Verslo ir rinkų naujienos » 2013-ieji – santūriai geri metai Baltijos ekonomikoms


Autorius: Finasta, Parašyta: 2014-01-27 11:44.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=18104


2013 metais augimas atsirėmė į lubas. Šiemet antrąjį ketvirtį Baltijos šalių ekonomikos augimas atsirėmė į savotiškas lubas, kurių pralaužti nepavyko rudenį ir veikiausiai nepavyks ir paskutinį šių metų ketvirtį. Vėsa sklindanti iš euro zonos veikia ir Baltijos ekonomikų būklę. Trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas ganėtinai nuvylė sulėtėdamas iki 2,2 proc., Estijos BVP plėtra buvo silpniausia Baltijos šalyse ir siekė tik 0,7 proc. Tik Latvijos ekonomika dar išlaiko pagreitį ir sugebėjo ūgtelėti 4,5 proc. Vidaus paklausa šiuo metu tampa svarbesniu veiksniu, o eksporto vaidmuo silpsta.

Infliacija praėjusiais metais buvo santūri. Paskutinius tris praėjusių metų mėnesius infliacija Baltijos šalyse mažėjo labiau nei tikėjomės. Išoriniai veiksniai buvo palankūs kainų lygiui mažėti – nuo rudens naftos kaina prarado 17 proc. savo vertės, žemyn judėjo pasaulinės maisto produktų kainos. Kadangi šios dvi prekių grupės sudaro reikšmingą Baltijos šalių vartotojų krepšelio dalį, tai ir vartotojų kainų indeksui poveikis buvo mažesnis. Šie metai pasaulio ekonomikai prognozuojami geresni, globalus BVP turėtų augti greičiau, tad atitinkamai gali padidėti kainų spaudimas žaliavų rinkoje. Metų pradžioje vienkartinį postūmį aukštyn pajus Latvijos vartotojų kainų indeksas. Tai siejama su euro įvedimu, verslas dalį naujos valiutos įvedimo sąnaudų gali perkelti ant vartotojų pečių. Tačiau toks efektas nebus ilgalaikis ir nedidelio masto. Kaip rodo stebėjimai , pirmaisiais euro įvedimo mėnesiais kainų lygis padidėja 0,2-0,3 proc. punkto.

Eksportas ir pramonė metų pabaigoje nusilpo. Eksportas buvo pirmasis BVP komponentas persiritęs per prieš krizinį lygį jau 2010-2011 metų sandūroje, tačiau šiuo metu rinkoje ima stigti parako. Metų pabaigos skaičiai silpnoki, kaip kad nedžiuginanti ir pramonės statistika. Akivaizdu, kad silpna užsienio ekonomikų padėtis, porecesinė euro zonos būsena nesudaro aplinkybių ir Baltijos šalių eksportuotojams bei gamintojams. Vidaus prekyba šiuo metu rodo didesnį tvirtumą ir Kalėdinis laikotarpis turėjo būti geresnis nei 2012 metasi. Tad vidaus paklausos vaidmuo, bent jau kol užsienio rinkų būklė nepradės gerėti, bus sąlyginai svarbesnis. Deja, tai nėra pati geriausia žinia, nes Baltijos šalių ekonomikos yra labai atviros ir ilgai vien tik vedinos vidaus vartojimu nepajėgtų atsilaikyti. Gera žinia, kad įvairūs euro zonos pasitikėjimo, apklausų rodikliai ima stiebtis į viršų, nors ryžto dar kol kas ir norėtųsi daugiau.

Darbo rinka atsilieka nuo visos ekonomikos. Darbo rinkos būklę Baltijos šalyse galima vertinti dviprasmiškai. Viena vertus, pokyčiai yra pozityvūs, nedarbo lygis mažėja, o Latvijoje ir Estijoje šis skaičius jau tapęs vienaženkliu. Lietuva deja pagal dirbančiųjų būklę šiuo metu atrodo prasčiausiai palyginti su likusiomis dviem Baltijos kaimynėmis. Tai pasakytina ne tik apie užimtumą, bet ir darbo užmokesčio kaitą. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių yra mažiausias. Palyginti su lygiu prieš krizę, Baltijos šalių gyventojų pajamos šiandien yra didesnės. Tačiau tai tik nominalūs didžiai – jeigu atsižvelgsime į infliacijos poveikį, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 14 proc. mažesnis nei prieš krizę, Latvijoje – 9 proc., o Estijoje – 11 proc. Taip kad atsigavimas darbo rinkoje akivaizdžiai atsilieka nuo bendro ekonomikos augimo visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvos ir Estijos BVP jau šiemet turėtų grįžti į prieškrizinį lygį, tuo tarpu darbo rinkos parametrai vis dar atsilieka.

