos šalimis. Praėjusiais metais daugiausiai eksportuota į Ameriką, o importuota iš Pietų Korėjos;

2017 metais Amerika daugiausiai eksportavo ir importavo mašinų, branduolinių reaktorių ir katilų bei elektros ir elektroninės įrangos, o Kinija - abiem atvejais elektros ir elektroninės įrangos;

Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Amerikoje per analizuojamą laikotarpį jis visuomet buvo neigiamas, o kitoje valstybė priešingai - teigiamas. Tiesa, pirmuoju atveju neigiamas rodiklis kriziniu laikotarpiu sumažėjo ir toks išliko iki šiol, o antru atveju - buvo atvirkščiai.

BUS DAUGIAU.

Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).