
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2015-06-30 14:14.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=21300
Gegužės mėnesį, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, bedarbystė tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje išliko nepakitusi, tuo tarpu mūsų šalyje ji dar labiau pastebimai smuktelėjo, be to, per metus tarp Europos sąjungos šalių būtent Lietuvoje labiausiai krito šis rodiklis.
Bedarbystė euro zonoje, kaip ir laukta rinkoje, minimą mėnesį sudarė 11,1 procento, t.y. žemiausias lygis nuo pat 2012 metų kovo mėnesio. Europos sąjungoje, kaip minėta, šis rodiklis irgi nepakito bei sudarė 9,6 procento, t.y. žemiausias rodiklis nuo pat 2011 metų liepos mėnesio, o Lietuvoje smuktelėjo nuo 8,9 iki 8,2 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystė euro zonoje siekė 11,6 procento, Europos sąjungoje sudarė 10,3 procento, o mūsų šalyje siekė vienuolika procentų.
Gegužės mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23,348 milijonai žmonių, iš kurių 17,726 milijonai euro zonoje, o Lietuvoje - 122 tūkstančiai. Palyginus su balandžiu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuko 38 tūkstančiais, euro zonoje - 35 tūkstančiais, na o mūsų šalyje sumažėjo devyniais tūkstančiais. Per metus bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 939 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 1,575 milijonais asmenų, o Lietuvoje susitraukė keturiasdešimt tūkstančių.
Remiantis gegužės mėnesio duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Vokietijoje, kur ji siekia 4,7 procento, Maltoje (5,6 procento), Liuksemburge (5,7 procento) bei Čekijoje, kur ji siekia 5,9 procento. Didžiausias minimas rodiklis ir toliau išlieka Pietų Europos šalyje, Graikijoje bedarbystė remiantis naujausiais duomenimis siekia 25,6 procento, o Ispanijoje sudaro 22,5 procento.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių net dvidešimt dvejose bedarbystė sumažėjo, penkiose padidėjo, na o Kipre nepakito. Sparčiausiai šis rodiklis tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį smuktelėjo, kaip minėta, mūsų šalyje, t.y. susitraukė nuo 11 iki 8,2 procento, Ispanijoje krito nuo 24,7 iki 22,5 procento, Airijoje - nuo 11,7 iki 9,8 procento. Na o labiausiai šis rodiklis per metus pakilo Suomijoje - nuo 8,6 iki 9,4 procento, Austrijoje - nuo 5,6 iki 6 procento, bei Rumunijoje, kur pakilo nuo 6,8 iki 7,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai euro zonoje gegužę jis siekė 22,1 procento, Europos sąjungoje - 20,6 procento, o mūsų šalyje sudarė 16,1 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis siekė atitinkamai 22,3 procento, 20,7 procento bei 16,6 procento. Prieš metus jaunimo bedarbystės lygis Lietuvoje siekė 20,1 procento, euro zonoje - 23,8 procento, Europos sąjungoje sudarė 22,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių gegužę mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7,1 procento), Danijoje (10 procentų) bei Austrijoje, kur ji siekė 10,1 procento. Tuo tarpu didžiausia bedarbystė jaunimo tarpe ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse: Graikijoje (49,7 procento), Ispanijoje (49,3 procento), Kroatijoje (43,6 procento) bei Italijoje (41,5 procento).