Autorius: LHV bankas, Parašyta: 2014-01-24 18:04.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=18098
Praėjusiais metais sumenkusios Azijos akcijų rinkos vilioja investuotojus, ieškančius atpigusių akcijų šalyse, kur ekonomikos vis dar auga sparčiu tempu.
Praėjusią savaitę Pasaulio bankas (PB) atnaujino valstybių ekonomikų augimo prognozes ir banko prezidentas Jim Yong Kim pareiškė, jog įžvelgia bendrą pasaulio ekonomikos augimo tendenciją, tačiau mano, jog besivystančios šalys turi įgyvendinti struktūrines reformas, kad būtų mažinamas nedarbas, stiprinama finansų sistema ir gerinama socialinės apsaugos sistema. Pasaulio banko vyr. ekonomistas Kaushik Basu užsiminė, jog PB tikisi, kad besivystančių rinkų (Kinija, Indija, Filipinai, Indonezija, Vietnamas taip pat įeiną į šią grupę) ekonomikos augimas 2014 m. viršys 5%. Be to, jis pabrėžė, jog kai kurių valstybių ekonomikos augs gerokai sparčiau (Kinija 7,7% ir Indija 6,2%).
Žemiau esančiame grafike matomas spartus Azijos valstybių ekonomikų augimas, kuris artimiausiais metais turėtų išlikti ties 4-8%, kai viso pasaulio ekonomikos augimas turėtų būti ties 2,4-3,5%. Pavyzdžiui, euro zonos BVP augimas turėtų siekti apie 1-1,5%, o JAV – apie 3%. Taip pat matoma, jog didžiųjų valstybių (Kinijos, Indijos), Indonezijos bei Vietnamo ekonomikų augimo tempai yra gerokai tolygesni nei Tailando, Filipinų ar Malaizijos. Mažųjų Azijos valstybių ekonomikos pasižymi gerokai ženklesniais svyravimais, kadangi šių valstybių ekonomikos priklauso nuo ekonominės padėties didžiosiose valstybėse. Dėl to verta atkreipti dėmesį į Azijos valstybių tarptautinės prekybos tendencijas.
Azijos valstybių prekyba
Siekiant surasti investicinių galimybių Azijoje verta pažvelgti į šio regiono valstybių prekybą. Žinoma, Kinija yra viena didžiausių regiono valstybių prekybos partnerių. Į Kiniją keliauja beveik penktadalis Japonijos ir dešimtadalis Tailando, P. Korėjos, Malaizijos, Indonezijos ir Vietnamo eksporto. Verta pabrėžti, jog Indijos ekonomiką ženkliai veikia naftos kaina, kadangi apie trečdalį šalies importo sudaro nafta ir jos produktai. Nuo šios žaliavos kainos taip pat priklauso Japonija, P. Korėja bei Indonezija, šiose valstybėse nafta ir jos produktai sudaro apytiksliai penktadalį viso importo. Tuo tarpu, kai Malaizijos ir Vietnamo ekonomikos yra teigiamai veikiamos kylant minėtos žaliavos kainai, kadangi nafta ir jos produktai sudaro atitinkamai 18% ir 8% valstybių eksporto.
Žinoma, dėl pigesnės darbo jėgos didžioji dalis regiono valstybių eksporto tenka mašinoms, įrangai, įrankiams ir transporto priemonėms. Apie 40% viso Kinijos eksporto sudaro mašinos ir įranga, P. Korėjos ir Japonijos – apie 60%, Filipinų, Malaizijos ir Tailando – apie trečdalį. Be to, JAV išlieka svarbus prekybos partneris Kinijai, P. Korėjai, Indijai, Japonijai, Filipinams, Tailandui, kadangi apie dešimtadalis valstybių eksporto keliauja į šią šalį. Mažesnėms Azijos valstybėms (Malaizijai, Filipinams, Tailandui) labai svarbi yra ir Japonijos rinka, kadangi šiai šaliai tenka 10-20% viso jų eksporto. Vienas iš teigiamų faktorių, lemiančių Azijos valstybių patrauklumą, yra Kinijos, JAV ir Japonijos importo didėjimas. Per 2013 m. 11 mėn. (sausio – lapkričio mėn.) vietos valiutomis JAV importas augo 1,6% (met./met.), Kinijos importas išaugo 8,5% (met./met.), Japonija prekių ir paslaugų per tą patį laikotarpį importavo 14,5% (met./met.) daugiau, o ES importas praktiškai nepakito.
