Autorius: Swedbank, Parašyta: 2018-06-22 10:39.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=27481
Europos (DAX -1,44 proc., FTSE 100 -0,93 proc., Stoxx Europe 600 -0,9 proc.) bei Amerikos (Dow Jones -0,8 proc., S&P 500 -0,63 proc.) indeksai vakar krito, po to kai „Mercedes – Benz“ gamintojas „Daimler AG“ (-4,32 proc.) padidino rinkų nerimą dėl besiplečiančio prekybos konflikto tarp JAV bei Kinijos.
Vokietijos automobilių gamintojas trečiadienį vėlai vakare paskelbė, kad JAV Alabamos valstijoje gaminamų miesto visureigių pardavimai šiais metais ženkliai kris ir padarys neigiamos įtakos visiems kompanijos rezultatams, po to kai Kinija praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė, kad nuo liepos 6 dienos, atsakydama į JAV primetamus importo apribojimus, pritaikys 34 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus iš Amerikos importuojamiems žemės ūkio gaminiams, bei automobiliams, o dar 16 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai pramoninėms žaliavoms bus nustatyti artimiausiu metu.
Apžvalgininkai neabejoja, kad „Daimler“ pavyzdžiu ateityje paseks ir kitos kompanijos, kurios stebėdamos besikomplikuojančią situaciją rinkoje bus priverstos redaguoti savo pelnų prognozes. „Daimler“ automobilių eksportas iš JAV į Kiniją sudaro daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių ir viršija kitų didžiųjų JAV automobilių gamintojų „Fiat Chrystler“ (<0,4 mlrd. JAV dolerių), „Ford“ (0,6 mlrd. JAV dolerių) bei „Tesla“ (2 mlrd. JAV dolerių) eksporto į Kiniją apimtis kartu sudėjus. „BMW AG“ (-2,94 proc.) kompanijos, kurios automobilių eksporto iš JAV į Kiniją apimtys viršija 3,8 mlrd. JAV dolerių atstovai vakar atsisakė komentuoti tvyrantį rinkų nerimą dėl prekybos apribojimų įtakos veiklos rezultatams, kadangi šiais metais kompanija perkels dalį savo miesto visureigių gamybos pajėgumų iš JAV į Kiniją, o neženklią įtaką dėl apribojimų galinčio pajusti „Volkswagen AG“ (-3,11 proc.) atstovai vakar pranešė, kad dar yra pernelyg anksti vertinti protekcionizmo įtaką kompanijos pajamų prognozėms, bei paskelbė, kad šiuo metu 2018 m. pelno lūkesčiai išliko nepakitę. Europos automobilių gamintojai vakar bendrai traukėsi -3,2 proc. o Amerikos – -1,78 proc.
Prekybos konfliktas tarp JAV bei Kinijos vakar plėtojosi ir platesniu mastu. Baltiesiems rūmams savaitės pradžioje paskelbus apie rengiamą 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekių sąrašą, kuriame esančios, iš Kinijos į JAV importuojamos prekės būtų apmokestintos 10 proc. tarifu, Kinijos prekybos ministras vakar pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi veltis į didesnius nesutarimus su JAV. 2017 metais Kinija buvo pirma didžiausia Amerikos importo partnerė, iš kurios į valstijas per metus buvo įvežta prekių už daugiau nei 505 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu Amerika į Kiniją importavo už 155 mlrd. JAV dolerių. Azijos rinkose šiandien vyravo nevienapusiškos nuotaikos: 08:05 val. Kinijos CSI 300 bei Pietų Korėjos KOSPI fiksavo atitinkamai +0,16 proc. bei +0,27 proc. augimus, o Japonijos NIKKEI 225 kaip ir daugelis besivystančių šalių indeksų judėjo žemyn ir krito -1 proc.
Brent rūšies naftos kaina vakar užfiksavo -2,3 proc. kritimą iki 73,05 JAV dolerių lygio, nuo kurio šiandien 08:09 val. atšoko iki 73,88 JAV dolerių kainos (+1,14 proc.), rinkai laukiant šiandien bei rytoj vyksiančio formalaus OPEC bei jos sąjungininkių susitikimo Vienoje. Šiomis dienomis vykusio OPEC atstovų susitikimo metu buvo nuspręsta nominalias naftos gavybos apimtis per dieną padidinti 1 mln. barelių arba šiek tiek daugiau nei 3 proc. tačiau tam aršiai priešinasi Iranas, kuris gali šiandien nepalaikyti susitarimo didinti gavybą. Saudo Arabijos Energetikos ministras komentuodamas situaciją vakar pareiškė, kad realios naftos gavybos apimtys gali išaugti apie 600 tūkst. barelių, kadangi kaikurios kartelio narės, kaip antai Venesuela, gali nesugebėti įgyvendinti naujų įsipareigojimų ir padidinti gavybos. 2016 m. 24 OPEC narės bei jų sąjungininkės nusprendė 1,8 mln. barelių per dieną arba daugiau nei 5 proc. apriboti naftos gavybą, tačiau šis susitarimas pastaruoju metu sulaukė daug JAV, Kinijos bei Indijos šalių kritikos, pastarosioms susiduriant su sunkumais dėl pusketvirtų metų aukštumas pasiekusios naftos kainos.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakar užfiksavo žemiausią kainą nuo praėjusių metų liepos, po to kai buvo paskelbta, kad dvi svarbias pozicijas Italijos parlamento ekonomikos komitetuose gavo kraštutiniai euroskeptikai. Po to, kai vakar EUR/USD krito iki 1,1509 lygio, šiandien ryte kurso vertė judėjo į viršų ir 08:38 val. laikėsi ties 1,1629 lygiu (+0,22 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,01 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,06 proc., o Rygos bei Talino augo atitinkamai +0,68 bei +0,08 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo +0,79 proc. iki 0,51 Eur kainos, o investuotojai sugeneravo penktadalį visos rinkos apyvartos.
„Nasdaq“ birža vakar paskelbė, kad pusmetinės peržiūros metu nuspręsta į lyginamojo indekso sudėtį nuo liepos pradžios įtraukti bendroves „AUGA Group“, „Tallinna Sadam“, „Pro Capital Grupp“ bei „Latvijas Gaze“, iš indekso išimant „ „Nordecon“, „HansaMatrix“ bei „Baltika“. OMX Baltic 10 indekso sudėtyje tuo tarpu nuo kito mėnesio pradžios neliks „Klaipėdos Naftos“ bei „Grindeks“ akcijų, o vietoj jų bus įtraukti „Merko Ehitus“ bei „Silvano Fashion Group“ vertybiniai popieriai.