Straipsniai » Apžvalgos » Baltijos akcijų rinkos apžvalga

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio (o kai kuriais atvejais praėjusio pusmečio) veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendro
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-09-09 19:37.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25924


Baltijos biržose dominuoja pozityvios nuotaikos ir vyrauja daug žalios spalvos, kuri simbolizuoja tiek akcijų kainų augimą, tiek ir įmonių bei bankų veiklos rezultatų gerėjimą. Beveik visos čia kotiruojamos bendrovės ir visi bankai, kurie ir toliau įsipareigojo tą daryti, paskelbė savo praėjusio ketvirčio veiklos finansinius rezultatus. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.

OMX Baltic Benchmark GI

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio (o kai kuriais atvejais praėjusio pusmečio) veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas. Tuo tarpu Pieno Žvaigždės kol kas paskelbė tik preliminarius praėjusio pusmečio veiklos rezultatus, o finansinės veiklos rezultatų ataskaitos vis dar nepateikė. Lygiai taip pat buvo ir prieš metus, kuomet pirmojo pusmečio veiklos rezultatų ataskaita buvo paskelbta tik rugsėjo penkioliktą dieną. Tad kalbant apie šią bendrovę ties EBITDA pelno pokyčiu, EBITDA marža ir turto grąžos rodikliu lentelėje palikome klaustukus, t.y. šios lentelės dalys bus užpildytos tuomet, kai pasirodys ataskaita.

Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Į jį buvo įtraukta kompanija iš Latvijos HansaMatrix bei sugrįžo Vilkyškių pieninė. Iš indekso iškrito AUGA group.

Per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas padidino net dvidešimt trys iš dvidešimt aštuonių OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių. Prieš metus tokių buvo pastebimai mažiau, t.y. tik šešiolika, o per pirmą šių metų ketvirtį - dvidešimt dvi. Bendra pajamų pokyčių mediana procentine išraiška per antrą šių metų ketvirtį buvo daugiau nei keturis kartus didesnė nei prieš metus, bei aukštesnė nei per ankstesnį šių metų ketvirtį, ir tai žinoma yra pozityvus reiškinys.

Kalbant apie EBITDA pelnų pokyčius, tai per praėjusį ketvirtį šio pelno prieaugiu galėjo pasigirti aštuoniolika nagrinėjamo indekso narių, kai prieš metus jų buvo mažiau, t.y. trylika. Per pirmą šių metų ketvirtį tarp analizuojamų įmonių ir bankų savo pelnus kilstelėjo keturiolika. Tad akivaizdu, jog abiem atvejais per praėjusį ketvirtį padėtis pagerėjo ir tą liudija bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri per antrą šių metų ketvirtį sudarė 17,1 procento ir buvo didesnė nei ketvirtį prieš tai, o prieš metus šis rodiklis apskritai buvo neigiamas.

Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės šakoje, kur veiklos rezultatų pokyčių bendros medianos per antrą šių metų ketvirtį buvo teigiamas, kai prieš metus - neigiamos. Paslaugų srityje pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos per metus ūgtelėjo, tuo tarpu lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, pelnų pokyčių mediana nepakito, o tuo tarpu pajamų netgi smuktelėjo. Be to, reiktų atkreipti dėmesį, jog šiuo atveju pajamų pokyčių mediana buvo didesnė nei pelnų. Tad akivaizdu, kad pramonės šakos atstovės per metus savo veiklos rezultatų pagerino kur kas labiau. Maisto produktų gamintojai akivaizdžiai per metus irgi pagerino savo veiklos rezultatus, tuo tarpu finansų srityje fiksuota priešinga tendencija, o EBITDA pelnų pokyčių mediana netgi tapo neigiama.

Kalbant apie trijų Baltijos šalių atstoves, bent jau pagal veiklos rezultatų pokyčių medianas procentine išraiška per praėjusį ketvirtį savo veiklos rezultatus labiausiai pagerino Latvijos ir Lietuvos įmonės. Estijos atveju per metus pajamų ir pelnų pokyčių medianos irgi paaugo, tačiau pirmoji skirtingai nei prieš tai minėtų šalių atveju paaugo labiau. Per 2016 metų antrą ketvirtį visų Baltijos valstybių bendros EBITDA pelnų pokyčių medianos buvo neigiamos. Tuo tarpu lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, labiausiai padidino savo pajamas ir pelnus mūsų šalies atstovės.