Teigiamai Azijos valstybių ekonomikas taip pat turėtų paveikti Ramiojo vandenyno prekybos sutartis, kuri turėjo būti pasirašyta dar 2013 m. pabaigoje. Remiantis Malaizijos tarptautinės prekybos ir pramonės ministro Mustapa Mohamed žodžiais, dėl to, jog planuojama sutartis nėra standartinė, o yra labai plati ir daug sričių apimanti, prireikė daugiau laiko. Pasirašius sutartį būtų sukurta laisvosios prekybos zona: sumažintos prekybos bei investicijų kliūtys, apkarpyti tarifai, sutarta dėl autorinių teisių taikymo metodų ir būtų šalinamos kitos bendradarbiavimo kliūtys. Šiuo metu Ramiojo vandenyno prekybos sutartį ketina pasirašyti: Čilė, N. Zelandija, Singapūras, JAV, Australija, Peru, Vietnamas, Malaizija, Meksika, Kanada, Japonija, Taivanas ir P. Korėja.
Verta pabrėžti tai, jog didžioji dauguma Azijos valstybių nėra ženkliai įsiskolinusios, kas prireikus leistų joms laviruoti laisviau nei valstybėms, turinčioms daug skolų. Daugelio Azijos valstybių skolos ir BVP santykis svyruoja ties 30-50%. Išskirti galima nebent Indiją ir Singapūrą, kurių skolos siekia atitinkamai 70% ir apie 100% BVP. Taip pat verta paminėti, jog didžiųjų Azijos valstybių (Kinijos, Singapūro, P. Korėjos) prekybos balansai yra pertekliniai, kai tuo tarpu mažosios regiono valstybės importuoja prekių ir paslaugų kiek daugiau negu eksportuoja. Be to, daugumoje Azijos valstybių nedarbo lygis yra mažesnis nei 5%, kai ES nedarbo lygis yra apie 11%, o JAV – apie 7%. Visa tai suteikia stiprų pagrindą ilgalaikiams investuotojams nukreipti dalį investicinio kapitalo į šį regioną.
ETF fondai
Rinkoje yra daugybė ETF fondų, kurie visą arba didžiąją dalį investicinio portfelio skiria Azijos valstybėms, tačiau šioje apžvalgoje atrinkome likvidžius ir vienus populiariausių tokią investicinę strategiją taikančius ETF fondus.
Vienas plačiausiai Azijoje investuojančių fondų yra Vanguard Pacific ETF (VPL). Šio fondo bendrosios išlaidos yra vienos žemiausių, lyginant su konkurentų siūlomais fondais, ir siekia 0,12%. VPL investicinis portfelis yra gana plačiai išskaidytas, tačiau didžiausią jo dalį sudaro finansų sektoriaus bendrovės. Be to, daugiau negu pusė investicinio fondo šiuo metu yra skirta Japonijos įmonėms. Norintiems įsigyti ETF fondą, kuris didesne dalimi investuoja Kinijoje, galima rinktis iShares Asia ex-Japan (AAXJ) arba SPDR S&P Emerging Asia Pacific (GMF), investuojantys atitinkamai 24% ir 39% visų lėšų šioje valstybėje. Tuo tarpu norinčius turėti investicijų mažesnėse regiono valstybėse, gali sudominti Global X ASEAN 40 (ASEA), kuris didžiąją dalį investicijų yra skyręs Singapūro ir Malaizijos rinkoms, tačiau verta pabrėžti, jog daugiau nei 40% šio fondo investicinio portfelio sudaro finansų bendrovės. Iš minėtų ETF fondų per vienerius metus fondo akcijų kaina daugiausiai užaugo Vanguard Pacific (VPL), kuris taip pat siūlo ir didžiausius metinius dividendus, siekiančius 4%.
Azijos valstybių ETF
Žemiau pateikiame ETF fondus, kurie skirti siekiantiems investuoti tiesiogiai į vieną iš Azijos valstybių. Verta atkreipti investuotojų dėmesį į tai, jog dauguma fondų didžiąją dalį lėšų skyrė finansų sektoriaus atstovėms. Per pastaruosius metus didžiausius prieaugius fiksavo Taivano ir Malaizijos ETF fondai, kurie pasistiebė po 4-5%, o didžiausias korekcijas patyrė Indonezijos ir Filipinų fondai. Be to, Indonezijos bendrovių akcijų kainos buvo paveiktos išaugusios politinės rizikos, vykstant antivyriausybiniams protestams šalyje, o 2013 m. pabaigoje Filipinų ekonomikai didžiulių nuostolių padarė taifūnas Haiyan.
