Kognityvinės klaidos yra įprastas reiškinys, pasireiškiantis visiems žmonės, tame tarpe ir investuotojams. Todėl prieš priimant svarbų sprendimą yra labai svarbu žinoti kas, kaip, kodėl ir kada mus veikia.
Autorius: Vaidotas Paukštė, Parašyta: 2008-01-01 22:23.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1953
Investavimo sprendimas dažnai yra paremtas fundamentalia arba technine analize. A.Smith sukurtas ekonomiškai racionalus žmogus Homos economicus ir begalė kitų finansų ekspertų teigė, kad investuojantis žmogus pasirenka tą įmonę, kuri yra perspektyviausia ir į ją investuoja. Kitaip tariant pasirenka tai, kas atneš daugiausiai ekonominės naudos investuojančiam. Kad ir kaip bebūtų, praktiškai efektyvios rinkos teorija neegzistuoja, Homos economicus padaras realybėje taip pat neaptiktas. Visų pirma priežastis yra tai, jog investuoja žmogus. Jo investavimo sprendimas yra susijęs su jo subjektyviais vertinimais. Tai kas atrodo vertinga vienam gali būti nevertinga kitam. Dažnai skiriasi net suvokiami rizikos lygiai ir polinkis rizikuoti. Žodžiu žmogus yra būtybė, kuri yra subjektyvi ir yra veikiama tam tikrų paradoksų, elgesio modelių, patirties kultūros.
Visų pirma, grįžtant prie racionalaus sprendimo priėmimo, racionalus sprendimas yra sudarytas iš šešių etapų modelio:
- Atpažinti ir apibrėžti problemą;
- Ieškoti informacijos ir išsiaiškinti sprendimo kriterijus;
- Pasverti kriterijus;
- Numatyti visas įmanomas alternatyvas;
- Įvertinti kiekvieną alternatyvą pagal kiekvieną kriterijų;
- Pasirinkti optimalų sprendimą.
Sprendimas gali būti racionalus tik tokiu atveju, jeigu yra išpildomi visi šie reikalavimai. Jeigu jie nėra tenkinami, tokiu atveju sprendimas negali būti racionalus. Tai reiškia, kad sprendimas yra įtakojamas įvairių subjektyvių elementų. Kad ir kaip bebūtų, racionalus sprendimas realybėje neegzistuoja, ir tai yra tik laboratorinis, teorinėje literatūroje apibrėžtas momentas.
Išsiaiškinus, kad sprendimas nėra racionalus, tiksliau jis net negali būti racionalus, vien tik dėl to, kad kiekvienas vertinimo procesas atskleidžia galimybę subjektyviems vertinimams. Vertindamas žmogus privalo viską supaprastinti. Tai reiškia, kad čia vietos atsiranda pasireikšti žmogaus kognityvinei bazei. Kiekviename žmoguje esanti kognityvinių elementų visuma reiškia, kad žmogaus elgesys ir sprendimai yra įtakojami jo praeities, aplinkybių ir visų kitų faktorių, kurie nėra racionalūs. Tiksliau jie yra racionalūs pačiai žmogaus asmenybei, tačiau neracionalūs atnešamos finansinės naudos prasme.
Svarbiausi psichologijos mokslo darbai šioje srityje pasireiškė euristikų srityje. Vieni iš pagrindinių euristikų aspektų yra tai, jog žmogus visus įvykius ir tikimybes vertina savo subjektyviai suvokiama tikimybe.
Perdėta savikliova
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų tarp investuotojų, yra perdėta savikliova. Ji atsiranda tuomet, kai žmogus pervertina savo sugebėjimus. Pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose atsiskleidžia pagrindiniai perdėtos savikliovos aspektai. Ji pasireiškia savo gebėjimų pervertinimu. Kartais savo gebėjimų, nuvertinimas taip pat pavadintas perdėtos savikliovos terminu.
Perdėta savikliova atsiranda tuomet, kai žmogus buvo priėmęs tam tikrus sprendimus ir jie pasiteisino. Jeigu investuotojas investavęs kurį laiką sėkmingai, arba yra atlikęs keletą sandorių, kurie jam atnešė pelno, pradeda manyti, kad tai jo sėkmingo investavimo ir jo žinių bei finansų rinkų išmanymo atspindys. Tai yra vadinama perdėta savikliova. Investuotojai dažnai vertina savo portfelio pelningumą ir kartais net neatsižvelgia į tai kiek jų alternatyvinis portfelis ar investicija į fondą galėjo atnešti alternatyvių pajamų. Uždirbtus pelnus investuojantis prisiima kaip savo žinių nuopelną. Visa tai investuotojui įkvėpia pasitikėjimo. Pasitikėjimas labai įtakoja toliau priimamus sprendimus, jų riziką.