Tarp atskirų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių ir bankų savo veiklos rezultatus per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kaip ir ketvirtį prieš tai bei ketvirtą ketvirtį iš eilės labiausiai pagerino mūsų šalies pieno produktų gamintoja Vilkyškių pieninė, tiesa, pajamų ir EBITDA pelno prieaugiai jau buvo kiek mažesni nei per pirmą šių metų ketvirtį, bei Latvijos bendrovė SAF Tehnika, kurios pelno prieaugis jau irgi buvo pastebimai mažesnis nei ketvirtį prieš tai. Prie jų prisijungė kita mūsų šalies pieno produkcijos gamintoja Rokiškio Sūris, kuri irgi pasinaudojo pakilimu pieno rinkoje ir pastebimai pagerino savo šiuo atveju pirmojo pusmečio veiklos rezultatus. Įspūdingai, t.y. beveik du su puse karto pašoko ir žemės ūkio srityje veikiančios Linas Agro Group ketvirčio EBITDA pelnas. Be to, savo veiklos rezultatus pastebimiau per praėjusį ketvirtį sugebėjo pagerinti ir tokios kompanijos iš Lietuvos kaip Grigeo ir Žemaitijos Pienas (pirmojo pusmečio), Latvijos atstovės HansaMatrix ir vaistų gamintoja Olainfarm, o tarp estų pozityviai išsiskyrė Olympic Entertainment Group, LHV Group bankas, statybos kompanija Merko Ehitus bei Tallink Grupp. Pabrėžiame, kad visais paminėtais atvejais pelnai paaugo sparčiau nei pajamos, o kai kuriais atvejais netgi gerokai labiau.



Per antrą šių metų ketvirtį savo veiklos rezultatus pagerino net šešiolika minimo indekso atstovių, tuo tarpu pajamų ir EBITDA pelno kritimą fiksavo vos trys bendrovės, t.y. Baltika, Klaipėdos Nafta, kurios veiklos rezultatai pablogėjo jau net penktą ketvirtį iš eilės, bei Latvijas kugnieciba, kurios pajamos ir pelnas smuktelėjo antrą ketvirtį iš eilės. Prieš metus savo veiklos rezultatus pagerino vos aštuonios nagrinėjamos kompanijos ir bankai, kai per pirmą šių metų ketvirtį pajamų ir pelno prieaugį fiksavo keturiolika. Tuo tarpu pastebimesnius EBITDA pelnų kritimus fiksavo PRFoods, kas pagrindine susiję su biologinio turto pervertinimu, Šiaulių Bankas, kur pelno kritimą iš esmės lėmė pastebimai ūgtelėjęs grynasis nuostolis iš subordinuotos paskolos tikrosios vertės pasikeitimo, be to, trečdaliu smuktelėjo ir Latvijos vaistų gamintojos Grindeks pelnas.

Atėjo laikas apžvelgti nagrinėjamų bankų ir įmonių EBITDA maržas. Bendra EBITDA pelningumų mediana paaugo tiek lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, tiek su šių metų pirmu. Ta pati pozityvi tendencija fiksuota ir paslaugų srityje, tarp maisto gamintojų, tuo tarpu pramonės EBITDA maržų mediana per metus paaugo nuo 11,5 iki 13,6 procento, tačiau ketvirtį prieš tai šis rodiklis buvo didesnis. Visiškai priešinga tendencija fiksuota finansiniame sektoriuje, kur maržų mediana abiem atvejais krito.

Tarp Baltijos šalių pagal EBITDA pelningumo mediana per praėjusį ketvirtį pozityviai išsiskyrė Lietuva, nes mūsų šalies atstovių minimas rodiklis paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek ir su pirmu šių metų ketvirčiu. Latvijos atveju EBITDA maržų mediana paaugo tik per metus, tačiau tarp trijų šalių ji buvo pati didžiausia. Kalbant apie Estiją, fiksuota priešinga tendencija, t.y. per metus minimas rodiklis smuktelėjo.

