Autorius: LHV bankas, Parašyta: 2015-11-18 11:50.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=22173
Palanki ECB monetarinė politika ir palaipsniui vykstanti ekonomikos augimo stabilizacija vilioja rinkos dalyvius investuoti euro zonoje.
Remiantis išankstiniais ir koreguotais pagal sezoniškumą euro zonos ekonomikos augimo duomenimis, regiono ekonomikos augimo tempas trečią šių metų ketvirtį sumažėjo iki 0,3% (ket./ket.), arba 1,6% (met./met.), kai antrą ketvirtį BVP augimo tempas siekė 0,4% (ket./ket.), o pirmą – 0,5% (ket./ket.). Infliacija regione išlieka gerokai mažesnė nei nustatytas 2% tikslas ir svyruoja ties riba su defliacija. Tačiau nedarbo lygis regione nuo šių metų pradžios sumenko 5 baziniais punktais iki 10,8%.
Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija apkarpė kitų metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,9% iki 1,8%. Tačiau šių metų regiono ekonomikos augimo prognozė buvo kiek kilstelėta iki 1,6%, kadangi euro zonos ekonomiką teigiamai veikia žemos naftos kainos, silpnėjantis euras kitų valiutų atžvilgiu ir ECB vykdoma monetarinė politika. „Europos Komisijos BVP prognozės“ grafike matome, jog euro zonos ekonomikos plėtra yra ir turėtų išlikti kiek lėtesnė nei visos Europos Sąjungos. Graikijos ekonomika kitais metais ir toliau turėtų trauktis, o sparčiausią augimą turėtų pademonstruoti iš finansų krizės išsikapstanti Airija.
Verta paminėti, jog naujausios EBPO prognozės yra kiek pesimistiškesnės. Euro zonos ekonomikos augimo 2015 m. prognozė buvo apkarpyta nuo 1,6% iki 1,5%, o 2016 m. prognozė buvo sumažinta nuo 1,9% iki 1,8%.
Didžiųjų Europos ekonomikų padėtis
Jungtinė Karalystė. Šalies BVP augimas pastaraisiais ketvirčiais lėtėjo, infliacija svyravo ties riba su defliacija, nepaisant Anglijos centrinio banko pastangų (bazinė palūkanų norma išlaikoma ties 0,5% ir vykdoma obligacijų supirkimo programa). Nedarbo lygis šalyje sumenko iki 5,3% ir dalis ekonomistų įžvelgia besiformuojantį NT kainų „burbulą“ šalyje. Pastaruoju metu vis daugiau yra kalbama apie galimą Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), kadangi šalyje iki 2017 m. pabaigos bus rengiamas referendumas dėl šalies pasitraukimo iš ES. Praėjusią savaitę D. Britanijos ministras pirmininkas David Cameron viešai pareiškė, jog ES turi garantuoti daugiau teisių ES narėms, kurios nėra euro zonoje, didinti konkurencingumą ES viduje, suteikti šalių parlamentams daugiau galių ir apriboti migrantų teises. D. Cameron planuoja susitarti su ES ir teigia, kad taip gali būti išvengta šalies pasitraukimo iš ES.
Vokietija. Šalies ekonomikos augimas pastaraisiais ketvirčiais spartėja, nedarbo lygis yra ties 4,5%, o prekybos balansas išlieka perteklinis. Šiuo metu manoma, jog didžiulė pabėgėlių banga privers Vokietiją daugiau nei planuota lėšų skirti pabėgėlių išlaikymui ir integracijai, kas trumpuoju laikotarpiu teigiamai paveiks vartojimą šalyje. Ilguoju laikotarpiu migrantai turėtų teigiamai paveikti darbo rinką, kadangi įsilieję į ją padėtų sumažinti senėjančios populiacijos keliamas problemas. Tuo tarpu artimiausiu metu šalies ekonomiką neigiamai veikia vykstantis automobilių taršos skandalas, kuris labiausiai palietė koncerną Volkswagen. Nepaisant minėtų veiksnių, Vokietijos centrinio banko prezidentas Jens Weidmann yra pareiškęs, jog šalies ekonomika yra geros būklės ir biudžetas išliks subalansuotas.
