
Per minimą laikotarpį mažmeninė prekyba euro zonoje smuktelėjo net 1.3 procentais, kai rinkoje laukta, jog ji kris vidutiniškai tik 0.8 procentais. Europos sąjungoje rugsėjį šis rodiklis krito 1.2 procentais, na o mūsų šalyje paaugo 0.2 procentais. Rugpjūtį palyginus su ankstesniu mėnesiu, mažmeninė prekyba euro zonoje paaugo 0.9 procentais, Europos sąjungoje - 1.1 procentais, o Lietuvoje buvo užfiksuotas 0.4 procentų šio rodiklio kritimas.
Kalbant apie metinį pokytį, tai per metus mažmeninė prekyba euro zonoje paaugo 0.6 procentais, Europos sąjungoje - 1 procentu, na o mūsų šalyje ji paaugo 4.9 procentais. Rugpjūtį metinis mažmeninės prekybos prieaugis euro zonoje siekė 1.9 procentus, Europos sąjungoje sudarė 2.5 procentus, o Lietuvoje siekė 4.8 procentus.
Rugsėjį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje mažmeninės prekybos apimtys smuktelėjo dėl 2.2 procentais smukusių ne maisto produktų pardavimų bei 0.1 procentu kritusių maisto, gėrimų ir tabako pardavimų, tuo tarpu automobilinių degalų pardavimai per minimą laikotarpį paaugo 0.9 procentais. Europos sąjungoje ne maisto sektorių pardavimai smuko 2.1 procentu, maisto, gėrimų ir tabako pardavimai nepakito, na o degalų pardavimai pakilo 0.4 procentais.

Per metus euro zonoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 0.9 procentais, ne maisto sektorių - 0.6 procentais, na o degalų pardavimai paaugo 0.5 procentais. Europos sąjungoje ne maisto sektorių mažmeniniai pardavimai paaugo 1.5 procentais, maisto, gėrimų ir tabako - 1.2 procentais, na o degalų smuko 0.2 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai mažmeninė prekyba per metus paaugo Liuksemburge, kur ji pakilo 12.3 procentais, Estijoje - 9.1 procentu, Bulgarijoje - 5.6 procentais. Na o labiausiai ji smuko Suomijoje - 3.2 procentais, Lenkijoje - 1.8 procentais, bei Danijoje ir Vokietijoje, kur krito po 0.8 procentus.