Straipsniai » Finansų rinkos » Griežtinimas - švelninimas

Trumpai apžvelgsime esminius praėjusio ketvirčio įvykius, kurie iš esmės sukosi apie Centrinius bankus, bei panagrinėsime ir paspėliosime kas laukia šį antrąjį šių metų ketvirtį.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2015-04-04 02:22.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=20743


Na štai, pirmasis šių metų ketvirtis jau praeityje. Kaip ir įprasta finansų rinkose tikrai buvo visko, t.y. ir didesnių bei mažesnių pakilimų bei atitinkamai kritimų, bei kaip ir įprasta, buvo daug progų užsidirbti tiek investuotojams, tiek ir spekuliantams. Taigi, trumpai apžvelgsime esminius praėjusio ketvirčio įvykius, kurie iš esmės sukosi apie Centrinius bankus, bei panagrinėsime ir paspėliosime kas laukia šį antrąjį šių metų ketvirtį.

Fed griežtina toną

Kaip ir buvo laukta bei tikėtasi, per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nuosekliai griežtino savo toną monetarinės politikos perspektyvų atžvilgiu.

Tiesa, bazinė palūkanų norma, kaip ir buvo prognozuota, ir toliau išlieka nepadidinta bei yra rekordinėse žemumose, na o pasirodantys įvairūs Amerikos makroekonominiai duomenys yra iš esmės gana prieštaringi, t.y. vienu atveju geresni nei laukta, o kitu atveju prastesni.

Amerikos ekonomikos augimas per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kaip ir laukė ekonomistai, sulėtėjo, be to, prognozuojama, kad per pirmą šių metų ketvirtį šios šalies bendrojo vidaus produkto prieaugis sulėtėjo ir dar labiau. Bedarbystės lygis per minimą laikotarpį Amerikoje dar labiau sumažėjo iki senokai matyto lygio, tačiau tuo pačiu naujų darbo vietų kūrimo procesas, po itin įspūdingo ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio, natūraliai kiek prislopo.

Metinė infliacija šalyje per pirmą šių metų ketvirtį dėl pigusių energijos išteklių dar labiau sumažėjo bei buvo atsidūrusi net ir neigiamoje teritorijoje, t.y. buvo fiksuojamas metinis kainų kritimas arba defliacija. Tačiau regis pigusių energijos išteklių efektas jau po truputi lieka praeityje, na o metinė bazinė infliacija, į kurią būtent ir orientuojasi Amerikos Centrinis bankas, ir toliau išlieka gana aukštame lygyje. Kiek neramina Amerikos vartotojų išlaidos bei tuo pačiu mažmeninės prekybos rodikliai, t.y. amerikiečiai, bent jau pastaruoju metu neskuba išlaidauti tų pinigų, kuriuos pavyko sutaupyti dėl pigusių energijos išteklių.

Būtent šie prieštaringi duomenys įneša dar daugiau neaiškumo į tai, kada mes galėtume tikėtis sulaukti pinigų politikos sugriežtinimo Amerikoje, t.y. bazinės palūkanų normos padidinimo.

Kad to nesulauksime per balandžio mėnesį įvyksiantį Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovų posėdį, ko gero daugiau nei akivaizdu, na o dėl kito Centrinio banko atstovų posėdžio, kuris įvyks birželį, tikrai dar niekas neaišku. Šiuo metu, galima teigti, jog bazinės palūkanų normos padidinimo ir nepakitimo tikimybės minimą mėnesį yra vienodos, t.y. 50 / 50.

Žinoma, reikia atsiminti ir įvertinti tą faktą, jog Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai prieš priimdami sprendimą dėl bazinės palūkanų normos šalyje, atsižvelgs ne tik į esamus rodiklius, tačiau tuo pačiu itin atidžiai analizuos esamas tendencijas ir be jokios abejonės prognozuojamas perspektyvas.

