Straipsniai » Ekonomika » Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos (1 dalis)

Šiuo metu dėmesio centre yra Amerikos ir Kinijos konfliktas prekybos srityje. Tai dviejų šalių, kurių ekonomikos yra pačios didžiausios pasaulyje, susidūrimas.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2018-10-13 02:44.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=28082


Šiuo metu be jokios abejonės dėmesio centre yra Amerikos ir Kinijos konfliktas prekybos srityje. Tai dviejų šalių, kurių ekonomikos yra pačios didžiausios pasaulyje, susidūrimas. Tad ta proga pažvelgsime į šias dvi valstybes iš arčiau ir panagrinėsime jų ekonominius rodiklius bei palyginsime juos ir pateiksime esmines išvadas bei galbūt paneigsime kai kuriuos įsitikinimus.

Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų iki dabar.


Bendrasis vidaus produktas

Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 19,391 trilijoną dolerių ir išliko pati didžiausia pasaulyje, tuo tarpu Kinijos - 12,238 trilijono dolerių, t.y. antra pagal dydį. Tad pirmosios valstybės metinio bendrojo vidaus produkto vertė yra 1,6 karto didesnė ir taip buvo per visą nagrinėjamą laikotarpį, tiesa, anksčiau skirtumas buvo dar didesnis ir gerokai didesnis.



Štai 1990 metų Jungtinių Amerikos Valstijų bendrojo vidaus produkto vertė siekė tik 5,98 trilijono dolerių, o tai reiškia, kad nuo to laiko ji pašoko 3,2 karto. Minimos Azijos atstovės šio rodiklio vertė tais pačiais metais siekė tik 360,9 milijardo dolerių, tad iki dabar metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko net 33,9 karto, arba daugiau nei dešimt kartų labiau nei prieš tai minėtos šalies atveju. 1990 metais Amerikos ekonomikos vertė buvo net 16,6 karto didesnė už Kinijos. Tai, kad Kinijos ekonomika nuo praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų pradžios ūgtelėjo gerokai labiau nei kitos nagrinėjamos šalies, neturėtų stebinti, nes ši Azijos valstybė buvo ir išlieka mažiau išsivysčiusi nei Jungtinės Amerikos Valstijos, tad tokioms šalims būdingas kur kas didesnis ir spartesnis ekonomikos augimas.

Kalbant apie bendrojo vidaus produkto struktūrą arba sandarą, tai Amerikos atveju duomenys yra turimi tik nuo 2005 metų, tad nuo šio laikotarpio ir palyginsime abi šalis. Taip pat atsižvelgiant į sezoniškumo faktorių, lyginame tuos pačius ketvirčius. JAV 2005 metų pirmąjį ketvirtį absoliučiai didžioji dalis bendrojo vidaus produkto buvo sukurta paslaugų srityje ir ši dalis dar labiau paaugo, t.y. nuo 62,9 procento tuomet, iki 66,1 procento pirmąjį šių metų ketvirtį. Virš dešimt procentų bendrojo vidaus produkto sukuriama viešojo administravimo ir pramonės srityse, tiesa, abiem atvejais ši procentinė dalis per lyginamąjį laikotarpį susitraukė, bet pirmuoju atveju labiau.



Kinijoje 2005 metų pirmąjį ketvirtį didesnė dalis bendrojo vidaus produkto buvo sukurta paslaugų sektoriuje (45,3 procento), tiesa, šiuo atveju pateikiant duomenis nėra išskiriama viešojo administravimo sritis. Tuo tarpu šių metų pirmą ketvirtį ši dalis, kaip beje ir JAV atveju, jau buvo dar didesnė ir siekė 54,1 procento, t.y. daugiau nei pusė BVP jau sukuriama paslaugų srityje, tačiau vis dar minimas rodiklis išlieka mažesnis nei kitoje analizuojamoje valstybėje (pats palyginimas nėra iki galo teisingas dėl kaip minėta viešojo administravimo faktoriaus). Pramonės dalis nuo 2005 metų iki 2018 metų pirmojo ketvirčio sumažėjo nuo 38,7 iki 32,8 procento, tačiau vis dar yra gerokai didesnė nei Amerikoje. Sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis transporto ir žemės ūkio srityje per lyginamą laikotarpį taip pat smuktelėjo, tuo tarpu statybų sektoriuje - paaugo.



Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena šalyje, tai kaip akivaizdžiai matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, abiejuose analizuojamuose valstybėse nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios gyventojų skaičius nuosekliai auga. Taigi, 1990 metais Amerikoje gyveno 249,62 milijono žmonių, o šiuo metu jų jau yra 325,72 milijono, tad jų skaičius padidėjo 30,5 procento.