Lygiai tas pats gali nutikti ir kai investuojantis asmuo patiria nesėkmę finansų rinkose. Jis pradeda manyti, kad jam neįmanoma uždirbti šioje vietoje. Tiesa, ši kognityvinė klaida pasireiškia dažniau kai investuotojui būna pasisekę. Žmogus dažniau yra linkęs sėkmes priimti kaip savo nuopelnus, o nesėkmes, kaip aplinkybių įtakotas. Realiai vertinant investuotojo žinių lygį ir sugebėjimą sėkmingai investuoti, galima spręsti tik lyginant jo portfelio ilgojo laikotarpio istorinę grąžą bei visa tai lyginant su istorine alternatyviųjų investavimo galimybių keliu.
Apsisaugoti nuo perdėtos savikliovos yra labai sunku. Net profesionalai dažnai patiria šį efektą, o ir supratimas, kad tai gali įtakoti sprendimą, taip pat nedaug padeda.
Reprezentatyvumo euristika
Tai bene dažniausiai pasitaikanti klaida tarp investuotojų. Dažnai investuotojas tam tikrą atributą ir neapibrėžtumą, sąmonės lygyje pakeičia atitinkamu reprezentatyviu elementu. Paprastai tariant, tam tikras įvykis ar tam tikra informacija kartais investuotojo būna suvokiama kaip reprezentatyvi, nors taip nėra. Reprezentatyvumų gali būti labai įvairių.
Tyrimai atskleidė, kad dažnai yra priskiriami tam tikros savybės remiantis stereotipais. Kalbant kasdieniniais pavyzdžiais, jeigu žmogus A bent keliais momentais atitinka šaltkalvio įvaizdį, tai dažniausiai ir bus pagalvota, jog jis ir yra šaltkalvis. Žmogus pervertins tikimybę, kad žmogus A yra šaltkalvis, nepaisant to, kad matematiškai vertinant tikimybę, kad jis yra šaltkalvis, pagal žinomas savybes, yra kur kas mažesnė. Tai reiškia, kad dauguma žmonių, kaip ir dauguma investuotojų priima sprendimus ar daro atitinkamas išvadas, remdamiesi stereotipais.
Ši kognityvinė klaida puikiai atskleidžia pagrindinę kognityvinių klaidų ypatybę – pastangas viską supaprastinti. Kitaip tariant, žmogus siekia viską supaprastinti tam, kad būtų lengviau viską suprasti ir susidaryti tinkamą nuomonę. Vengiant neapibrėžtumų, žmogaus sąmonė tuščias vietas užpildo stereotipiškais įvaizdžiais.
Pasiekiamumo euristika
Pasiekiamumo euristika kyla iš pasiekiamumo problemos. Tai reiškia, kuo arčiau mūsų yra ir kuo lengviau galime gauti informaciją, tuo labiau ją vertiname ir į ją atkreipiame dėmesį. Puikiausiai pasiekiamumo euristika atsiskleidžia per grupių įtaką. Žmonės kur kas dažniau atkreipia dėmesį į įvykius, kurie įvyksta jų artimiems žmonėms. Problemos, kurios žmogui nėra aktualios, tačiau kurias turi žmonių ratas, su kuriuo jis bendrauja, tampa ir jo problemomis. Pateikiant pavyzdžių: žmogus, kuris bendrauja su žmonių ratu, kuriame yra bent vienas turėjęs infarktą, supranta, kad ir jam tai gresia, nors visi jo paties sveikatos būklė to nerodytų. Ši problema jam taptų aktuali ir jis pradėtų rūpintis ir galvoti apie infarkto ištikimo galimybę. Tai reiškia, kad grupė, turi įtakos žmogaus suvokiamiems įvykiams ir vertinamai tikimybei, kad jie įvyks jam pačiam. Kas įvyksta jo pažįstamiems ir kokiu santykiniu dydžiu, tai tokiu santykiniu dydžių jis vertins to įvykio įvykimo tikimybę ir visuotinai. Taip padaroma pasiekiamumo euristikos klaida.