Per metus tarp dvidešimt aštuonių nagrinėjamų įmonių ir bankų savo EBITDA pelningumus padidino penkiolika. Didžiausiu minimu rodikliu išsiskyrė Estijos bendrovė Tallinna Vesi, kur jis siekė 59 procentus bei per metus paaugo. Estijos banko LHV Group EBITDA marža irgi buvo viena iš didžiausių ir per metus paaugo iki 43,8 procento. Tuo tarpu Latvijas kugnieciba minimas rodiklis per metus sumažėjo nuo 53,5 iki 42,7 procento, bet buvo trečias pagal dydį tarp visų nagrinėjamų bendrovių ir bankų.

Mažiausias EBITDA maržas per antrą šių metų ketvirtį užfiksavo estų statybos įmonė Nordecon, kita šios šalies atstovė PRFoods ir nekilnojamo turto projektų vystytoja Pro Kapital Grupp. Pirmais dviem atvejais minimas rodiklis per metus susitraukė.

Antras pelningumo rodiklis, kuris kaip įprasta buvo apskaičiuotas - tai turto grąžos, arba ROA. Bendra šio rodiklio mediana kaip ir EBITDA maržos atveju irgi abiem lyginamais atvejais ūgtelėjo, kas žinoma, jog yra pozityvu. Tas pats fiksuota ir paslaugų srityje bei maisto gamybos sektoriuje, tuo tarpu pramonės įmonių minimas medianinis rodiklis nepakito tiek lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu, tiek su pirmu šių metų ketvirčiu, tačiau jis buvo didesnis nei paslaugų srityje ir atitiko bendros ROA medianos vertę. Finansų srityje šis rodiklis abiem atvejais krito nuo 0,5 iki 0,3 procento. Tarp Baltijos šalių didžiausiu medianiniu ROA rodikliu per antrą šių metų ketvirtį išsiskyrė Latvijos įmonės, kiek mažesniu pasižymėjo mūsų šalies atstovės. Tačiau Lietuvos atveju jis paaugo tiek lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek su pirmu šių metų ketvirčiu, o Latvijos atveju jis paaugo tik per metus. Estijos turto grąžos medianinis rodiklis per metus nepakito, tačiau gerokai šoktelėjo lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu.

Per metus ROA rodiklį padidino penkiolika OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, o trylikoje atveju fiksuotas kritimas. Didžiausia turto grąža per praėjusį ketvirtį gali pasigirti Estijos bendrovė Silvano Fashion Group. Tarp Lietuvos įmonių - Žemaitijos Pienas, kurio ROA rodiklis per metus paaugo nuo 4,9 iki 6,7 procento, o lošimo namų valdytojos Olympic Entertainment Group minimas rodiklis pasistiebė nuo 2,5 iki 4,6 procento. Šįkart neigiamas turto grąžas užfiksavo PRFoods ir Pro Kapital Grupp, kai prieš metus per antrą ketvirtį tokių įmonių buvo trys (ta pati Pro Kapital Grupp, Rokiškio Sūris bei Latvijas kugnieciba).

Kalbant apie rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius (P/E, P/BV ir P/S), tai bendri medianiniai yra labai žemi. Medianiniai P/E ir P/S yra žemesni ir už mūsų kaimyninės Lenkijos didžiųjų įmonių ir bankų atitinkamus bendrus medianinius rodiklius, bei gerokai žemesni lyginant su Skandinavijos, Vokietijos ir Amerikos P/E, P/BV ir P/S bendrais medianiniais rodikliais. Baltijos šalių maisto produktų gamintojų medianiniai rinkos vertės rodikliai yra patys kukliausi, tuo tarpu pramonės atstovių P/E, P/BV ir P/S medianiniai rodikliai kiek mažesni už paslaugų srityje veikiančių įmonių ir bankų. Estijos kompanijų apskaičiuoti medianiniai rinkos vertės rodikliai šiuo metu iš esmės yra didžiausi.

