Straipsniai » Apžvalgos » Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga

Per praėjusį ketvirtį daugelio stambių Skandinavijos kompanijų veiklos rezultatai buvo pagerinti, be to, didžiosios daugumos iš jų akcijos nuo šių metų pradžios pabrango.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2018-05-19 17:02.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=27299


Skandinavijos šalys yra visai šalia mūsų ir dažnai jos laikomos sektinu pavyzdžiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių Šiaurės šalių ekonomikos laikosi ir plėtojasi puikiai bei jos tinkamai valdomos ir prižiūrimos. Per praėjusį ketvirtį daugelio stambių Skandinavijos kompanijų veiklos rezultatai buvo pagerinti, be to, didžiosios daugumos iš jų akcijos nuo šių metų pradžios pabrango, tačiau vienas iš pagrindinių indeksų vis dar nesugebėjo pasiekti naujų rekordinių lygių.

OMX NORDIC 40

OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo praėjusių metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.

Pažvelgus į lentelės stulpelius, kur pateikta, kaip per praėjusį ketvirtį pakito įmonių ir bankų pajamos ir pelnai, matome, kad raudonos spalvos, kuri reiškia pablogėjimą, yra daugiau nei prieš metus. Per pirmą šių metų ketvirtį aštuonių OMX NORDIC 40 indekso atstovių tiek pajamos, tiek EBITDA pelnas smuktelėjo, kai prieš metus per šį ketvirtį tokių buvo perpus mažiau. Tą patį patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kurios abi nors ir išliko teigiamos, bet per metus smuktelėjo. Be to, EBITDA pelnų pokyčių mediana jau tapo mažesnė už pajamų. Panaši padėtis ir kalbant apie kitas apskaičiuotas medianas.

Reiktų išskirti šiuo atveju finansų sektorių, kur EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo neigiama, be to, ketvirtį prieš tai irgi buvo neigiama, nes visų penkių stambiųjų Skandinavijos bankų, kurie įtraukti į analizuojamą indeksą, pelnai per praėjusį ketvirtį, palyginus su 2017 metų pirmu ketvirčiu, smuktelėjo, nors pajamos ir padidėjo. Tuo pačiu ir paslaugų šakos atstovių minima mediana irgi tapo neigiama, nors pajamų išliko teigiama ir dar labiau pasistiebė.

Kalbant apie trijų Šiaurės šalių veiklos rezultatų medianinius rodiklius, tiek Švedijos, tiek Danijos jie suprastėjo, o Suomija šiuo atveju išsiskyrė pozityviai, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų teigiamos medianos ūgtelėjo.

Žinoma, kaip įprasta paprasta statistika. Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, savo pajamas kilstelėjo net trys ketvirtadaliai OMX NORDIC 40 indekso narių, o EBITDA pelnus - dvidešimt du. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 32 ir 31, t.y. buvo pozityvesnis.

Labiausiai per minimą laikotarpį tiek savo pajamas, kurios pašoko 2,7 karto, tiek EBITDA pelną, kuris šoktelėjo net septynis kartus, tarp analizuojamų Skandinavijos įmonių ir bankų kilstelėjo Danijos biotechnologijų srityje veikianti Genmab. Taip pat pastebimiau savo veiklos rezultatus pagerino ir kita šios valstybės atstovė Ørsted, kuri veikia žaliosios energetikos srityje. Virš keturiasdešimt procentų ūgtelėjo Neste ir Stora Enso EBITDA pelnas, be to, eilinį ketvirtį iš eilės savo veiklos rezultatus pagerino Švedijos metalų kasybos ir gavybos kompanija Boliden, suomių energetikos įmonė Fortum bei pramonės šakos narė Sandvik.



Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė visiems gerai žinoma Nokia, kurios EBITDA pelnas susitraukė beveik devyniasdešimt procentų, be to, virš aštuoniasdešimt procentų krito Švedijos statybų milžinės Skanska minimas pelnas, kuris sumažėjo dėl labiau nei pajamos ūgtelėjusios pardavimų savikainos bei dėl sumažėjusių pajamų iš susijusių įmonių. Ketvirtą ketvirtį iš eilės smuktelėjo Danijos vėjo jėgainių srityje veikiančios Vestas Wind Systems pajamos ir pelnas, o drabužių kūrimu, siuvimu ir prekyba užsiimančios Hennes & Mauritz atveju tai nutiko antrą kartą iš eilės. Tiek pajamų, tiek EBITDA pelno kritimą per pirmą šių metų ketvirtį užfiksavo ir Švedijos buitinės technikos gamintoja Electrolux, kurios pelnas susitraukė labiau dėl padidėjusios pardavimų savikainos. Per pirmą šių metų ketvirtį pablogėjo ir farmacijos atstovių AstraZeneca, Novo Nordisk bei papuošalų gamintojos Pandora veiklos rezultatai.

Kaip įprasta buvo apskaičiuotos iš analizuojamų įmonių ir bankų praėjusio ketvirčio EBITDA maržos. Paaiškėjo, kad bendras medianinis rodiklis per metus paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo, kaip ir Švedijos bei Danijos atstovių atveju. Pramonės įmonių minimas rodiklis abiem lyginamais atvejais paaugo, kaip ir kalbant apie Suomijos įmones. Paslaugų srityje fiksuota visiškai priešinga tendencija, o finansų sektoriaus atveju per metus medianinis EBITDA maržų rodiklis smuko, bet lyginant su ketvirtu praėjusių metų ketvirčiu, jau paaugo.

Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo keturiolika OMX NORDIC 40 indekso atstovių, o kritimas fiksuotas dvidešimt trim atvejais. Didžiausią EBITDA maržą sugeneravo ir mūsų šalyje veikiantis bankas Swedbank (50,9 procento), Danijos vaistų gamintoja Novo Nordisk (48,9 procento) ir kita šios šalies atstovė Genmab. Tuo tarpu dviejų Švedijos bendrovių Skanska ir Ericsson minimas rodiklis per pirmą šių metų ketvirtį buvo kukliausias.

Turto grąžos arba ROA rodiklio atveju, jo bendra mediana tiek per metus, tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo iki 1,4 procento. Tas pats buvo ir tarp Švedijos atstovių, Suomijos atveju ROA mediana abiem atvejais ūgtelėjo, o Danijos per metus irgi pasistiebė. Pramonės ir paslaugų srityse buvo visiškai priešinga situacija, t.y. pirmuoju atveju turto grąža per metus paaugo, o antruoju - smuktelėjo, kaip beje ji krito ir finansų sektoriuje.

Per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2017 metų pirmu ketvirčiu, savo turto grąžas sugebėjo kilstelti penkiolika nagrinėjamų įmonių ir bankų, penkiais atvejais šis santykinis finansinis pelningumo rodiklis nepakito, o aštuoniolikos nagrinėjamo indekso atstovių minimas rodiklis susitraukė. Šįkart neigiamą ROA rodiklį sugeneravo trys įmonės (kaip ir prieš metus Ericsson ir Nokia bei ir telekomunikacijų milžinė Telia Company), kai prieš metus jų buvo dvi. Didžiausią turto grąža pasiekė dvi Danijos įmonės Novo Nordisk ir Coloplast. Pirmuoju atveju minimas rodiklis, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, paaugo, o antruoju - krito.

Bendri medianiniai OMX NORDIC 40 indekso narių rinkos vertės rodikliai (P/E, P/BV ir P/S) šiuo metu nei per daug aukšti, nei per daug žemi, tačiau kiek kuklesni nei Amerikos Dow Jones Industrial Average indekso atstovių. Tarp apskaičiuotų kitų medianinių, iš esmės didžiausiais pasižymi Skandinavijos pramonės atstovės, o finansų sektoriaus narių rinkos vertės rodikliai yra kukliausi. Tarp trijų šalių bent šiuo metu Danijos atstovių P/E, P/BV ir P/S medianiniai rodikliai yra didžiausi.