Kitas puikus pasiekiamumo euristikos pavyzdys: skelbiamos informacijos dažnis spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Žmogus dažnai suvoks tam tikrų įvykių dažnį, priklausomai nuo to, kaip dažnai ta informacija bus skelbiama visuomenės informavimo priemonėse. Tarkim jeigu visuomenės informavimo priemonėse yra skiriama proporcingai daugiau dėmesio nusikaltimams, tai visuomenėje susidarys nuomonė, jog nusikaltimai dažni, nepaisant to, jog iš tiesų, jų gal net nėra. Investavimo srityje taip galima paaiškinti kodėl yra populiaresnės tos akcijos apie kurias daugiau kalbama, kurios dažniau analizuojamos ir aptarinėjamos forumuose bei spaudoje ir finansų naujienose.
Inkaro ir priderinimo euristika
Tai yra dar viena iš kognityvinių klaidų. Žmogus yra įtakojamas visų jį veikiančių veiksnių. Inkaro ir priderinimo euristika yra puikiausias to pavyzdys. Išgirsta informacija, patirtis, įvykiai yra inkaras, kuris įtakoja vėliau priimamus sprendimus ir elgesį. Dažnai žmogus net nesuprasta, kad jis yra veikiamas inkaro. O kas įdomiausia, kad net ir jo supratimas neleidžia eliminuoti inkaro įtakos.
Inkaro puikus pavyzdys gali būti situacija: investuotojas išgirsta per radijo stotį, kad subankrutavo įmonė, kuri randasi kitam pasaulio gale. Nepaisant to, jog jis tos informacijos sąmoningai neatsimena, jis investuodamas priims atsargesnį sprendimą, nei būtų tos informacijos negirdėjęs. Informacija, kuri yra visiškai nesusijusi su esama problema, įtakoja problemos sprendimą esamuoju momentu. Dar vienas klasikinis pavyzdys: priešais tiriamuosius yra pasukama rodyklė su ciferblatu ir klausiama, ar procentinis skaičius Afrikos šalių, priklausančių JTO yra mažesnis ar didesnis už išsuktą skaičių. Išsuktas skaičius tampa inkaru ir lemia tiriamojo atsakymą. Buvo nemažai atlikta tyrimų su nekilnojamo turto ekspertais. Kas įdomiausia, rezultatai parodė, jog net ir profesionalūs nekilnojamo turto vertintojai buvo įtakojami inkaro.
Inkaras stipriai pasireiškia, kur reikia pateikti informaciją arba sprendimą, kuris yra pagrįstas kasdieniniais vertinimais. Tiksliau ten, kur nėra sprendimo priėmimui sukurtų tam tikrų griežtai apibrėžtų matematinių kriterijų. Taip pat inkaras turi didesnės įtakos, jei žmogus nežino gerai situacijos, arba situacija remiasi subjektyviais vertinimais. Apibendrintai, inkaras veikia visuomet, kai yra priimami sprendimai paremti tam tikrais subjektyviais veiksniais. Investavimo sprendimas yra subjektyvus momentas, tad inkaras ir priderinamumo euristika jį įtakoja.
Reprezentatyvumo euristika taip pat susijusi su informacijos pateikimu. Dažniausiai žmogaus sąmonėje svarbesne yra laikoma ta informacija, kuri gaunama vėliau. Naujausios informacijos įtaka yra neproporcingai didelė, lyginant su turiniu. Kartais gali būti pakankamai svarbi netolimos praeities informacija neįvertinama pakankamai ir užgožiama naujos.
Išlaidų liūno efektas
Išlaidų liūno efektas yra vadovėlinis ir dažnai įvairiose disciplinose priskiriamas aptariamas psichologinis momentas. Tai efektas, kuris pasireiškia taip pat dėl kognityvinės bazės.
