Vienas iš geriausių (jei ne geriausias, bet tai yra subjektyvaus vertinimo dalykas) įrankių, naudojamų kainų grafikams analizuoti, yra Fibonacci koeficientai.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2018-04-28 00:40.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=27190
Kartais mes daug dėmesio skiriame techninės analizės įrankiams, rodikliams bei pamirštame apie kainų grafikus. Taigi, kodėl gi nepanaudoti įrankius, kurie orientuojasi tik į dabartines kainas, o ne į išvestines, gautas iš daugiau ar mažiau sudėtingų matematinių formulių? Vienas iš geriausių (jei ne geriausias, bet tai yra subjektyvaus vertinimo dalykas) įrankių, naudojamų kainų grafikams analizuoti, yra Fibonacci koeficientai.
Šie įrankiai pagal numatytuosius nustatymus įdiegti daugelyje sandorių platformų. Pavyzdžiui, MetaTrader 4 platformoje juos rasite pagal Fibonacci objektų kategoriją. Šeši įrankiai paremti Fibonacci kūryba yra lygiai, intervalai, kanalai, laiko juostos, lankai ir diapazonas.
Visi Fibonacci įrankiai remiasi Fibonacci seka, kuri yra begalinė seka. Ji prasideda skaičiais 0 ir 1, ir toliau einančiais skaičiais, kurie yra ankstesnių dviejų suma, o tai suteikia mums seką: 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34 , 55, 89, 144, 233, 377, 610, 987, 1597, 2584, 4181 ir t.t.
Fibonacci seka buvo aptarta Leonardo Fibonacci darbe pavadintame Liber Abaci bei kuris buvo išleistas 1202 metais. Pavadinimas Fibonacci seka funkcionuoja nuo devyniolikto amžiaus, kai jį išpopuliarino prancūzų matematikas Edouard Lucas.
Fibonacci skaičiai arba koeficientai yra glaudžiai susiję su vadinamuoju auksiniu dalijimu, dar vadinamu auksiniu viduriu arba auksiniu santykiu. Jo pasiekimas paremtas tuo, kad atstumas turi būti padalintas tokiu būdu, kad ilgesnio segmento santykis su trumpesniu segmentu būtų lygus viso segmento ir ilgesnės dalies santykiui, kad tokia priklausomybė būtų, ilgesnio segmento ilgis turi būti trumpesnės segmento dalies ir visos atkarpos dalies geometrinis vidurkis.
Santykis tarp dviejų nuosekliai einančių Fibonacci sekos narių yra artimas auksiniam santykiui. Šios priklausomybės natūraliai pasireiškia gamtoje, taip pat naudojamos tapyboje (Leonardo da Vinci iliustracijos), architektūroje (Pantheon), muzikoje (perkusija ir Stradivarius smuikas), taip pat finansų rinkose.
Leonardo Fibonacci
Leonardo Fibonacci, o iš tiesų Leonardo Bonacci, taip pat žinomas kaip Leonardo iš Pizos - tai italų matematikas, gyvenęs nuo maždaug 1170 metų iki maždaug 1250 metų. Jis laikomas labiausiai talentingu Vakarų viduramžių matematiku. Jaunystėje Leonardo Fibonacci mokėsi Afrikoje, nes jo tėvas, kuris buvo diplomatas, vykdė diplomatinę misiją Šiaurės Afrikoje. Fibonacci keliavo, be kita ko, į Egiptą, Siriją, Provansą, Graikiją ir Siciliją.
Per savo keliones Europoje ir Vidurio Rytuose jis susipažino su arabų ir induistų matematikų pasiekimais bei tuo pačiu ir su dešimtųjų skaičių sistema. Leonardo Fibonacci parašė daug kūrinių, deja, daugelis jų buvo prarasti. Labiausiai žinomi jo darbai - tai jau minėtas 1202 metų Liber Abaci, 1220 metų kūrinys Practica Geometriae, 1225 metais parašytas Flos, bei taip pat prarasti darbai Di minor guisa bei Commentary on Book X.
Fibo skaičiai (koeficientai)
Tarp toliau einančių Fibonacci skaičių susidaro įdomios priklausomybės, kurios taip pat vadinamos aukščiau minėtu auksiniu santykiu ar proporcija. Jei mes padalinsime bet kurį didesnį sekos skaičių iš ankstesnio skaičiaus, mes gauname reikšmę, svyruojančią apie 1.61804, kuri yra geometrijoje žinomas santykis, pažymėtas graikų abėcėlės dvidešimt pirmąja raide - phi (φ arba ϕ). Kuo didesnius skaičius mes dalinsime tarpusavyje, tuo arčiau auksinio santykio bus rezultatas.
Atlikę kelis pagrindinius matematinius veiksmus mes galime gauti tokius Fibonacci koeficientus - lygius, kurie naudojami Fibo įrankiuose (taip sutrumpintai vadinami Fibonacci įrankiai):
1 / 1,618 = 0,618;
0,618 * 0,618 = 0,382;
1,618 * 1,618 = 2,618;
2,618 * 1,618 = 4,236;
Bei taip pat:
1 – 0,618 = 0,382;
1,618 / 0,618 = 2,618;
0,618 / 1,618 = 0,382;
1 / 1,618^2 = 0,282.
Be to, yra investuotojų, kurie, be 0.382, 0.618, 2.618 ir 4.236 lygių, naudoja ir 1,272 lygį, gautą iš 1,618 kvadratinės šaknies, o 0,786 - iš santykio 1 / 1,618 kvadratinės šaknies. Prie Fibonacci lygių priskiriamas ir 0,5 lygis, nes paprastai manoma, kad techninėje analizėje pusės judesio lygis yra analitiniu požiūriu reikšmingas. Papildomi koeficientai yra ir 0,886, tai yra 0,786 kvadratinė šaknis (ir ketvirtojo laipsnio 0,618 elementas) ir 1,13 lygis, kuris yra atvirkštinis 0,886 koeficientui. Taip pat yra keletas kitų koeficientų, todėl jie buvo suskirstyti į pagrindinius, į koeficientus, kurie gaunami iš veiksmų su pagrindiniais koeficientais bei taip pat yra išskiriami ir taip vadinami papildomi koeficientai:
Pagrindiniai koeficientai yra: 0.618 ir 1.618.
Koeficientai gaunami iš pagrindinių: 0.786, 0.886, 1.13 ir 1.272.
Papildomi koeficientai yra: 0.382, 0.5, 1.414, 2.0, 2.236, 2.618, 3.14, 3.618 ir 4.236.
Nors iš pirmo žvilgsnio visi šie skaičiai gali atrodyti gana sudėtingi, bet iš tiesų tai tik keletas pagrindinių veiksmų. Be to, jums nereikia jų skaičiuoti, tačiau verta žinoti, iš kur jie atsiranda, ypač turint omenyje, kad jūs jų pagrindu galite ieškoti patogių vietų, kuriose galėtumėte atidaryti ir uždaryti poziciją. Nepaisant to, svarbiausia žinoti, kaip juos nustatyti grafike. Šiuolaikinės sandorių platformos tai padeda padaryti. Grafikuose Fibo koeficientai atrodo gana banalūs, nes neatsižvelgiant į pasirinktą įrankį, tai yra tik keletas lygių. Kitoje dalyje būtent bus pateikta informacija apie Fibonacci įrankius ir kaip juos naudoti.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais