Autorius: LHV bankas, Parašyta: 2016-12-29 17:05.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=24590
Artėjant metų pabaigai, investuotojų žvilgsniai krypsta į ekonomistų prognozes, kurios gali padėti iš anksto pasiruošti 2017 metams.
Išlydime 2016 m.
Šie metai rinkose iš tiesų buvo audringi ir pasižymėjo svarbiais bei netikėtais politiniais sprendimais. Jungtinėje Karalystėje vykusio referendumo metu buvo nuspręsta pasitraukti iš Europos Sąjungos, JAV prezidento rinkimus netikėtai laimėjo respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, o OPEC susitarė dėl žaliavos gavybos ribojimo. Turkijoje nepavyko armijos rengtas perversmas. Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi atsistatydino po to, kai referendumo metu gyventojai pasisakė prieš jo siūlytas konstitucines reformas. P. Korėjos prezidentė Park Geun buvo nušalinta nuo pareigų po vykusio neteisėtos įtakos skandalo. Dėl korupcijos skandalo po apkaltos buvo nušalinta Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff.
Nepaisant visų įvykių, rinkos dalyviai greitai neigiamas naujienas pamiršo ir akcijų indeksai kilo. Pavyzdžiui, JAV akcijų indeksai šiuo metu yra arti neseniai pasiektų rekordinių aukštumų, o D. Britanijos FTSE 100 indeksas nuo metų pradžios yra pakilęs apie 14%.
JAV 2017-aisias
JAV centrinis bankas davė aiškų ženklą, kai neseniai į viršų kilstelėjo bazinę palūkanų normą ir pareiškė, kad 2017 m. planuoja dar tris palūkanų normos kėlimus. Nors įprasta manyti, jog kylančios palūkanos neigiamai veikia akcijų kainas, tačiau kitais metais palūkanų normos pamažu dar tik atsities nuo užsivyravusių rekordiškai žemų lygių. Dėl to kylančių palūkanų įtaką vienareikšmiškai prognozuoti nėra lengva. Jau kitais metais daug skolų turinčios įmonės, kurios jau ilgą laiko tarpą mėgavosi itin žemomis palūkanų normomis, gali susidurti su didesniais iššūkiais. Dėl to žvilgsniai kryps į įmonių ketvirtinius pasiekimus, kurie parodys, ar įmonėms pavyks ir toliau didinti pelnus. „Morgan Stanley“ ekonomistai prognozuoja, kad įmonių pelnai kitais metais augs 7%. Optimistiškiausias scenarijus rodo, kad pelnai gali augti 20%, o blogiausiu atveju gali susitraukti apie 3%.
Kitas veiksnys, kuris kitais metais ženkliai veiks rinkos dalyvių nuotaikas – naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo reformos. Pats D. Trumpas pasižymi prieštaringai vertinama retorika, kuri įprastai paveikia ir akcijų kainas. Investuotojai optimistiškai vertino naujojo prezidento pergalę, kadangi jis žadėjo mokesčių lengvatas, infrastruktūros gerinimą ir pan. Tačiau D. Trumpo tam tikras priešiškumas kitų valstybių atžvilgiu gali turėti rimtų tarptautinės prekybos pasekmių. Ypatingai daug kritikos iš p. Trumpo sulaukė Kinija, kuri kaltinama manipuliacijomis valiuta, ir Meksika, ties kurios ribomis buvo girdima svarstymų statyti sieną.
Pagrindinis JAV bendroves apimantis indeksas „S&P 500“ nuo metų pradžios pakilo apie 10% ir ne kartą mušė naujus rekordus. Prieš metus skelbtose prognozėse dauguma ekonomistų tikėjosi, jog šių metų pabaigoje indekso reikšmė sieks 2100-2300 punktų. Šiuo metu indeksas svyruoja ties 2250 – optimistiškesnės prognozės buvo labiau teisios. Šiais metais ekonomistų prognozės daugiausia yra sutelktos ties dviem lygiais 2300 ir 2400 – prognozuojamas 2-7% augimas. Išsamesnė indekso prognozių informacija pateikta „S&P 500 prognozės 2017 m.“ grafike. Tuo tarpu „Citigroup“ prognozė siekia 2325 punktus, o „Deutsche Bank“ – 2350. Visa tai rodo, jog ekonomistai šiais metais tikisi nuosaikesnio kilimo.
