Gan patrauklu yra investuoti į Švedijos, Suomijos bei Danijos įmonių ir bankų akcijas, tad šįkart kaip ir įprasta jums pristatome naujausią Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-11-11 21:37.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=26278
Skandinavijos šalys yra visai šalia mūsų ir dažnai jos laikomos sektinu pavyzdžiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių Šiaurės šalių ekonomikos laikosi ir plėtojasi puikiai bei jos tinkamai valdomos ir prižiūrimos. Atsižvelgus į tai, yra gan patrauklu investuoti į Švedijos, Suomijos bei Danijos įmonių ir bankų akcijas, tad šįkart kaip ir įprasta jums pristatome naujausią Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo praėjusių metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.
Pažvelgę į lentelę bei į tuos stulpelius, kurie rodo, kaip per praėjusį ketvirtį pakito nagrinėjamų įmonių ir bankų pajamos ir EBITDA pelnai, matome daugiau žalios nei raudonos spalvos. Taigi, per trečią šių metų ketvirtį pajamų prieaugį užfiksavo trys ketvirtadaliai analizuojamų minimo indekso atstovių, kai prieš metus pajamas padidino tik aštuoniolika iš jų, o dvidešimt dviem atvejais fiksuotas kritimas. Per antrą šių metų ketvirtį šis santykis siekė 33 ir 7, t.y. buvo dar pozityvesnis ir tą atspindi bendra pajamų pokyčių mediana, kuri per praėjusį ketvirtį buvo teigiama, tačiau mažesnė nei ketvirtį prieš tai, kai prieš metus šis rodiklis apskritai buvo neigiamas.
Tuo tarpu kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, galėjo pasigirti dvidešimt penkios įmonės ir bankai, o kritimas fiksuotas trylikoje atveju. Prieš metus šis santykis siekė 24 ir 12, o per antrą šių metų ketvirtį - 28 ir 11. Bendra minimo pelno pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį abiem palyginamais atvejais smuktelėjo.
Pažiūrėjus į kitas apskaičiuotas medianas matome, kad prieš metus iš esmės visos pajamų pokyčių medianos buvo neigiamos, kai per trečią šių metų ketvirtį jau teigiamos. Na o kalbant apie EBITDA pelnų pokyčių medianas, tai fiksuota priešinga padėtis, t.y. dauguma iš jų suprastėjo. Minimas rodiklio kritimas fiksuotas tiek paslaugų srityje, ypač finansuose, tiek kalbant apie atskiras šalis (Švedija, Danija). Tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių medianos prieaugiu per metus galėjo pasigirti pramonės šakos atstovės bei Suomijos įmonės. Lyginant apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas su antru šių metų ketvirčiu, faktiškai visais atvejais šie rodikliai smuktelėjo, tiesa, pozityviai išsiskyrė tiek Suomija, tiek Danija.
Tarp keturiasdešimties didžiausių Skandinavijos šalių įmonių ir bankų per trečią šių metų ketvirtį labiausiai savo pajamas ir EBITDA pelną kilstelėjo energetikos srityje veikianti Fortum, kurios pelnas pašoko 5,8 karto, tiesa, tai didžiąja dalimi susiję su vienkartinio pobūdžio pajamomis. Daugiau nei dvigubai pašoko Danijos kompanijos Coloplast EBITDA pelnas, kitos įmonės iš šios šalies A.P. Møller - Mærsk pelnas per minimą laikotarpį ūgtelėjo virš penkiasdešimt procentų. Didesnį pajamų ir EBITDA pelnų prieaugį taip pat užfiksavo Atlas Copco, SCA, lengvųjų ir kitų transporto priemonių gamintojo Volvo, DSV. Atkreiptinas dėmesys, jog visais paminėtais atvejais pelnai ūgtelėjo labiau nei pajamos.
Iš viso tiek pajamų, tiek EBITDA pelno prieaugį per praėjusį ketvirtį užfiksavo net dvidešimt trys OMX NORDIC 40 indekso narės. Tuo tarpu septyniais atvejais fiksuota priešinga padėtis. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 12 ir 8. Tad šiuo požiūriu padėtis pagerėjo. Labiausiai per trečią šių metų ketvirtį pablogėjo biotechnologijų kompanijos Genmab, kuri prieš tai ilgą laiką nuolat pastebimai didino pajamas ir pelnus, bei Nokia veiklos rezultatai. Virš aštuoniasdešimt procentų smuktelėjo investicinės kompanijos Investor pelnas, na o Ericsson EBITDA netgi tapo neigiama.
Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti ir nagrinėjamų įmonių ir bankų EBITDA pelningumai. Bendra EBITDA maržų mediana per trečią ketvirtį paaugo tiek lyginant su antru šių metų ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, kas žinoma, yra pozityvus reiškinys. Tas pats fiksuota pramonės ir paslaugų srityse, tačiau finansų sektoriuje per metus EBITDA pelningumas smuktelėjo. Kalbant apie tris Skandinavijos šalis, tai Švedijos ir Suomijos minimas medianinis rodiklis ūgtelėjo abiem atvejais, o Danijos įmonių ir bankų atveju fiksuota priešinga tendencija, tačiau būtent šios šalies EBITDA maržų mediana buvo didžiausia.