Kinijoje per nagrinėjamą laikotarpį visuomet gyventojų buvo daugiau nei prieš tai minėtoje valstybėje. Praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų metų pradžioje šioje Azijos šalyje gyveno 1,143 milijardo žmonių, arba 4,6 karto daugiau nei tuo pat metu gyventojų turėjo JAV. Praėjusiais metais Kinijoje buvo pasiektas naujas gyventojų skaičiaus rekordas, t.y. čia buvo 1,39 milijardo žmonių, arba 4,3 karto daugiau nei Amerikoje. Jų skaičius nuo 1990 metų ūgtelėjo 21,6 procento, arba kiek mažiau nei kitoje lyginamoje šalyje.

Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje buvo pasiektas absoliučiai rekordinis minimo rodiklio lygis. Taigi, 2017 metais vienam amerikiečiui teko 53,129 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, kas sudaro net 421 procentą pasaulinio vidurkio. Kinijoje minimas rodiklis tais pačiais metais sudarė 7,329 tūkstančius dolerių, kas atitiko penkiasdešimt aštuoniems procentams šio rodiklio pasaulinio vidurkio. Tad praėjusiais metais vienam amerikiečiui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis buvo net 7,3 karto didesnė nei minimoje Azijos šalyje.



Kinijoje metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui nuosekliai augo nuo pat 1990 metų, o ypač prieaugis paspartėjo šio amžiaus pradžioje. Tuo tarpu kitoje analizuojamoje valstybėje šis rodiklis irgi visą laiką didėjo, išskyrus krizinį 2008 metų laikotarpį, kuomet kelis metus smuko. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Kinijoje vienam gyventojui teko vos 730,8 dolerius metinio bendrojo vidaus produkto, o tai reiškia, kad nuo to laiko šis rodiklis išsipūtė net kiek daugiau nei dešimt kartų. JAV 1990 metais vienam gyventojui teko 36,312 tūkstančių dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, tad nuo to laiko prieaugis sudaro 46,3 procento, arba gerokai mažiau nei prieš tai minėtoje valstybėje. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Amerikoje minimas rodiklis buvo net 49,7 karto didesnis nei Kinijoje.

Kadangi Kinija priklauso sparčiai besivystančių šalių grupei, o Amerika valstybių, kurių ekonomikos išsivysčiusios ir jau yra brandžios, tad nieko stebėtino, kad per mūsų analizuojamą laikotarpį būtent Azijos atstovės bendrasis vidaus produktas augo kur kas sparčiau, t.y. iš esmės dvigubai, trigubai o dažnu atveju net daugiau nei trigubai labiau.



Svarbus aspektas yra ir tai, kad remiantis pateiktais duomenimis, kaip matome iš grafiko, nuo 1990 metų Kinijos ekonomika niekad nebuvo atsidūrusi recesijos būsenoje, t.y. nebuvo fiksuotas bendrojo vidaus produkto neigiamas pokytis, bet yra trys jo augimo sulėtėjimo atvejai, beje, vienas iš jų kaip tik fiksuojamas dabar. Tuo tarpu Jungtinių Amerikos Valstijų bendrasis vidaus produktas per minimą laikotarpį du kartus kurį laiką fiksavo neigiamą pokytį, t.y. didžiausia pasaulyje ekonomika buvo atsidūrusi recesijos būsenoje. Trumpam 1991 metais, bei paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu 2008 - 2009 metais, tiesa, pats nuosmukis nebuvo didelis.


Viešoji skola ir biudžetas

Atėjo laikas pažvelgti į abiejų nagrinėjamų šalių, kurių ekonomikos, kaip jau buvo minėta, yra pačios didžiausios pasaulyje, biudžetus. Joms bendra yra tai, kad per nagrinėjamą laikotarpį abiejų jų biudžeto išlaidos faktiškai visą laiką viršydavo pajamas. Amerikoje biudžeto pajamos išlaidas viršijo, t.y. buvo perteklius 1998 - 2001 metų laikotarpyje, o Kinijoje - tik 2007 metais, t.y. prieš krizę.



Lyginant abi valstybes, Amerikoje biudžeto deficitas lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška dažniau buvo kiek didesnis nei kitoje analizuojamoje šalyje. Kilus paskutinei pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei JAV biudžeto deficitas vienu metu, t.y. 2009 metais sudarė net beveik dešimt procentų bendrojo vidaus produkto vertės, kai tuo tarpu Kinijoje jis minimais metais siekė tik 2,8 procento. Praėjusiais metais abiejų valstybių biudžetai vėl buvo deficitiniai bei sudarė po 3,5 procento BVP vertės. Metus prieš tai Kinijos biudžeto deficitas sudarė 3,8 procento bendrojo vidaus produkto vertės, o tai reiškia, kad jis sumažėjo, kai prieš tai augo nuo pat 2011 metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose biudžeto deficitas 2016 metais sudarė 3,2 procento, o tai reiškia, kad šis rodiklis paaugo antrus metus iš eilės, kai prieš tai nuosekliai mažėjo nuo pat jau minėtų 2009 metų.