EURAS PASIEKIAMAS RANKA, BET REIKA PASISTENGTI

Nepamatavusi politinių sprendimų Lietuva ir vėl gali likti už euro zonos ribų. Latvija nuo 2014 metų sausio tapo aštuoniolikta euro zonos nare. To paties nuo 2015 metų siekia ir Lietuva. Šis tikslas yra įmanomas įgyvendinti, tačiau nesenai nuskambėję keletas pasiūlymų iš valdančiosios daugumos pusės grasina euro įvedimą padaryti nepasiekiamu. Atsiribojant nuo vertinimų kiek ekonomiškai pagrįsti būtų tokie pasiūlymai ir kokios realios galimybės juos įgyvendinti, bet pensijų kompensavimas ir minimalaus darbo užmokesčio didinimas gali paveikti Mastrichto kriterijų reikšmes ir privesti suabejoti jų stabilumu. Tokiu atveju Lietuva dar kartą būtų palikta už borto. Kol kas šansų yra iš ties nemažai, kad Lietuvai pavyks pavasarį įtilpti į kriterijų ribas ir nuo 2015 metų tapti euro zonos nare.

Euras jau spėjo sumažinti Latvijos obligacijų palūkanas. Euro įvedimo poveikį netruko pajusti Latvijos finansų rinka. Vyriausybės euroobligacijų pajamingumai sumažėjo 18-20 bazinių punktų ir tapo mažesni nei Lietuvos. Šių metu pradžia buvo palanki ir naujoms obligacijų emisijoms platinti – Latvija septyneriems metams pasiskolino 1 mlrd. eurų už 2,8 proc., Lietuva išleido 0,5 mlrd. eurų emisiją už 3,5 proc. palūkanas. Bendra euro zonos valiuta teigiamai veikia šalies skolinimosi galimybes, todėl labai tikėtina, kad Latvijos vyriausybės skolos palūkanos ir toliau liks žemiau Lietuvos. Geresnį rinkų vertinimą rodo ir kredito reitingų kitimas. Latvijos skolinimosi reitingai po krizės buvo apkarpyti labiau negu Lietuvos. Šiandien Latvijos vertinimai daugeliu atveju yra ne blogesni nei Lietuvos, o paskutinė reitingų agentūra atnaujinusi Latvijos vertinimą – Standard&Poor‘s – suteikė BBB+ reitingui teigiamą perspektyvą. Tad jei reitingas dar gerės, tai Latvija finansų rinkos dalyvių akyse artės prie Estijos labiau nei Lietuva. Lietuvos banko skaičiavimais įvedus eurą vien vyriausybė galėtų sutaupyti iki 1,6 mlrd. litų palūkanoms, įskaitant privatų sektorių ši suma gali siekti 3,9 mlrd. litų.

AUGIMO PROGNOZĖS 2014 METAMS GERESNĖS

Baltijos šalys toliau lieka tarp BVP augimo lyderių Europoje. Kol kas dar nepaskelbti IV ketv. Baltijos šalių BVP, tačiau vargu ar jie nustebintų augimu. Dėl prastesnių nei tikėtasi BVP duomenų III ketv. mes pabloginome visų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos BVP 2013 metais galėjo augti 2,8 proc. vietoje anksčiau mūsų laukto 4 proc. augimo, Estijos augimo prognozę mažiname nuo 1,4 iki 0,9 proc., Latvijos nekeičiame – 4,2 proc. Nepaisant to, kad tokią plėtrą galime laikyti santūria, Europos kontekste tai vis tiek vienos sparčiausiai augusių ekonomikų. Šie metai turėtų būti geresni, tačiau daugiau lūkesčių verta dėti į antrąją 2014 m. pusę. Augimą lems tai kaip vyks Europos ekonomikos atsigavimas. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP 2014 metais augs 3,6 proc., Latvijos – 4,5 proc., o Estijos – 2,8 proc.

Infliacija praėjusiais metais jau turėjo pasiekti savo dugną ir kitąmet kainų augimo tempai Baltijos šalyse nebelėtės. Tradiciškai, Baltijos šalyse kainų raidos scenarijų gali paveikti sunkiai prognozuojami globalūs veiksniai, kurie veikia naftos kainas. Šiuo metu prognozuojame, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija paspartės nuo 1,1 iki 2,1 proc., Latvijoje – nuo 0,0 iki 1,9 proc., Estijoje, kur kainų augimas yra ir taip gana spartus, galime tikėtis 2,6 proc. vidutinio metinio augimo.

Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė

AB bankas „Finasta”