Neaiški Europos ateitis
2017 metai bus itin svarbūs Europai, kadangi turėtų prasidėti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl tarpusavio santykių po to, kai Jungtinė Karalystė metų pradžioje turėtų inicijuoti pasitraukimo iš ES procedūrą. Taip pat kitais metais vyks rinkimai didžiausiose regiono valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Dėl to išaugo grėsmė, kad į valdžią gali ateiti populistai.
2017 m. gegužės 7 dieną vyks prezidento rinkimai Prancūzijoje. Dabartinis prezidentas François Hollande atsisakė siekti antros kadencijos. Šiuo metu lyderiu yra laikomas respublikonas François Fillon, kuris žada mažinti valdininkų skaičių, apkarpyti mokesčius ir gerinti verslo sąlygas. Didžiausia nerimą investuotojams kelia vis daugiau palaikymo įgaunanti populistė Marine Le Pen, kuri priešinasi imigracijai ir nori surengti referendumą dėl pasitraukimo iš ES. Prancūzijos CAC 40 indeksas nuo metų pradžios pakilo kiek daugiau apie 4,5%. „Societe Generale“ ekonomistai prognozuoja, jog šio indekso reikšmė kitų metų pabaigoje išaugs iki 5 000 punktų (+3%).
Vokietijoje federaliniai rinkimai bus rengiami kitų metų rudenį ir jų metu valdžią bandys išlaikyti šalies kanclerė Angela Merkel, kuri sieks jau ketvirtosios kadencijos. Tačiau ji pasisakė už pabėgėlių priėmimą ir dėl to po teroro išpuolių ir kitų incidentų A. Merkel pozicijos silpnėja. Nuo metų pradžios didžiausias šalies įmones apimančio indekso DAX reikšmė išaugo apie 6,5% iki 11 442 punktų. „Deustche Bank“ prognozuoja, jog kitų metų pabaigoje šio indekso reikšmė sieks 11 300 punktų (-1,2%).
Jungtinė Karalystė kitų metų pradžioje turėtų oficialiai inicijuoti pasitraukimo iš ES procesą. Baiminamasi dėl „kietojo Brexit“ scenarijaus, kai šalies ekonomika bus ženkliai paveikta pasitraukimo iš ES. „Morgan Stanley“ banko ekonomistai prognozuoja, jog Anglijos centrinis bankas, sieks sumažinti „Brexit“ pasekmes ir apkarpys bazinę palūkanų normą iki 0,1%, kai šiuo metu ji yra ties 0,25%. Tuo tarpu šalies BVP augimas turėtų sumažėti nuo 2% iki 1 % (met./met.). Neaiškumas dėl šalies ateities atsispindi ir ekonomistų prognozėse. Kitų metų pabaigos FTSE 100 indekso prognozės svyruoja nuo 7000 (-1,4%) iki 7600 (+7%) punktų , kai šiuo metu indeksas svyruoja ties 7100.
Kitos rinkos
Besivystančiose rinkose dar šiais metais jau buvo matoma JAV kylančių palūkanų įtaka. Įprastai, kai JAV kyla palūkanos, tai investuotojai yra linkę išvesti kapitalą iš besivystančių rinkų, kadangi saugesne vertinamoje JAV rinkoje randama patrauklių investicinių galimybių. Be to, dalis besivystančių šalių įmonių skolinasi JAV doleriais ir dėl to joms tampa sunkiau išmokėti turimas paskolas.
„Credit Suisse“ ekonomistai prognozuoja, kad MSCI Emerging Markets indekso reikšmė kitais metais augs 8% iki 920 punktų, kai šiuo metu indekso reikšmė siekia apie 851. Ekonomistai sumažino augimo prognozę, kadangi įžvelgia išaugusią riziką, susijusią su lėtėjančiu Kinijos ekonomikos augimu ir valdžios noru sumažinti kainų „burbulų” formavimąsi.
