Straipsniai » Apžvalgos » Vokietijos akcijų rinkos apžvalga

Dauguma Vokietijos įmonių ir toliau gerina savo veiklos rezultatus
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-11-25 19:28.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=26352


Vokietijos ekonomika, kurios augimas įgauna pagreitį, yra didžiausia euro zonoje bei visoje Europos sąjungoje, tad ji labai svarbi ir reikšminga kaip ir šios šalies akcijų rinka, kurioje investuoja daugelis investuotojų, tarp jų ir iš Lietuvos. Dauguma įmonių ir toliau gerina savo veiklos rezultatus, tiesa, štai trys didieji šios šalies automobilių ir kitų transporto priemonių gamintojai nors pajamas ir padidino, tačiau fiksavo pelnų kritimą.

DAX

Pagrindinis Vokietijos akcijų rinkos indeksas yra DAX, kurį sudaro trisdešimt pačių didžiausių šios šalies bendrovių ir bankų. Būtent į jį kaip įprasta šioje apžvalgoje ir orientuosimės.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Vokietijos kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklį.

DAX indekso atstovės pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus ir pateikė finansines veiklos ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Beiersdorf bendrovė skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.

Per praėjusį ketvirtį nagrinėjamų įmonių ir bankų bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos ir vėl buvo teigiamos, tiesa, prieš metus per trečią ketvirtį EBITDA pelnų pokyčių bendra mediana procentine išraiška buvo didesnė, o tuo tarpu pajamų - mažesnė. Lyginant su antru šių metų ketvirčiu, veiklos rezultatų pokyčių medianos smuktelėjo. Ta pati tendencija buvo ir Vokietijos pramonės bei paslaugų srityse, tuo tarpu chemijos sektoriaus atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos per metus paaugo, o lyginant su antru šių metų ketvirčiu, pajamų kiek smuktelėjo, o EBITDA pelnų ūgtelėjo. Finansų sektoriaus atstovių EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška per metus pakilo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu - smuktelėjo, pajamų atveju viskas buvo atvirkščiai. Automobilių gamintojų bendra pelnų pokyčių mediana per trečią šių metų ketvirtį jau buvo neigiama, tačiau pajamų atveju paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų trečiu ketvirčiu.

Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamų augimą užfiksavo net dvidešimt keturios iš trisdešimties minimo indekso atstovių, o EBITDA pelną padidino devyniolika iš jų. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 21 ir 23, o per antrą šių metų ketvirtį - 26 ir 23. Tad kaip matome, tai atitinka medianinius veiklos rezultatų pokyčius.

Pastebimiau savo veiklos rezultatus per praėjusį ketvirtį pagerino Adidas, kurio pajamos ir EBITDA pelnas auga jau net septintą ketvirtį iš eilės, chemijos sektoriuje veikianti Basf, kuri savo veiklos rezultatus pagerino ketvirtą ketvirtį iš eilės, padangų gamintoja Continental ir Vokietijos televizijos transliacijų paslaugas teikianti Prosiebensat. 1. Pabrėžiame, kad visais paminėtais atvejais EBITDA pelnai ūgtelėjo gerokai labiau nei pajamos. Be to, didesniais pelnų prieaugiais, nepaisant pajamų kritimo, galėjo pasigirti du didžiausi Vokietijos bankai ir telekomunikacijų milžinė Deutsche Telekom. Bendrai, tiek pajamų, tiek pelnų prieaugiu per trečią šių metų ketvirtį gali pasigirti daugiau nei pusė, t.y. šešiolika DAX indekso narių, kai prieš metus tokių buvo septyniolika.