Tarp OMX NORDIC 40 indekso atstovių EBITDA pelningumus per metus kilstelėjo aštuoniolika, o kritimą fiksavo devyniolika iš jų. Per praėjusį ketvirtį didžiausiu minimu rodikliu galėjo pasigirti Fortum (54,7 procento), be to, aukštesniais rodikliais pasižymėjo draudimo įmonė Sampo, kaip įprasta vaistų gamintoja Novo Nordisk ir didieji Skandinavijos bankai. Neigiamą EBITDA maržą užfiksavo tik švedų Ericsson, o mažiausią teigiamą minimą rodiklį per praėjusį ketvirtį fiksavo statybų milžinė Skanska ir suomių Nokia.
Turto grąžos atveju, šio rodiklio bendra mediana per metus nepakito, tačiau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, kiek ūgtelėjo. Pramonės ir paslaugų ROA mediana abiem atvejais paaugo, o finansų atstovių minimas rodiklis išliko stabilus. Švedijos turto grąžos mediana krito tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, be to, tas pats fiksuota ir Danijos atveju, na o Suomijos - visiškai priešingai.
Per metus tarp nagrinėjamų įmonių ir bankų savo ROA rodiklį kilstelėjo keturiolika, o kritimas fiksuotas septyniolikoje atveju. Didžiausia turto grąža per trečią šių metų ketvirtį pasižymėjo Danijos farmacijos bendrovė Novo Nordisk (dešimt procentų), bei kitos dvi šios šalies atstovės, t.y. Coloplast ir Pandora. Tuo tarpu neigiamus ROA rodiklius per praėjusį ketvirtį užfiksavo A.P. Møller - Mærsk, Ericsson, Genmab ir Nokia. Prieš metus tokių kompanijų irgi buvo keturios.
Bendri medianiniai minimo indekso atstovių rinkos vertės rodikliai P/E, P/BV ir P/S šiuo metu yra gana vidutiniai, t.y. nagrinėjamų kompanijų ir bankų akcijos nei nuvertintos, nei pervertintos. Mažiausiai pasižymi finansų sektoriaus atstovės, o didžiausiais - pramonės narės. Tarp trijų Skandinavijos šalių šiuo metu aukščiausius minėtus rinkos vertės rodiklius turi Danijos atstovės.
Tradiciškai apžvalgą užbaigsime analizuojamų Šiaurės šalių įmonių ir bankų akcijų kainų pokyčių tendencijomis. Taigi, bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, tačiau kiek mažesnė nei per 2016 metus. Nuo šių metų pradžios dvidešimt septynių OMX NORDIC 40 indekso atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai pabrango, na likusių trylikos atpigo. Per praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 28 ir 12. Daugiausiai remiantis medianomis pabrango pramonės įmonių ir Danijos atstovių akcijos, o mažiausiai - paslaugų šakos narių vertybiniai popieriai.
Labiausiai šiais metais gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje investavo į DSV ir Volvo kompanijų akcijas, nes jos pabrango virš penkiasdešimt procentų, arba daugiausiai. Novozymes rinkos vertė paaugo keturiasdešimt dviem procentais, o priešingoje barikadų pusėje atsidūrė SCA kompanija, kurios akcijos atpigo net apie septyniasdešimt procentų, virš trisdešimt septynių procentų atpigo Pandora nuosavybės vertybiniai popieriai.
OMX NORDIC 40 indeksas išlieka ilgalaikiame augimo kanale, tačiau jam ir vėl nepavyko pakilti virš prieš tai buvusio pasiekto visų laikų savo aukščiausio vertės lygio, kas yra neigiamas reiškinys. Per artimiausius kelis mėnesius turėtų paaiškėti tolimesnė jo kryptis. Neatmestina, kad po dabartinės korekcijos šis indeksas vis dėl to pakils iki naujų rekordinių lygių.
DSV akcijų kaina vis dėl to ištrūko iš augimo kanalo pro jo viršutinę dalį ir pajudėjo dar labiau aukštyn link naujų absoliučiai rekordinių lygių, tačiau tuo pačiu dar labiau padidėjo rizika, kad anksčiau ar vėliau galime sulaukti korekcijos - pelnų realizavimo.
Volvo akcijų kaina po korekcijos vis dėl to pakilo virš visų laikų savo ankstesnio rekordinio lygio ir pajudėjo link naujų absoliučiai rekordinių lygių. Ši tendencija su lokaliomis korekcijomis dar kurį laiką gali tęstis.
Novozymes akcijų kaina po korekcijos pradėjo naują augimo etapą bei pakilo iki prieš tai buvusio rekordinio lygio ir jį testuoja. Tiesa, sulaukėmė korekcijos, tačiau po jos tikėtinas tolesnis kainos augimas link naujų rekordinių lygių.
Šios kompanijos akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale ir nusileido dar labiau žemyn. Kol kas aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų vis dar nematyti.
Hennes & Mauritz akcijų kaina ir toliau išlieka nuosmukio kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų kovo mėnesį. Kol kas itin aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų taip pat vis dar nematyti.
Šios kompanijos akcijų kaina išlieka ilgalaikiame augimo kanale ir šiuo metu testuoja jo apatinę dalį, po ko turėtų paaiškėti tolimesnė jos kryptis. Tikėtina, kad galime sulaukti naujo augimo etapo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
