Straipsniai » Finansų rinkos » Serbijos finansų rinkos apžvalga

"Finasta IV" fondų apžvalgos mėnesio tema apie Serbijos rinką.
Autorius: Finasta IV, Parašyta: 2007-02-09 15:15.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=269


Sausį „Finasta investicijų valdymo” analitikai lankėsi Serbijoje, kur dalį lėšų yra nukreipęs Naujosios Europos fondas (NEF), todėl šioje apžvalgoje papasakosime apie šią šalį.

Serbijos biržos kapitalizacija 2006 metų pabaigoje siekė 8,3 mlrd. eurų, joje pernai prekiauta maždaug 640 įmonių akcijomis. Likvidžiausių akcijų indeksas BELEX15 pernai padidėjo net 58 proc. ir nusileido tik mažiau likvidžių Bosnijos ir Hercogovinos, Juodkalnijos, Makedonijos rinkų indeksams bei Kroatijos CROBEX, kurio vertė išaugo 60 proc. BELEX15 indekso kilimą didele dalimi lėmė “AIK banka”, didžiausio Serbijos banko “Komercijalna banka” bei beveik už 500 mln. eurų

Vokietijos “Stada” parduotos farmacijos bendrovės “Hemofarm” akcijų brangimas. Beje, “AIK anka” yra viena iš NEF pozicijų.

Daugiau nei 70 proc. BELEX15 indekso tenka šešių bankų akcijoms, todėl natūralu, jog vizito Serbijoje metu susitikome su kelių bankų bei draudimo kompanijų atstovais. Tiek bankų, tiek
draudimo rinkų skvarba dar gerokai atsilieka nuo kitų CRE šalių, todėl augimo potencialas – akivaizdus. Dėl šios priežasties bankai sėkmingai platina naujas akcijų emisijas, kurių pagalba pritraukta kapitalą naudoja plėtrai.

Užsienio bankai aktyviai ieško įsigijimo taikinių, nes naujų bankų steigti neleidžiama – 2006-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje iš 38 Serbijoje veikusių bankų 19 priklausė užsienio kapitalui. Visi rinkos dalyviai prognozuoja, kad užsienio kapitalo svoris ir toliau didės, todėl galima laukti naujų įsigijimų (valstybė valdo dar 10 bankų) ir tolesnės konsolidacijos. Kita vertus, daugelis bankų dėl gerų sektoriaus plėtros perspektyvų jau yra santykinai brangūs, todėl ne kiekvieno banko akcijų įsigijimas gali garantuoti sėkmę.

Užsienio kapitalo bankai daug greičiau gali perimti geriausią bankininkystės patirtį (Serbijoje bankų paslaugos dar yra neišplėtotos) ir nukonkuruoti vietinius.

Kitas perspektyvus sektorius – statybos. Serbijai didinant infrastruktūrai skiriamas lėšas, itin geras perspektyvas matome kelių tiesimo sektoriuje, todėl esame investavę į bendrovę "Putevi Užice", su kurios vadovais buvome susitikę. Bendras įspūdis – bendrovė yra tvirtai įsitvirtinusi savo regione ir turi perspektyvų tapti užsienio investuotojų taikiniu. Tuo tarpu susitikimas su kitos vienos didžiausių Serbijoje statybos bendrovės vadovais atskleidė, jog nepaisant statybų rinkos potencialo, smulkiuosius akcininkus sėkmė gali aplenkti – užsakymai dažnai laimini korupciniais metodais, o vadovybė ne visuomet gali būti linkusi dalytis pelnu su akcininkais.

Daug galimybių taip pat įžvelgiame maisto sektoriuje, kurio atstovų gausu Belgrado biržoje. Su maisto gamyba susijusių įmonių rezultatus gerina tiek vidaus vartojimas, tiek augantis produkcijos eksportas.

Nepaisant nuolat verdančių politinių aistrų dėl Kosovo bei korupcijos valdžioje, dėl spartaus (maždaug 6 proc. per metus) ekonomikos augimo bei pastangų mažinti infliaciją Serbiją vertiname kaip didelių galimybių šalį ir jai ketiname skirti nemažai dėmesio.