Tuo tarpu tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą šįkart užfiksavo vos dvi Vokietijos įmonės (Bayer ir Linde), kai praėjusių metų trečią ketvirtį dvi kompanijos ir vienas bankas. Atkreipiame dėmesį, kad visų trijų Vokietijos didžiųjų automobilių ir kitų transporto priemonių gamintojų, kurie įeina į DAX indeksą, EBITDA pelnai per praėjusį ketvirtį smuktelėjo, tuo tarpu pajamos paaugo. Labiausiai, t.y. virš penkiolikos procentų susitraukė Volkswagen pelnas, na o mažiausiu jo kritimu pasižymėjo BMW. Ketvirtį prieš tai visos trys bendrovės pagerino savo veiklos rezultatus. Per praėjusį ketvirtį energetikos sektoriaus milžinės E.ON EBITDA pelnas krito labiausiai, t.y. daugiau nei trečdaliu, na o jo nuosmukį dalinai lėmė tai, kad prieš metus bendrovė buvo gavusi vienkartinio pobūdžio pajamas, be to, sumažėjo ir oro linijų bendrovės Lufthansa bei draudimo sektoriaus atstovės Allianz pelnai, o kitos minimo sektoriaus narės Munich Re EBITDA dėl padidėjusių draudiminių išmokų apskritai buvo neigiama.



Bendra DAX indekso atstovių EBITDA maržų mediana per praėjusį ketvirtį sudarė 18,1 procento, ir paaugo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su praėjusių metų trečiu ketvirčiu. Ta pati tendencija fiksuota finansų ir chemijos sektoriuose, o automobilių gamintojų minimas medianinis rodiklis abiem atvejais smuktelėjo. Vokietijos pramonės ir paslaugų šakų atstovių EBITDA maržų medianos per metus paaugo, tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, jau fiksuota priešinga tendencija.

Per trečią šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp trisdešimties nagrinėjamų įmonių ir bankų savo EBITDA pelningumus padidino septyniolika. Didžiausiu minimu rodikliu gali pasigirti nekilnojo turto projektų plėtotoja Vonovia, Vokietijos biržos operatorė Deutsche Boerse ir šios šalies telekomunikacijų paslaugas siūlanti bendrovė Deutsche Telekom. Pirmuoju atveju EBITDA marža per metus sumažėjo, o kitais dviem atvejais - padidėjo. Draudimo milžinės Munich Re minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo neigiamas, na o mažiausias teigiamas EBITDA maržas užfiksavo E.ON, Thyssenkrupp, RWE ir Deutsche Post.

Kaip ir įprasta buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Bendra šio rodiklio mediana per trečią šių metų ketvirtį sudarė vieną procentą ir krito tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai kardinaliai priešinga situacija nei lyginant su EBITDA maržų mediana. Ta pati nuosmukio tendencija fiksuota ir paslaugų, finansų srityse bei tarp automobilių gamintojų. Tuo tarpu pramonės ROA medianinis rodiklis paaugo tiek lyginant su antru šių metų ketvirčiu, tiek su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, o chemijos produktų gamintojų atveju turto grąžos medianinis rodiklis paaugo tik per metus.

Per trečią ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp analizuojamų įmonių ir bankų ROA rodiklį kilstelėjo dvylika, tiek pat iš jų fiksavo minimo rodiklio kritimą, na o penkiais atvejais jis nepakito. Didžiausiu turto grąžos rodikliu per praėjusį ketvirtį išsiskyrė Vokietijos chemijos srityje veikianti kompanija Bayer, kurios ROA siekė net 5,5 procento, tiesa, tą lėmė pelnas gautas iš netęsiamos veiklos. Adidas turto grąža siekė 3,5 procento, o Lufthansa sudarė irgi virš trijų procentų. Tuo tarpu neigiamą minimą rodiklį užfiksavo Munich Re bei dvi Vokietijos energetikos milžinės. Prieš metus neigiamu ROA pasižymėjo irgi tos pačios dvi energetikos srityje veikiančios įmonės bei antras pagal dydį Vokietijos bankas Commerzbank.

Kalbant apie tris pateiktus rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S, jų bendros medianos šiuo metu nėra nei itin aukštos, nei žemos, tačiau mažesnės nei didžiųjų Amerikos įmonių ir bankų atveju. Kukliausiais medianiniais rinkos vertės rodikliais pasižymi automobilių gamintojų sektorius, o didžiausiais - chemijos srityje veikiančios įmonės. Vokietijos pramonės ir paslaugų sričių narių P/E, P/BV ir P/S medianiniai rodikliai šiuo metu yra gana panašūs.