Kaip ir įprasta apžvalgą užbaigsime pristatydami informaciją kaip per šiuos metus pakito analizuojamų įmonių ir bankų rinkos vertės. Taigi, tarp dvidešimt aštuonių nagrinėjamo indekso atstovių nuo šių metų pradžios atpigo vos penkių akcijos, kai per visus praėjusius metus - aštuonių. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia 16,5 procento, kai per 2016 metus ji irgi buvo teigiama ir sudarė 10,6 procento. Labiausiai šiais metais pabrango maisto produktų gamintojų akcijos, o mažiausiai, remiantis apskaičiuotais medianiniais rodikliais, paslaugų šakos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai. Tarp Baltijos šalių neabejotina lyderė yra Latvija, kurios įmonių rinkos vertės pašoko gerokai labiau nei Lietuvos ir Estijos.

Labiausiai džiūgauti gali tie, kurie metų pradžioje nusprendė investuoti į Latvijos vaistų gamintojos Grindeks akcijas, kurių kaina pašoko net beveik dvigubai. Antroje pozicijoje daugiausiai brangusiųjų sąraše ir vėl Latvijos įmonė, t.y. SAF Tehnika, kurios rinkos vertė šiais metais pašoko net 85,2 procento. Tarp Lietuvos įmonių, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, labiausiai pakilo Žemaitijos Pieno rinkos vertė, t.y. net virš aštuoniasdešimt procentų. Kalbant apie Estijos įmones, per šiuos metus daugiausiai ūgtelėjo Harju Elekter kapitalizacija, kuri pakilo 54,1 procento.

Tuo tarpu labiausiai šiais metais smuktelėjo estų vandens tiekimo įmonės Tallinna Vesi rinkos vertė, kuri krito 9,4 procento, virš septynių procentų atpigo Pieno Žvaigždžių ir Silvano Fashion Group akcijos.


Grindeks akcijų kaina pašoko dar labiau ir iš esmės likvidavo visą prieš tai buvusį kritimą, kuris, beje, užtruko pastebimai ilgiau. Po tokio įspūdingo akcijų kainos šuolio anksčiau ar vėliau korekcija - didesnis pelnų realizavimas yra neišvengiamas, tad būtina atidžiai stebėti padėtį, nes RSI rodiklis jau sugeneravo pardavimo signalą, o netrukus tą gali padaryti ir MACD rodiklis.




SAF Tehnika akcijų kaina nuo pat praėjusių metų rugpjūčio mėnesio yra naujoje augimo fazėje, kuri ir toliau tęsiasi. Liepos mėnesį buvo pakilta virš prieš tai dar 2010 metų lapkritį pasiekto aukščiausio akcijų kainos lygio, kuris tuo pačiu buvo itin nesunkiai įveiktas.




Tallinna Vesi akcijų kaina yra nuosmukio fazėje, kuri prasidėjo dar 2015 metų vasarą, bei šių metų pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje nukrito žemiau ilgalaikės palaikymo linijos, po ko sulaukėme šio judesio testavimo, t.y. minimo lygio testavimo nuo kurio rezultatų ir priklausys tolimesnė šios įmonės akcijų kainos kryptis, t.y. jei nepavyks sugrįžti atgal virš minėtos palaikymo linijos, tai ji pavirs į pasipriešinimo lygį, tad galime sulaukti dar didesnio šios įmonės akcijų kainos kritimo.




Panašu, kad Pieno Žvaigždžių pozicijoje sulauksime prieš tai buvusio nuosmukio dugno testavimo. Jei jis bus sėkmingas, tuomet tikėtinas didesnis šios bendrovės akcijų kainos atšokimas, t.y. taip vadinamo dvigubo dugno suformavimas. Jei vis dėl to prieš tai suformuotas dugnas neatlaikys ir bus tvariai pralaužtas, tuomet akcijų kaina gali pajudėti dar labiau žemyn, tad būtina atidžiai stebėtin padėtį.