Bet kokiu atveju, rinkose jau dalinai yra įvertinta tai, kad Amerikoje anksčiau ar vėliau bus griežtinama monetarinė politika. Tai galima pamatyti pagal euro ir kitų valiutų atžvilgiu dar labiau sustiprėjusį dolerį. Tuo tarpu Amerikos akcijų rinkoje akivaizdžiai prislopo augimas.

Mes ir toliau prognozuojame, kad Amerikos Centrinio banko atstovai paskubės ir per anksti šalyje pradės įgyvendinti bazinės palūkanų normos didinimo ciklą. Ar tai įvyks jau birželį? - šis klausimas lieka atviras, tačiau jei ne birželį, tai labai tikėtina, jog rugsėjį.

ECB pradėjo įgyvendinti QE

Tai, kad Europos Centrinis bankas šių metų pradžioje imsis papildomų veiksmų siekdamas kovoti su defliacija, t.y. sieks paskatinti kainų augimą euro zonoje bei ekonominį aktyvumą ir ekonomikos augimą šioje zonoje, buvo akivaizdu.

Išnaudoję iki tol turėtas priemones šio banko atstovai nutarė pasinaudoti tiek Amerikos Centrinio banko, tiek Japonijos Centrinio banko pavyzdžiais, ir nuo kovo mėnesio ėmė euro zonoje įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą, t.y. pradėjo dar didesne apimti supirkinėti aktyvus.

Atsižvelgus į tai, nieko stebėtino, jog euro zonos šalių akcijų rinkose per pirmą šių metų ketvirtį galėjome stebėti tikrų tikriausią ir gan įspūdingą ralį, t.y. Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Italijos, Suomijos ir t.t. akcijų rinkų pagrindiniai indeksai išties per minimą laikotarpį ūgtelėjo gan pastebimai. Lygiai tas pats vyko tiek Amerikos, tiek Japonijos akcijų rinkose, kai šių šalių Centriniai bankai nutarė pradėti įgyvendinti QE arba obligacijų supirkimą. Euro zonos šalių obligacijų pajamingumai taip pat dar labiau smuktelėjo.

Būtent kiekybinis švelninimas, kuris įgyvendinamas didinant Europos Centrinio banko balansą, kuris turėtų ūgtelėti virš vieno trilijono eurų, t.y. de facto didinant eurų kiekį, ir lėmė tai, kad euras per praėjusį ketvirtį pastebimai susilpnėjo ne tik dolerio, tačiau ir daugelio kitų valiutų atžvilgiu. Žinoma, susilpnėjęs euras tuo pačiu padidino euro zonos šalių eksportuotojų konkurencingumą už šios zonos ribų, kas turėtų paskatinti spartesnį euro zonos ekonomikos augimą.

Per pirmą šių metų ketvirtį šioje zonoje labiausiai pasijautė pigusių energijos išteklių efektas, nes metų pradžioje buvo fiksuojamas didžiausias metinis bendras kainų nuosmukis. Tiesa, defliacinis spaudimas, reikėtų pastebėti, jog euro zonoje slopsta. Tuo pačiu Europoje po truputi nuosekliai ir toliau mažėja bedarbystė, o tai taip pat yra pozityvus reiškinys.

Per šį ketvirtį jokių pokyčių Europos Centrinio banko vykdomoje pinigų politikoje, skirtingai nei už Atlanto, nereikėtų tikėtis. Mes prognozuojame, kad per pirmą šių metų ketvirtį buvęs euro zonos ekonomikos augimas iš tiesų gali maloniai nustebinti. Pakilimas euro zonos šalių akcijų rinkose šį ketvirtį ko gero ir toliau tęsis, tačiau žinoma, kai kuriais atvejais jau nereikėtų tikėtis, jog jis bus toks pats įspūdingas, kaip ir pirmąjį ketvirtį, be to, nereikėtų atmesti ir tam tikrų korekcijų tikimybės. Tuo tarpu kalbant apie eurą ir jo kursą dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu, galime sulaukti lygiai tokių pat gan didelių svyravimų, kaip ir per praėjusį ketvirtį, o tai turėtų būti maloni žinia spekuliantams.