Kalbant apie abiejų šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, tai Kinijos duomenys yra turimi nuo 1995 metų. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, Amerikoje nuo pat 1990 iki maždaug 2008 metų, kuomet prasidėjo paskutinė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, minimas rodiklis mažai kito ir svyravo, na o po to nuo 2008 metais buvusio 67,7 procento lygio ėmė gan sparčiai didėti ir jau 2012 metais Amerikos viešoji skola buvo kiek didesnė nei šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė. Remiantis naujausiais duomenimis, šios valstybės viešoji skola sudaro 105,4 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės, kai 2016 metais siekė 105,8 procento, o 1995 metais sudarė 64,9 procento, t.y. paaugo 1,6 karto.



Tuo tarpu Kinijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis per visą lyginamą laikotarpį buvo mažesnis už analogišką JAV rodiklį, tačiau taip pat ūgtelėjo, t.y. padidėjo nuo 21,4 iki 47,6 procento, arba daugiau nei dvigubai bei labiau nei kitos analizuojamos šalies atveju. 1995 metais Amerikos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei minimos Azijos atstovės, o praėjusiais metais jau tik 2,2 karto. Kinijoje šis santykinis rodiklis irgi iš esmės ėmė didėti paskutinės pasaulinės krizės laikotarpiu, o ši tendencija ypač įsibėgėjo nuo 2012 metų ir tęsiasi iki šiol.


Infliacija

Pažvelgus į paveikslėlį, kur pateikti grafikai apie metinę infliaciją, kuri buvo abiejose analizuojamose šalyse nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, matome, kad iš pradžių Kinijoje buvo didelis kainų šuolis, tačiau po to metinė infliacija stabilizavosi ir svyravo priklausomai nuo ekonominio ciklo. Reiktų pastebėti, kad nors minima šalis iš Azijos laikoma sparčiai besivystančia, tačiau metiniai kainų pokyčiai, atmetus buvusį infliacijos šuolį 1990 metų pradžioje, buvo gana panašūs arba netgi identiški lyginant su Amerikos infliacija. Tai galima paaiškinti tuo, kad Kinijoje yra didesnė kontrolė, todėl ekonomika iki galo neveikia rinkos sąlygomis.



Kalbant apie maisto kainų pokyčius, tai Kinijoje šios prekių grupės kainų prieaugis buvo didesnis lyginant su bendru vartotojų kainų indeksu, bei tuo pačiu kai bendra metinė infliacija krisdavo, maisto kainos smukdavo mažiau. Tuo tarpu Amerikoje maisto kainų metinis prieaugis buvo gan panašus kaip ir bendros infliacijos prieaugis, bet tuo pačiu kai vartotojų kainų indeksas krisdavo, maisto kainos sumažėdavo mažiau.




Pirmos dalies trumpos išvados:

Per visą nagrinėjamą laikotarpį Amerikos metinio bendrojo vidaus produkto vertė visuomet buvo didesnė nei Kinijos, tačiau pastarosios minimas rodiklis šoktelėjo daugiau nei dešimt kartų sparčiau;

Amerikoje absoliučiai didžioji dalis bendrojo vidaus produkto sukuriama paslaugų sektoriuje ir per lyginamą laikotarpį ši dalis dar labiau padidėjo;

Kinijoje didesnioji dalis BVP taip pat sukuriama paslaugų srityje ir šis procentinis rodiklis nuo 2005 metų dar labiau padidėjo, tuo tarpu pramonėje sukuriama dalis sumažėjo, tačiau išlieka pastebimai didesnė nei JAV;

Per analizuojamą laikotarpį Kinijoje gyventojų skaičius visuomet buvo pastebimai didesnis nei Amerikoje, tačiau jų prieaugis pastarojoje yra kiek spartesnis. Abejose valstybėse, remiantis naujausiais duomenimis, gyvena rekordinis kiekis žmonių ir jis nuosekliai didėja;

Nagrinėjamose šalyse praėjusiais metais metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui pasiekė absoliučiai rekordinį lygį, tačiau Amerikoje šis rodiklis buvo gerokai didesnis. Kitą vertus, per analizuojamą laikotarpį Kinijoje jis paaugo pastebimai labiau;

Kinijos ekonomika nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios visuomet augo gerokai sparčiau (du, tris kartus ir daugiau) nei JAV bendrasis vidaus produktas;

Faktiškai per visą analizuojamą laikotarpį abiejų valstybių biudžetai būdavo deficitiniai. Pastaruosius kelis metus Kinijoje biudžeto deficitas lyginat su bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška ėmė mažėti, tuo tarpu JAV - priešingai, kai prieš tai ilgą laiką buvo kardinaliai priešinga situacija;

Per visą palyginamąjį laikotarpį Kinijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis buvo pastebimai mažesnis, tačiau Amerikoje jis paaugo kiek kukliau;

Metinės infliacijos pokyčiai ir pokyčių ciklai abiejose analizuojamose šalyse iš esmės sutapdavo bei pats kainų pokytis buvo gana panašus;

Kalbant apie maisto kainų prieaugį, tai jis Kinijoje buvo didesnis nei Amerikoje.



BUS DAUGIAU.


Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).