Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2018-04-24 12:10.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=27156
SEB banko analitikai palankiai įvertino Vyriausybės pasiūlytų mokesčių sistemos pertvarkymo įtaką šalies ekonomikai. Ekonomistų nuomone, tai yra svarbi priežastis, atsižvelgiant į nuolat atsinaujinančias diskusijas apie galimai artimiausiais metais pasaulio ekonomiką ištiksiančią krizę. Lietuvos ekonomika dabar gana tvirtai stovi ant abiejų – eksporto ir vidaus rinkos – kojų, tačiau papildomas postūmis reikalingas siekiant tvarios ekonomikos plėtros vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.
SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, pristatydamas naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, pažymėjo, kad mokesčių reformos pakete numatyti sprendimai turės labai skirtingą įtaką įvairioms visuomenės grupėms. Dėl to bene labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė yra pensininkai, kurie negali tikėtis naudos iš darbo mokesčių sumažinimo, tačiau gali būti priversti susimokėti už antrąjį gyvenamąjį būstą, jeigu nebus numatyta specialių išlygų.
Anot ekonomisto, vienareikšmiai teigiamai reikėtų vertinti pastangas sumažinti darbo mokesčių naštą. Socialinės draudimo įmokos sumažinimas 2 proc. punktais daugeliu atvejų bus panaudotas pensijoms kaupti, nes yra įsakmiai reikalaujama iš jaunesnių negu 40 metų asmenų dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Visgi jiems paliekama galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, jeigu jie išreikštų tokį norą.
Kas kita – neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo sferos išplėtimas. Jis yra skirtas ne tik mažesnes ar vidutines, bet ir didesnes negu vidutines pajamas (iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio) gaunantiems darbuotojams, todėl neabejotinai turės teigiamą įtaką vidaus rinkos perkamajai galiai. „Pastebėta, kad didžiausią dalį iš kiekvieno papildomai gauto euro vartojimo reikmėms skiria nepasiturintys namų ūkiai, bet pirkinių alkį taip pat jaučia ir vidutines pajamas gaunantys žmonės“,– pabrėžė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, tuo netenka stebėtis, kadangi šie namų ūkiai velka nepatenkintų poreikių šleifą ir, pasitaikius palankiai progai, stengiasi įsigyti tai, ko negalėjo sau leisti ilgą laiką.
G. Nausėdos nuomone, kartu su pirmajame etape (nuo 2018 metų) įgyvendintomis priemonėmis šie pasiūlymai galėtų turėti teigiamą įtaką investicijoms ir vidaus rinkai, taip pat ir ekonomikos plėtros tempui artimiausiais metais. Kol kas ankstoka vertinti priemonių šešėlinei ekonomikai stabdyti efektyvumą. Pasiūlyta šešių mėnesių „amnestija“ nusprendusiems atskleisti nedeklaruotas pajamas asmenims ir įmonėms arba numatytas gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimas gyventojams, kurie naudojosi oficialiomis statybos, remonto ar kitomis namų tvarkymo paslaugomis, yra įdomios priemonės, tačiau šiandien sunkoka vertinti jų efektyvumą, kadangi nėra jų taikymo precedento ir patirties.
SEB banko analitikai optimistiškai vertina šių ir kitų metų šalies ekonomiką, tikėdamiesi subalansuoto eksporto ir vidaus rinkos augimo. Eksporto plėtros tempas sulėtės, palyginti su praėjusiais metais, dėl didelės statistinės bazės efekto, tačiau šį veiksnį kompensuos nuoseklus investicijų didėjimas ėmus efektyviau naudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinę paramą ir paspartėjus privačių investicijų procesui. Realioji vidaus paklausa turėtų augti panašiu tempu kaip ir 2017 metais. Vidutinis darbo užmokestis didės truputį lėčiau negu pernai – 7 proc. (8,2 proc. – 2017 metais), tačiau kainos taip pat kils beveik 1 proc. punktu mažiau.
SEB banko ekonomistai, pristatydami naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinį, taip pat supažindino su mūsų šalies ekonomikos prognozėmis 2018–2019 metais. Atsižvelgdami į naujausias tendencijas, SEB banko analitikai nekeitė anksčiau prognozuotų BVP plėtros rodiklių: 2018 metais – 3,2 proc., 2019 metais – 3 procentai. Liko galioti ir ankstesnės 2018 ir 2019 metų vidutinės metinės infliacijos prognozės – 2,8 proc. ir 2,5 procento.