versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per paskutinį šių metų pavasario mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje paaugo pramonės produkcijos apimtys, o mūsų šalyje šis rodiklis šoktelėjo labiausiai visoje sąjungoje.
Per minimą mėnesį pramonė produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1.3 procento, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai 1.2 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis pakilo 1.2 procento, o Lietuvoje - net 11.6 procento.
Balandį euro zonoje ir Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė po 0.8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje krito 8.2 procento.
Gegužę euro zonoje kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys paaugo po 2.1 procento, tarpinių produktų - 1.6 procento, kapitalo prekių - 0.7 procento, o energijos padidėjo 0.5 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo dviem procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 1.7 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, kapitalo prekių padidėjo 0.6 procento, o energijos smuko 0.1 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai per gegužę veiklos apimtys pramonėje pašoko mūsų šalyje, Švedijoje (3.4 procento) ir Airijoje (3.2 procento). Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis susitraukė Danijoje (2.8 procento) ir Portugalijoje, kur smuko dviem procentais.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje padidėjo nuo 1.7 iki 2.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.9 iki 2.4 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 2.8 iki 5.3 procento. Prognozuota, jog euro zonoje šio rodiklio metinis prieaugis sieks vidutiniškai 2.1 procento.
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamyba padidėjo 3.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.4 procento, tarpinių produktų - 2.3 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 0.2 procento, o energijos sumažėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per šį laikotarpį kapitalo prekių gamyba paaugo 3.7 procento, tarpinių prekių - 2.2 procento, kasdieninio vartojimo ūgtelėjo dviem procentais, ilgalaikio vartojimo - 1.4 procento, tuo tarpu energijos gamyba susitraukė 0.8 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai ūgtelėjo Lenkijoje (7.8 procento) ir Airijoje (7.3 procento), tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Maltoje (6.3 procento) ir Danijoje (3.3 procento).
Per minimą mėnesį pramonė produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1.3 procento, kai laukta, jog pasistiebs vidutiniškai 1.2 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis pakilo 1.2 procento, o Lietuvoje - net 11.6 procento.
Balandį euro zonoje ir Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė po 0.8 procento, tuo tarpu mūsų šalyje krito 8.2 procento.
Gegužę euro zonoje kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys paaugo po 2.1 procento, tarpinių produktų - 1.6 procento, kapitalo prekių - 0.7 procento, o energijos padidėjo 0.5 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo dviem procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 1.7 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, kapitalo prekių padidėjo 0.6 procento, o energijos smuko 0.1 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje padidėjo nuo 1.7 iki 2.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.9 iki 2.4 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 2.8 iki 5.3 procento. Prognozuota, jog euro zonoje šio rodiklio metinis prieaugis sieks vidutiniškai 2.1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai ūgtelėjo Lenkijoje (7.8 procento) ir Airijoje (7.3 procento), tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito Maltoje (6.3 procento) ir Danijoje (3.3 procento).