Nuo šių metų pradžios tarp keturiasdešimties analizuojamų įmonių ir bankų ūgtelėjo daugiau nei pusės, t.y. dvidešimt penkių akcijų kainos, o penkiolikos - smuktelėjo. Per visus praėjusius metus irgi dvidešimt penkių rinkos vertė padidėjo, vienos įmonės nepakito, o likusių keturiolikos sumažėjo. Tačiau nepaisant to, šiais metais bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra mažesnė ir siekia 4,9 procento, kai per 2017 metus sudarė 9,3 procento. Pramonės atstovių minimas rodiklis yra teigiamas, tačiau štai paslaugų srities atstovių bei ypač finansų sektoriaus narių bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra neigiama, beje, per ankstesnius metus šis rodiklis irgi buvo su minuso ženklu. Tarp Skandinavijos šalių pagal akcijų brangimą šiais metais, kaip beje ir 2017 metais, lyderiauja Suomija, o Danijos atstovių bendra akcijų kainų pokyčių mediana nuo metų pradžios yra nežymiai neigiama.

Labiausiai nuo šių metų pradžios šoktelėjo Nokia rinkos vertė, kuri pakilo beveik trisdešimt šešiais procentais, kai per praėjusius metus susitraukė apie šešiolika procentų. Beveik trečdaliu pabrango kitos Suomijos atstovės Stora Enso akcijos, Neste - 28,3 procento, o Ericsson ir Fortum kapitalizacija ūgtelėjo ketvirtadaliu. Toliau pinga Danijos papuošalų gamintojos Pandora nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie vien šiais metais jau nuvertėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, arba daugiausiai, kai per 2017 metus atpigo virš dvidešimt septynių procentų. A.P. Møller - Mærsk akcijos atpigo beveik septyniolika procentų, o Hennes & Mauritz nuo metų pradžios nuvertėjo apie penkiolika procentų.


Po nepavykusio bandymo pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto rekordinio lygio sulaukėme OMX NORDIC 40 indekso korekcijos, kuri tęsėsi nuo pat šių metų pradžios, tačiau šį mėnesį šis indeksas atsitiesė ir pajudėjo į viršų (ilga žalia žvakė). Jei ši tendencija gegužę išsilaikys, tuomet tikėtina, jog su laiku sulauksime dar vieno bandymo patestuoti prieš tai buvusius pasiektus rekordinius lygius.




Nokia akcijų kaina šį mėnesį ištrūko iš korekcinio nuosmukio kanalo, kuris tęsiasi nuo pat 2015 metų kovo, pro jo viršutinę dalį. Jei šis reiškinys bus tvarus, tuomet tikėtina, jog anksčiau ar vėliau bus pasiektas ir patestuotas prieš korekciją buvęs pasiektas lygis.




Stora Enso akcijų kaina šiuo metu testuoja savo visų laikų rekordinį lygį, kuris buvo pasiektas dar 2000 metų pradžioje. Bet kokiu atveju po tokio įspūdingo akcijų kainos šuolio anksčiau ar vėliau tikėtina korekcija - pelnų realizavimas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.




Neste akcijų kaina praėjusį mėnesį pakilo iki savo visų laikų rekordinio lygio, na o šį mėnesį sulaukėme korekcijos - pelnų realizavimo, ir šis etapas gali užsitęsti ir pagilėti.




Pandora akcijų po nesėkmingo bandymo balandį ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo viršutinę dalį nukrito dar žemiau prieš tai buvusio dugno. Kol kas jokių ryškių šio kritimo pabaigos ženklų nematyti.




Po eilinio nesėkmingo praėjusią vasarą buvusio bandymo pakilti virš pasipriešinimo linijos, sulaukėme A.P. Møller - Mærsk akcijų kainos kritimo, kuris tęsiasi iki šiol bei artėjame prie prieš tai buvusio pasiekto kritimo dugno.




Šios kompanijos akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio kanale bei etape, ir kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti, tačiau ji jau gerokai pasikoregavo nuo 2015 metų kovą buvusio piko.