Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-01-31 13:06.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=2322
Bankų pateiktų neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis 2007 metais visi šalies bankai dirbo pelningai, išskyrus tik pernai veiklą pradėjusius „Balti Investment Grupi Pank“ filialą, kuris patyrė 4,2 mln. litų nuostolį ir „MP Investment Bank“ filialą Baltijos šalyse, kuris užfiksavo 0,6 mln. litų nuostolį.
Bendras šalies bankų praėjusių metų neaudituotas pelnas buvo 1,154 mlrd. litų, o tai yra 73 proc. daugiau nei 2006 metais, kuomet Lietuvos bankų sistema gavo 667 mln. litų pelno. Lietuvos bankų sistemos pelnas nuosekliai augo jau šeštus metus iš eilės.
Didžiausią pelną tradiciškai uždirbo SEB bankas. Jo pelnas išaugo 73,8 proc. iki 496,1 mln. litų. Antrąją vietą užėmė „Hansabankas“, kuris pernai uždirbo 314,3 mln. litų grynojo pelno – 75 proc. daugiau nei užpernai. „DnB Nord“ banko pelnas buvo trečias pagal dydį ir jis siekė 105,2 mln. litų – 87,2 proc. didesnis nei 2006 metais. Didžiausią, net 98,5 proc., augimą pademonstravo „Šiaulių bankas“. Jo pelnas pernai pasiekė 27,2 mln. litų. Vienintelio „Parex“ banko pelnas pernai sumažėjo nuo 4,9 mln. iki 200 tūkst. litų.
Bankas „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius iš nuostolio pernai perkopė į pelną. 2006 metais banko nuostoliai siekė 300 tūkst. litų, o jau pernai nuostolį pakeitė 19,1 mln. litų pelnas.
2007 metų bankų pelno išaugimui lemiamos įtakos turėjo padidėjusios bankų veiklos apimtys ir grynųjų palūkanų pajamų augimas, kurį savo ruožtu sąlygojo sparčiai augęs bankų paskolų portfelis bei padidėjusi realioji palūkanų marža. 2007 metais palyginti su 2006 labiausiai padidėjo grynosios palūkanų pajamos – 51,6 proc. arba 603 mln. litų. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos išaugo 29,7 proc., o pajamos už nuosavybės vertybinius popierius ūgtelėjo 66 mln. litų. Teigiamos įtakos taip pat turėjo 19,8 proc. didesnės pajamos iš operacijų užsienio valiuta ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir 3,8 karto didesnės pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo.
Galima išskirti keletą veiksnių, mažinusių bankų pelningumą. Labiausiai išlaidų dalyje per metus padidėjo bankų operacinės išlaidos (248 mln. litų, arba 31,5 proc.), tarp kurių labiausiai padidėjo su darbo užmokesčiu susiję išlaidos (162 mln. litų, arba 34,4 proc.) bei pastatų nuomos ir ūkio išlaidos (29 mln. litų, arba 28,7 proc.). Minėtų išlaidų augimą nulėmė ne tik daugumos bankų tinklo plėtra, bet ir visame ūkyje pastebėtas ryškus darbo užmokesčio augimas, kuris neaplenkė ir bankų sektoriaus. Išaugus bankų operacijų skaičiui ir apimtims bei bankų pelningumui, bankų mokamų mokesčių suma padidėjo 124 mln. litų, arba 75,8 proc., ir sudarė 287 mln. litų.
Bankų veiklos sąnaudų augimo tempai buvo mažesni už bankų turto bei pajamų augimo tempus, o tai sudarė palankias prielaidas didėti bankų veiklos efektyvumui. Bankų sistemos efektyvumą parodantis fiksuotų išlaidų santykis su pagrindinės veiklos pelnu per metus sumažėjo (pagerėjo) 4,9 proc. punktais ir 2008 metų sausio 1 dieną sudarė 40 proc., t.y. tokia dalis bankų iš pagrindinės veiklos uždirbto pelno (grynųjų pajamų) buvo sunaudota bankų operacinėms ir amortizacijos išlaidoms.
2007 metais vienam bankų darbuotojui vidutiniškai teko 472 tūkst. litų banko pajamų, o tai buvo 36 proc. daugiau nei 2006 metais. Be to, vienas banko darbuotojas vidutiniškai aptarnavo 7,7 mln. litų banko turto, o tai buvo 18,7 proc. daugiau nei 2006 metais.
Bankams didinant pelningesnių, tačiau ir rizikingesnių aktyvų dalį, išaugo bankų sistemos turto grąžos rodiklis – per metus padidėjo nuo 1,32 proc. iki 1,7 proc., o nuosavybės grąžos rodiklis padidėjo nuo 20,3 iki 25,9 procento.
Bankų sistemos realioji palūkanų marža 2008 metų sausio 1 dieną sudarė 2,82 procentus.