Investuotojai, norintys įsigyti apžvalgoje minimus ETF fondus, turi prisiimti valiutinę riziką, kadangi ETF fondų akcijos kotiruojamos JAV biržose ir perkamos JAV doleriais. Pats ETF fondas seka indeksą išreikštą JAV doleriais, nors dažniausiai bendrovių akcijos įsigyjamos Azijos biržose vietinėmis valiutomis. Tam, kad apytiksliai įvertintume valiutinės rizikos įtaką, galime palyginti vietinės rinkos indeksus ir į šalies bendroves investuojančių fondų grąžas, kadangi fondų lyginamųjų indeksų ir biržų indeksų sudėtys dažniausiai tik nedaug skiriasi. Pavyzdžiui, pažvelgę į Japonijos bendroves investuojančio fondo EWJ ir šalies akcijų rinką atspindinčio Nikkei 225 indekso prieaugius per pastaruosius metus matome, jog fondo akcijų kaina išaugo ketvirtadaliu, kai per ta patį laiką Nikkei 225 indeksas (vietine valiuta) kilo dvigubai daugiau (apie 50%). Tuo tarpu Japonijos jena JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik 18%.
Taip verta paminėti, jog išaugus rizikai rinkose, investuotojai pirmiausiai skuba atsiimti lėšas iš besivystančių šalių, kas neigiamai paveikia akcijų indeksus. Pastaruoju metu galima įžvelgti šią tendenciją JAV centriniam bankui užsiminus ir pradėjus mažinti „pinigų spausdinimo“ programą.
Taip pat matome, jog į Azijos valstybių bendroves investuojantys fondai šiuo metu investuotojų vertinami gana skirtingai. Per praėjusius metus šoktelėjusios Japonijos ir Singapūro, Taivano, Malaizijos bei Filipinų fondų investicinių portfelių prognozuojamų pelnų P/E rodiklis rodo gana brangiai įvertintas bendrovių akcijas. Tačiau Kinijoje, P. Korėjoje, Tailande bei Vietname investuojančių fondų investicinių portfelių vidutinis P/E rodiklis turėtų būti patrauklus investuotojams, ieškantiems pigiai įvertintų bendrovių.
Analogiškos investicinės galimybės eurais
Baltijos šalių investuotojai, norėdami investuoti Azijoje, turi prisiimti valiutinę riziką, kuri gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį investicinei grąžai. Nors plačiausias Azijoje investuojančių ETF fondų pasirinkimas yra JAV biržose, tačiau galima išskirti ir keletą fondų, listinguojamų Europoje. Pavyzdžiui, Paryžiaus biržoje vienas likvidesnių ETF fondų, investuojančių Azijoje, yra Amundi ETF MSCI Em Asia UCITS ETF (AASI). Šis fondas 31% investicijų yra sutelkęs Kinijoje, 26% P. Korėjoje ir 19% Taivane. Nepaisant to, jog daugiau nei penktadalis investicinio portfelio skiriama finansų bendrovėms, didžiausia fondo investicija (6%) yra P. Korėjos elektronikos ir buitinės technikos gamintoja Samsung Electronic (SSU, SMSN). Bendrosios fondo išlaidos siekia 0,45%, tačiau fondas neišmoka dividendų, kadangi jie yra reinvestuojami.
Iš atskirų valstybių ETF fondų galima būtų išskirti pastaruoju metu populiarų iShares MSCI Japan EUR Hedged UCITS ETF (IBCG), kuris kotiruojamas Vokietijos biržoje ir investuoja Japonijoje, tačiau naudoja išvestines finansines priemones, kad būtų sumažinta valiutinė rizika. IBCG investicinis portfelis sudarytas daugiausia iš vartojimo prek. (21%), finansų (21%), pramonės (19%) ir IT (11%) sektorių bendrovių. Šis fondas įgavo didelį investuotojų susidomėjimą, kadangi Japonijos centrinio banko vykdoma politika pakėlė šalies bendrovių akcijų kainas, tačiau per metus JPY/EUR kursas sumenko beveik penktadaliu. Taip pat likvidesnis yra Lyxor ETF MSCI India (INR), kurio daugiausiai sudaro finansų (23%), IT (23%) ir energetikos (12%) sektoriaus bendrovės.
Ekonominės reformos Kinijoje ir kitose Azijos valstybėse, planuojamos prekybos sutartys ir atsigaunanti produktų ir paslaugų paklausa JAV ir Europoje padidina tikimybę, jog šiais metais Azijoje galime išvysti akcijų kainų augimą. Tuo tarpu sumažėjusios Azijos valstybių bendrovių akcijų kainos ilgalaikiams investuotojams suteikia puikių progų pasipildyti investicinius portfelius, tačiau investuotojai turi akylai stebėti politinę situaciją mažesnėse regiono valstybėse ir didžiųjų prekybos partnerių ekonomikų augimo tempus.
Parengta LHV banko, remiantis worldbank.org, lyxoretf.fr, amundietf.com, spdrs.com, ishares.com, invescopowershares.com, dbxus.com, vaneck.com, wisdomtree.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.