Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-08-14 15:02.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25783
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis naujausiais duomenimis pranešė, kad per birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys susitraukė tiek Senajame žemyne, tiek mūsų šalyje.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje smuktelėjo 0,6 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0,5 procento. Gegužę pramonė paaugo 1,2 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys krito 0,5 procento, o mūsų šalyje susitraukė 0,7 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis ūgtelėjo atitinkamai 1,2 ir 3,8 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai birželį, palyginus su geguže, euro zonoje prieaugis sumažėjo nuo 3,9 iki 2,6 procento, Europos sąjungoje krito nuo 3,9 iki 2,9 procento, o mūsų šalyje - 7,3 procento iki septynių procentų.
Ekonomistai prognozavo, jog per pirmą šių metų vasaros mėnesį euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis sieks vidutiniškai 2,8 procento.
Per birželio mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 1,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 1,2 procento, kasdieninio vartojimo - 0,4 procento, tarpinių prekių krito 0,3 procento, tuo tarpu energijos pakilo 1,8 procento. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba susitraukė 1,5 procento, ilgalaikio vartojimo smuktelėjo 0,8 procento, tarpinių prekių krito 0,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių sumažėjo 0,3 procento, o energijos paaugo 1,4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija krito Airijoje (7,5 procento), Čekijoje (3,8 procento) ir Maltoje, kur ji smuktelėjo 3,2 procento. Tuo tarpu didžiausias prieaugis fiksuotas Liuksemburge (3,4 procento), bei Estijoje, Kroatijoje ir Olandijoje, kur prieaugis siekė po 1,2 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai euro zonoje per minimą laikotarpį energijos gamyba pakilo 5,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - keturiais procentais, tarpinių prekių - 3,8 procento, kapitalo prekių - 1,6 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba per metus paaugo 0,6 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 4,2 procento, tarpinių prekių - 3,9 procento, energijos padidėjo 3,7 procento, kapitalo prekių - 2,4 procento, o kasdieninio vartojimo produktų ūgtelėjo 1,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai pasistiebė Estijoje (14,5 procento), Rumunijoje (11,5 procento) bei Švedijoje, kur jos pakilo 8,9 procento. Kritimas fiksuotas Airijoje (8,1 procento) ir Maltoje (1,3 procento).