Žmogui, kuris yra padaręs atitinkamą sprendimą ir yra patyręs išlaidų, labai sunku jį pripažinti kaip netinkamą. Dažnai po pirmosios investicijos dalies, investuotojas pradeda suprasti, kad jo pasirinkta alternatyva nebuvo pati geriausia. Tačiau investavimas susijęs su rizika, ir nepaisant to, jog yra suprantama, kad investicija greičiausiai žlugs, toks žmogus investuos toliau. Principas tas, jog žmogui, priėmusiam sprendimą ir patyrus išlaidų, yra sunku priimti savo klaidą ir toliau jis tęsia investiciją, kol galiausiai šimtaprocentinai paaiškėja, kad investicija buvo klaidinga. Kas įdomiausia, šis efektas pasireiškia, kai yra investuojami pinigai, bet kai patiriamos laiko, darbo, jėgų sąnaudos, visa tai nepasireiškia.
Norint sumažinti šio efekto pasireiškimą, reikia žmogui nebijoti pripažinti savo klaidų. Savo klaidų pripažinimas laiku gali padėti išvengti dar didesnių.
Baimė gailėtis (Fear of regret)
Tai dar viena klaida, pasireiškianti tarp investuotojų. Ši klaida aptarinėjama psichologijos mokslo rečiau nei prieš tai įvardintos. Tačiau ši klaida dažnai yra aprašoma finansų psichologijoje (Behavioral finance). Pagrindinė šios klaidos ašis yra tai, jog žmogus priėmęs investavimo sprendimą, jaučiasi taip, lygtais būtų padaręs klaidą, nors tam nėra jokio pagrindo. Todėl sprendimas yra priimamas toks, kad to gailesčio nebūtų. Kadangi nemažai psichologų konstruoja visą sprendimų priėmimo teoriją taip, jog žmogus kiekvienu sprendimu siekia tiktai sumažinti galimas neigiamas pasekmes ir sumažinti patiriamą kognityvinį disonansą, tai reiškia, kad ir šiuo atveju bus priimamas sprendimas toks, kad susiklosčius atitinkamoms situacijoms būtų kuo mažiau gailimasi dėl priimto sprendimo.
Ši klaida labai priklauso nuo žmogaus asmeninių charakteristikų, kurios lemia nepasinaudojimo progomis gailėjimosi lygį. Bet kuriuo atveju, žmogus sieks išvengti to jausmo ir todėl elgsis taip, kad sumažintų patiriamas neigiamas emocijas. Kiek yra siekiama įvengti gailėjimosi jausmo, jau kitas klausimas. Ši klaida gali įtakoti sprendimo priėmimą ir pasireikšti perlaikant akcijas, kai jos pradeda kristi ir parduodant jas, per anksti, kai jos pradeda kilti. Labai dažnai akcijos, kuriose yra patiriamas nuostolis yra parduodamos tik tada, kaip sumažėja paklausa. Ilgą laikotarpį dažnai yra nekreipiama dėmesio į mažėjančias įmonės pajamas ir/ar į akcijos kainą. O parduodant akcijas po sėkmingų rezultatų skelbimo yra tikimasi, kad akcijų kaina yra iškart įvertinama rinkoje. Nors vidutinio efektyvumo rinkose atlikti tyrimai atskleidė, kad akcijų kaina kyla nuosekliai ilgą laiką, nuo gerų rezultatų paskelbimo.
Kognityvinis disonansas
Kognityvinis disonansas – tai jausmas, kai patiri nepasitenkinimą. Jis dažnai kyla dėl prieštaravimų. Žmogus dažniausiai siekia išvengti blogos informacijos. Tiksliau tariant žmogus siekia išvengti visko, kas priverstų jį suglumti. Žmogaus sąmonė siekia išvengti konflikto, kylančio konflikto tarp elementų žmogaus viduje ir išorėje. Puikiausias pavyzdys, dažnai pateikiamas teorinėje literatūroje yra apie automobilius. Žmogus, kuris neseniai įsigijo naują automobilį, dažniausiai vengs konkuruojančių automobilių reklamų. Vengiant kognityvinio disonanso dažnai yra filtruojama informacija, kuri yra gaunama po sprendimo padarymo.
Investuotojams galima šią klaidą mažinti sekant informaciją ir turint susidarius modelį kokiom situacijom esant reikia parduoti vertybinį popierių ir kada pirkti. Žinoma modeliuko sudarymas galėtų būti kitų investavimo klaidų šaltinis, tačiau bent supratimas apie žmogaus pasąmonės siekimą išvengti kognityvinį disonansą, galėtų būti elementas, padedantis preciziškiau vertinti informaciją.