Šių metų viduryje MSCI nusprendė atidėti vietinių Kinijos bendrovių akcijų įtraukimą į minėtą MSCI Emerging Markets indeksą. Šis indeksas yra naudojamas didžiausių ETF fondų, kurie investuoja besivystančiose rinkose ir dėl to galėtų lemti gerokai didesnį aktyvumą vietinėse Kinijos biržose. Šiuo metu Kinijos įmonės, listinguojamos Honkongo, JAV ar kitose biržose, išsk. Šendženo ir Šanchajaus biržas, sudaro apie 24% MSCI Emerging Markets indekso, o jeigu bus įtrauktos ir vietinių biržų įmonės, tai svoris indekse galimai pakiltų iki apytiksliai 40%. Šiais metais buvo įgyvendinta Honkongo ir Šendženo akcijų biržų jungtis. Tikėtina, kad vietinei Kinijos akcijų rinkai vis labiau atsiveriant, galų gale MSCI ryšis indekso sudėties keitimui.
Taip pat besivystančias rinkas šiais metais neaplenkė ir politiniai skandalai. Pavyzdžiui, Brazilijoje dėl dar šalyje neregėto korupcijos skandalo buvo nuo pareigų nušalinta prezidentė Dilma Rousseff. Valdžios pokyčiai buvo pasitikti optimistiškai ir nuo metų pradžios „Ibovespa“ indeksas pakilo net 36%. Tačiau naujoji valdžia buvo priversta mažinti pernelyg dideles išlaidas, kas ir vėl didina gyventojų nepasitenkinimą. Pvz., kitais metais bus siekiama įgyvendinti pensijų reformą, kuri padidintų minimalų pensinį amžių nuo 54 iki 65 metų. Ekonomistai prognozuoja, jog kitais metais šalies ekonomikos augimas tesieks 0,5%.
Nafta
2016 m. pasižymėjo ilgomis OPEC narių derybomis dėl žaliavos išgavimo mažinimo. Nariai periodiškai susitikdavo, tačiau galutinį susitarimą jiems pavyko pasiekti tik šių metų pabaigoje, o šio susitarimo įgyvendinimą buvo nuspręsti pradėti 2017 m. pradžioje. „Goldman Sachs“ analitikai neseniai pakėlė „WTI“ tipo naftos kainos prognozę kitų metų pabaigai nuo 55 iki 57,5 USD už barelį, o „Brent“ tipo naftos prognozė kilstelėta nuo 56,5 iki 59 USD už barelį. Šiuo metu rinkoje už vieną WTI tipo naftos barelį reikalaujama apie 54 USD, o Brent tipo – 56 USD. „Bank of America“ prognozuoja, kad kitais metasi „Brent“ tipo nafta piką pasieks ties 70 USD už barelį.
Dėl brangusios naftos kainos energetikos sektorius šiemet pasižymėjo vienu didžiausiu augimu. Pavyzdžiui, didžiausias šio sektoriaus JAV bendroves apimančio „Energy Select Sector SPDR ETF“ (XLE) akcijų kaina nuo metų pradžios išaugo apie 29%.
Kitiems metams ekonomistai nežada aukso kalnų ir svaiginančių augimų, tačiau svarbūs politiniai sprendimai ir besikeičianti monetarinė politika investuotojus ir vėl gali priversti imtis skubių veiksmų.
Parengta LHV banko, remiantis bankų analitine informacija (Credit Suisse Global Equity Strategy, Citi Global Asset Allocation, Morgan Stanley 2017 US Equity Outlook, 2017 European Equity Outlook, Deutsche Bank Capital Markets Outlook 2017, Citigroup Weekly Investment Insight) ir užsienio žiniasklaida (Reuters.com, Poundsterlinglive.com, Theguardian.com, Finance.Yahoo.com, Bloomberg.com, Cnbc.com, Wsj.com, Reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