Šią apžvalgą užbaigsime tradiciškai paanalizuodami kaip per šiuos metus pakito Vokietijos DAX indekso atstovių akcijų kainos. Taigi, bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais sudaro 12,8 procento ir yra net 5,3 karto didesnė nei buvęs rodiklis per visus 2016 metus. Nuo šių metų pradžios pakilo net penkių šeštadalių minimo indekso atstovių rinkos vertės, kai per praėjusius metus - aštuoniolikos.

Labiausiais šiais metais pabrango finansų sektoriaus ir paslaugų atstovių akcijos, o tuo tarpu mažiausiai - pramonės šakos ir automobilių gamintojų nuosavybės vertybiniai popieriai.

Absoliuti lyderė tarp visų nagrinėjamų didžiųjų Vokietijos kompanijų ir bankų pagal rinkos vertės prieaugį šiais metais yra oro linijų bendrovė Lufthansa, kurios kapitalizacija pašoko net 133 procentais. Daugiau nei šešiasdešimt procentų per 2017 metus pabrango energetikos gigantės RWE ir Commerzbank banko nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį nuvertėjo Prosiebensat. 1 akcijos, t.y. beveik ketvirtadaliu, virš septyniolikos procentų krito Fresenius SE CO. rinkos vertė.


DAX indeksas išlieka itin ilgalaikiame augimo kanale. Šis indeksas po didesnės korekcijos yra naujame augimo etape, kuris prasidėjo dar 2016 metų vasarį. Šių metų vasarą sulaukėme šio indekso lokalios korekcijos, tačiau jis ir toliau išliko augimo kanale bei atsimušęs į jo apatinę dalį pajudėjo į viršų link naujų rekordinių lygių. Bet tuo pačiu padidėjo tikimybė, kad galime sulaukti kiek didesnės korekcijos. Vis dėl to, neatmestina, kad jos sulauksime tik po to, kai indeksas dar kiek palips į viršų arba bent patestuos prieš tai buvusį pasiektą aukščiausią savo vertės lygį.




Lufthansa akcijų kaina pralaužusi ilgalaikį pasipriešinimo lygį dar labiau šoktelėjo į viršų ir tuo pačiu pakilo iki naujų absoliučiai rekordinių aukštumų. Vis dėl to po tokio spartaus ir itin įspūdingo kainos šuolio, anksčiau ar vėliau didesnė korekcija - pelnų realizavimas yra neišvengiamas.




Šios kompanijos akcijų kaina jau kurį laiką testuoja ilgalaikio nuosmukio kanalo viršutinę ribą, kurios vis dar nepavyksta tvariai pralaužti. Esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios turėtų paaiškėti tolesnė kainos kryptis. Neatmestina, jog po kiek laiko vis dėl to galime sulaukti tvaraus minimo lygio pralaužimo ir tuo pačiu naujos augimo bangos.




Commerzbank akcijų kaina po to kai praėjusių metų vasarą nepavyko tvariai pralaužti anksčiau buvusio nuosmukio dugno, atšoko ir pajudėjo į viršų bei tuo pačiu ištrūko iš ilgalaikio kritimo kanalo pro jo viršutinę dalį. Atšokimas toliau tęsiasi, o netrukus bus testuojamas prieš tai buvusio atšokimo pikas, po ko turėtų paaiškėti tolesnė šio banko akcijų kainos kryptis.




Prosiebensat. 1 akcijų kaina po to kai 2015 metų pabaigoje pasiekė savo rekordinį lygį, ėmė nuosekliai mažėti. Šiuo metu testuojama nuosmukio kanalo apatinė riba. Jei ją pavyks tvariai pralaužti, tuomet tikėtina, jog šios įmonės akcijų kaina dar labiau smuktelės žemyn.




Fresenius akcijų kaina šių metų liepą ištrūko iš itin ilgalaikio augimo kanalo pro jo apatinę dalį ir pajudėjo žemyn. Prasidėjo korekcinis etapas, kuris laikui bėgant gali dar labiau pagilėti. Tiek MACD, tiek RSI rodikliai sugeneravo pardavimo signalus.




Šio banko akcijų kaina ištrūko iš korekcinio kanalo pro jo viršutinę dalį ir panašu į tai, jog pradėjo naują augimo etapą, kurio metu kaina gali pakilti mažiausiai iki prieš tai buvusio atšokimo piko.