versija spausdinimui
(6)
Lietuvos verslininkų Gedimino Žiemelio ir Vaido Barakausko skrydis Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigiasi, o nuostolius skaičiuoja smulkieji aviacijos sektoriaus bendrovių akcininkai. Trečiadienį paskelbta, kad ilgamečio G. Žiemelio bendražygio Vlado Bagavičiaus Kipro įmonė „Haifo“ sudarė sutartį su kitais Varšuvoje listinguojamos bendrovės „Avia Solutions Group“ (ASG) akcininkais ir ketina išbraukti ASG iš biržos sąrašų. Pranešama, kad 83 proc. ASG akcininkų valdanti grupė už akciją ketina siūlyti 15,18 Lenkijos zloto, visą įmonę vertinant 118 mln. zlotų (27 mln. eurų).
„Tai – akivaizdžiai per maža kaina už akcijas, nes ASG nuosavas kapitalas 2017 metų pabaigoje siekė 62,6 mln. eurų, o 348,5 mln. eurų pajamų gavusi bendrovė uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno. ASG akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) vos viršija 5, o kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia vos 0,4 – pasaulyje tokių vertinimų rasti sunku net ir besivystančiose rinkose“, - sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, ASG į biržą atėjo iškart po pasaulinės finansų krizės 2011 metais, ir po 52 zlotus už akciją pritraukė 76 mln. zlotų. „Tai reiškia, kad G. Žiemelio bendrovės akcijų per viešą siūlymą pirkę ir jas 7 metus išlaikę investuotojai skaičiuoja 70 proc. nuostolius, nors ASG reikšmingai išaugo”, - sakė T. Pilipavičius.
2011 metais ASG gavo 84,4 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2,5 mln. eurų grynojo pelno, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 27,9 mln. eurų.
Pagrindinė ASG veiklos sritis yra orlaivių remontas ir techninis aptarnavimas. „Tai, kiek iš tiesų kainuoja tokios įmonės, parodo neseniai įvykęs sandoris, kai privataus kapitalo fondas „Baltcap“ už 43 mln. eurų Kinijos investuotojams pardavė keletą kartų už ASG mažesnę Estijos orlaivių remonto bendrovę „Magnetic MRO“, kurios pajamos pernai siekė 90,9 mln. eurų“, - sakė T. Pilipavičius.
ASG delistingavimas – jau antras panašus V. Bagavičiaus ir G. Žiemelio bei kitų akcininkų projektas. Šiemet jau nuspręsta delistinguoti orlaivių nuomos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas, už jas siūlant po 5,62 zloto, o visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų). Už akcijas pasiūlyta tik jos trumpalaikio turto vertė, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų.
„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai, todėl investuotojai patyrė 30 proc. nuostolius.
„Akcijų turintys Lenkijos fondai yra priversti jas parduoti, nes negali turėti nelistinguojamų įmonių, o kainos niekas neginčija, nes šios investicijos sudaro itin mažą dalį fondų portfeliuose. Mes manome, kad Lietuvos bankas jau turi pakankamai medžiagos konstatuoti, kad smulkieji akcininkai negali efektyviai apginti savo teisių, todėl siūlome nustatyti, jog delistinguojant įmones, būtų privaloma pateikti nepriklausomą vertinimą, patvirtinantį, kad kaina yra sąžininga“, - sakė T. Pilipavičius.
Pasak jo, iš Varšuvos biržos besitraukiantys Lietuvos verslininkai kritikuoja Lenkijos kapitalo rinką, kad ši esą nepateisino jų lūkesčių. „Mano nuomone, reiktų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ką be pasakojimų apie milijardines ambicijas padarė patys įmonių vadovai, suskaičiuoti kiek dividendų išmokėta, ir tuomet bus aiškiau. Kai virš akcijų kabo delistingavimo grėsmė, jų pirkėjų ratas automatiškai susitraukia“, - sakė T. Pilipavičius.
V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“. Kas finansuoja V. Bagavičiaus įsigijimus, nepranešama.
Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.
Investuotojų asociacija
„Tai – akivaizdžiai per maža kaina už akcijas, nes ASG nuosavas kapitalas 2017 metų pabaigoje siekė 62,6 mln. eurų, o 348,5 mln. eurų pajamų gavusi bendrovė uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno. ASG akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) vos viršija 5, o kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia vos 0,4 – pasaulyje tokių vertinimų rasti sunku net ir besivystančiose rinkose“, - sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, ASG į biržą atėjo iškart po pasaulinės finansų krizės 2011 metais, ir po 52 zlotus už akciją pritraukė 76 mln. zlotų. „Tai reiškia, kad G. Žiemelio bendrovės akcijų per viešą siūlymą pirkę ir jas 7 metus išlaikę investuotojai skaičiuoja 70 proc. nuostolius, nors ASG reikšmingai išaugo”, - sakė T. Pilipavičius.
2011 metais ASG gavo 84,4 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2,5 mln. eurų grynojo pelno, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 27,9 mln. eurų.
Pagrindinė ASG veiklos sritis yra orlaivių remontas ir techninis aptarnavimas. „Tai, kiek iš tiesų kainuoja tokios įmonės, parodo neseniai įvykęs sandoris, kai privataus kapitalo fondas „Baltcap“ už 43 mln. eurų Kinijos investuotojams pardavė keletą kartų už ASG mažesnę Estijos orlaivių remonto bendrovę „Magnetic MRO“, kurios pajamos pernai siekė 90,9 mln. eurų“, - sakė T. Pilipavičius.
ASG delistingavimas – jau antras panašus V. Bagavičiaus ir G. Žiemelio bei kitų akcininkų projektas. Šiemet jau nuspręsta delistinguoti orlaivių nuomos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas, už jas siūlant po 5,62 zloto, o visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų). Už akcijas pasiūlyta tik jos trumpalaikio turto vertė, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų.
„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai, todėl investuotojai patyrė 30 proc. nuostolius.
„Akcijų turintys Lenkijos fondai yra priversti jas parduoti, nes negali turėti nelistinguojamų įmonių, o kainos niekas neginčija, nes šios investicijos sudaro itin mažą dalį fondų portfeliuose. Mes manome, kad Lietuvos bankas jau turi pakankamai medžiagos konstatuoti, kad smulkieji akcininkai negali efektyviai apginti savo teisių, todėl siūlome nustatyti, jog delistinguojant įmones, būtų privaloma pateikti nepriklausomą vertinimą, patvirtinantį, kad kaina yra sąžininga“, - sakė T. Pilipavičius.
Pasak jo, iš Varšuvos biržos besitraukiantys Lietuvos verslininkai kritikuoja Lenkijos kapitalo rinką, kad ši esą nepateisino jų lūkesčių. „Mano nuomone, reiktų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ką be pasakojimų apie milijardines ambicijas padarė patys įmonių vadovai, suskaičiuoti kiek dividendų išmokėta, ir tuomet bus aiškiau. Kai virš akcijų kabo delistingavimo grėsmė, jų pirkėjų ratas automatiškai susitraukia“, - sakė T. Pilipavičius.
V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“. Kas finansuoja V. Bagavičiaus įsigijimus, nepranešama.
Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.
Investuotojų asociacija
prie ko prisiliečia - viskas nugaišta