Prancūzija. Prancūzijos ekonomikos augimas trečią šių metų ketvirtį nebuvo toks spartus, kaip Vokietijoje ar JK, o infliacija pastaraisiais mėnesiais priartėjo prie 0%. Nedarbo lygis šalyje taip pat buvo gerokai didesnis nei minėtose didžiosiose Europos ekonomikose ir viršijo 10%. Po įvykusio teroristų išpuolio Paryžiuje ekonomistai dar labiau sunerimo, jog jau po netrukus vyksiančių regioninių rinkimų (gruodžio 3 d. ir 10 d.) didesnę valdžią gali pelnyti populiarumą įgaunanti anti-imigrantų, anti-euro zonos Nacionalinio Fronto partija. Šios partijos priešakyje yra Marine Le Pen, kuri stiprina pozicijas, prieš 2017 m. vyksiančius šalies prezidento rinkimus. Ši tendencija didina politinį nestabilumą šalyje ir kartu kelia klausimus dėl tolimesnės ES ir euro zonos ateities.
Europos centrinio banko politika
Baiminantis defliacijos ir lėto euro zonos valstybių ekonomikų augimo, ECB ne tik iki 0,05% sumažino bazinę palūkanų normą ir depozito normą apkarpė iki -0,2%, bet ir pradėjo vykdyti obligacijų supirkimo programas. Taip pat euro zonos ekonomikos augimą neigiamai paveikė ir bankų krizės Graikijoje, Airijoje, Ispanijoje ir kt. ECB vykdoma monetarinė politika vis labiau skiriasi nuo JAV centrinio banko, kuris pamažu artėja prie bazinės palūkanų normos kėlimo.
Šiuo metu rinkos dalyviai laukia gruodžio 3 d., kadangi šią dieną bus praneštas ECB sprendimas dėl bazinės palūkanų normos ir bus rengiama spaudos konferencija, kurios metu ECB prezidentas sakys kalbą apie galimus monetarinės politikos pokyčius. Dalis ekonomistų mano, jog ECB apkarpys bazinę palūkanų normą 10 bazinių punktų iki -0,05% ir praplės vykdomą obligacijų supirkimo programą.
Investicinės galimybės
Investuotojai dažnai tiesiogiai investuoja apžvalgoje minėtų valstybių akcijų biržoje. Vienos didžiausių akcijų biržų yra D. Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose galima įsigyti vietinių bendrovių akcijas arba ETF fondus. Vienas lengviausių būdų turėti išskaidytą investiciją visoje Europoje – ETF fondų įsigijimas. „Europos ETF fondų palyginimas“ lentelėje pateikiami keli tokie ETF fondai. Vieni žinomiausių į Europos bendroves investuojančių ETF fondų yra Vanguard FTSE Europe ETF (VGK) ir iShares MSCI EMU ETF (EZU), kurių akcijos listinguojamos NYSE biržoje (JAV doleriais). Taip pat galima rinktis žinomesnius regiono indeksus Euro Stoxx 50 ir Stoxx Europe 600 siekiančius atkartoti ETF fondus. Pavyzdžiui, Lyxor Euro Stoxx 50 (MSE) ir iShares Stoxx Europe 600 UCITS (EXSA).
Taip pat galima įsigyti ir atskirų valstybių akcijų biržų indeksus siekiančių atkartoti ETF fondų. Pavyzdžiui, Vokietijos DAX indeksą atkartoja iShares Core DAX (EXS1), Prancūzijos CAC 40 – Lyxor UCITS ETF CAC 40 (CAC), o D. Britanijos FTSE 100 – iShares Core FTSE 100 (ISF).
Gruodžio pradžioje lauksime svarbių įvykių ir sprendimų, kurie turėtų padėti rinkos dalyviams įvertinti tolimesnę Europos ekonomikos augimo perspektyvą, kurią pastaruoju metu neigiamai veikia baimės dėl galimo valstybių pasitraukimo iš ES bei euro zonos, migrantų krizė ir kiti veiksniai.
Parengta LHV banko, remiantis viešai skelbiamais duomenimis (ec.europa.eu, oecd.org, ishares.com, lyxoretf.com, vanguard.com) ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