Kinijos Centrinis bankas nusiteikęs dar labiau švelninti politiką

Kinijos ekonomika šiuo metu jau yra antra pagal dydį pasaulyje, ir turi realių ambicijų ateityje tapti netgi pačia didžiausia. Tiesa, šiuo metu šios besivystančios šalies ekonomikos augimo tempai lėtėja, be to, infliacija taip pat rodo mažėjimo požymius.

Nieko stebėtino, jog tai neramina šios šalies Centrinio banko atstovus, kurie per praėjusį ketvirtį dar labiau Kinijoje sumažino bazinę palūkanų normą. Be to, šalyje buvo sumažintas ir privalomas komerciniams bankams taikomi rezervų lygis.

Ekonomistai ir analitikai prognozuoja, kad Kinijos Centrinis bankas siekdamas kiek paskatinti šalies ekonomikos augimą, kad jis nenukristų, kalbant pagal šios šalies standartus, pernelyg stipriai, dar labiau sumažins savo bazinę palūkanų normą, be to, turėtų būti dar labiau sumažintas ir bankams taikomas privalomų rezervų lygis.

Kinijos Centrinio banko atstovai patys užsiminė apie tai, kad jie nusiteikę dar labiau šalyje sušvelninti pinigų politiką. Švelnėjusi monetarinė politika bei perspektyvos, jog ji dar labiau bus švelninama, lėmė tai, jog Kinijos akcijų rinkoje per pirmą šių metų ketvirtį ir toliau tęsėsi ralis, t.y. kompanijų akcijų kainų augimas. Tiesa, nebuvo išvengta ir tam tikrų korekcijų ir konsolidavimosi momentų, tačiau tai sveikintinas reiškinys. Tuo pačiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso prieaugis per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, buvo daugiau nei dvigubai mažesnis.

Vertą pažymėti, jog Ukrainoje kiek atslūgus įtampai, ypač per antrą pirmojo ketvirčio pusę, bei dalinai atsigavus naftos kainoms, investuotojų bei spekuliuotojų susidomėjimo sulaukė rusiški aktyvai. Pastebimai pabrango tiek Rusijos kompanijų akcijos, tiek pakilo šios šalies akcijų rinkos indeksas, be to, gerokai atsigavo ir Rusijos rublis, kuris pabrango tiek dolerio, bei ypač euro atžvilgiu.

Žinoma, tarp svarbiausių praėjusio ketvirčio įvykių reikėtų paminėti ir Šveicarijos Centrinio banko kapituliaciją. Minimo banko atstovai turėdami omenyje, jog Europos Centrinis bankas pradės įgyvendinti didelės apimties aktyvų supirkimo programą euro zonoje, buvo priversti sausio viduryje, daugeliui rinkos dalyvių itin netikėtai, atsisakyti savo daugiau nei trejus pastaruosius metus vykdytos politikos, kuri buvo skirta neleisti frankui sustiprėti euro atžvilgiu labiau nei 1,2 frankai už vieną eurą. Po šios informacijos pasirodymo, kuri kaip buvo minėta buvo visiškai nelaukta, finansų rinkose sulaukėme tikro cunamio, t.y. frankas su pagreičiu itin įspūdingai (tokio vaizdo iš tiesų neįmanoma pamiršti) sustiprėjo ne tik euro, tačiau ir dolerio bei kitų valiutų atžvilgiu. Šio galingo ir labai netikėto cunamio nesugebėjo atlaikyti kai kurie valiutų rinkos tarpininkai. Labai tikėtina, kad tokių įvairaus pobūdžio cunamių finansų rinkose bus ir ateityje.