Trumparegiškas rizikos vertinimas
Trumparegiškas rizikos vertinimas - tai momentas, kai investuotojas per tam tikrą laikotarpį kažko tikisi iš atitinkamos situacijos. Tarkim investuotojas mano, kad per artimiausius kalendorinius metus jis turi uždirbti atitinkamą sumą pinigų. Jeigu to padaryti nepavyksta, jis tą laikotarpį vertina kaip nenusisekusia ir išparduoda akcijas, kurios neatnešė laukiamos grąžos.
Ši klaida yra labiau ne kiek kognityvinė, kiek mąstymo. Žmogus susikuria tam tikrą modelį ir tikisi, kad viskas pavyks taip, kaip jis nori. Realybė žinoma dažniausiai būna visai ne tokia. Investuojantys pagal tokį modelį dažniausiai neišlaiko pakankamo laiko vertybinių popierių ir pardavęs per anksti negauna optimalios naudos. Tai reiškia, kad specialiai susikurtas tam tikras modelis, kuris dažnai yra naudojamas lošimams, nėra gera priemonė investuojančiam. Tiksliau tariant, ši priemonė nėra tokia gera, kad leistų gauti optimalią naudą
Baimės
Šioje publikacijoje įvardintos kognityvinės klaidos. Pateikti apibrėžimai ir sąvokos yra identifikuojamos behavioral finance teoretikų. Tačiau panašios klaidos yra pastebimos ir finansų rinkų analitikų. Teorinėje finansų literatūroje be kognityvinių laidų dažnai yra išskiriamos ir baimės, kurios lemia investavimo sprendimo priėmimą:
Visi investuotojai bijo prarasti pinigus. Ši baimė nepriklauso nuo to kiek turi. Kuo daugiau esi investavęs, tuo daugiau gali prarasti. Ji labiau tinka individualiems investuotojams nei instituciniams.
Susirūpinimą keliančios bet kokios naujienos įtakoja baimes. Bet kokios naujienos, kurios yra susietos su bendra ekonomikos būkle šalyje ar pasaulyje įtakoja baimes. Kuo sudėtingesnės pranešamos situacijos, tuo labiau sukelia panišką skubėjimą parduoti.
Masinė baimė yra užkrečiama. Baimė sukelia dar didesnę baimę. Kuo daugiau žmonių parduoda įtakojami blogų naujienų, tuo labiau blogos naujienos tampa įtikinamos. Ir tuomet tampa labai sunku atsiriboti nuo masinio tikėjimo ir baimių. Todėl ir kiti tampa motyvuoti parduoti. Tačiau jeigu ta pati žinia nebūtų visuotinai pranešta kaip labai svarbi ir daug įtakojanti, tai ji nesukeltų tokios visuotinės reakcijos.
Baimė dėl niekad nesibaigiančios meškų rinkos. Kol kas patirtis parodė, kad baimė dėl niekada nesibaigiančio finansinio instrumento kainos kritimo rinkoje yra giliai įsišaknijusi investuotojų sąmonėje. Net ir supratimas, kad yra cikliškumas ne visada padeda. Atsikratyti šia baime gali tik žinios ir drąsa elgtis kitaip.
Individualūs investuotojai visuomet prisimena savo praeities baimes. Jeigu investuotojas kada nors yra turėjęs nesėkmę finansų rinkose, jis visuomet tai prisimins ir vengs panašių aplinkybių. Jeigu jau yra patyręs investuotojas didelių rinkos sukrėtimų, tai jis kur kas labiau bus linkęs reaguoti į signalus, kurie gali apie tai informuoti.
Apibendrinimai
Kognityvinės klaidos yra įprastas reiškinys kultūroms ir jas daro visi žmonės, todėl prieš priimant svarbų sprendimą yra labai svarbu žinoti kas, kaip, kodėl ir kada veikia. Žinojimas ne visada leidžia išvengti kognityvinių klaidų, tačiau tai gali būti instrumentas, leidžiantis įvertinti ir analizuoti tam tikrus praeities įvykius. Šiame straipsnelyje bendrais bruožais supažindinta su pagrindinėmis kognityvinėmis klaidomis jų atskirai neanalizuojant ir neskiriant daug dėmesio. Bet kuriuo atveju, šioje publikacijoje pateikta informacija leidžia identifikuoti ir atpažinti klaidas, kurios įtakojamos žmogaus kognityvinės bazės.
