Autorius: LHV bankas, Parašyta: 2014-01-10 18:42.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=18015
Lotynų Amerika – regionas, kuris daugelį metų pasižymėjo sparčiu ekonomikos kilimu, pastaruoju metu fiksavo sumažėjusius ekonomikos augimo tempus. Taigi ko galima tikėtis šiais metais?
Naujausioje OECD Lotynų Amerikos (LA) regiono ekonomikos apžvalgoje pabrėžiama, jog šio regiono ekonomika nuo 2003 m. iki 2012 m. augo vidutiniu 4% tempu. Tokį augimo tempą lėmė spartus tarptautinės prekybos augimas, tačiau šiuo metu pasaulinė prekyba nebeauga taip sparčiai ir žaliavų, kurios sudaro didžiąją dalį LA eksporto, kainos gerokai sumažėjo.
OECD taip pat pabrėžia ženklią koreliaciją tarp LA ekonomikos augimo ir pasaulio prekybos tempų. Žemiau galime išvysti OECD pateiktą grafiką, kuriame matomi LA BVP ir pasaulio prekybos augimo bei susitraukimo tempai, parodantys ženklią abiejų rodiklių koreliaciją. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, jog pasaulio prekyba šiais metais augs 4,9%, kai 2012 m. prekyba augo 2,7%, o 2013 m. – 2,9% (prognozė). Akcijų kainos LA regione (S&P Latin America 40 indeksas) per pastaruosius metus sumenko penktadaliu, o pastarųjų 5 m. minėto indekso pokytį galima išvysti žemiau esančiame grafike.
Pagrindiniai LA eksporto partneriai
Remiantis OECD Lotynų Amerikos regiono ekonomikos apžvalgoje pateiktais duomenimis, Lotynų Amerikos valstybių ekonomikos yra glaudžiai susijusios su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Meksikos ekonomika ženkliai priklauso nuo JAV, kadangi į šią valstybę gabenama 80% Meksikos eksporto. Nuo JAV taip pat ženkliai priklauso Kolumbija (43%), Kosta Rika (37%) ir Venesuela (28%).
Tuo tarpu į Europą keliauja 22% Brazilijos, 18% Kosta Rikos, 17% Čilės, 16% Argentinos ir 16% Peru eksporto. Dėl to Europos ekonominė situacija taip pat daro nemenką įtaką LA regiono valstybėms. Be to, OECD apžvalgoje pabrėžiama, jog vis labiau LA valstybės priklauso nuo Kinijos, į kurią importuojama 60% pasaulyje išgaunamos geležies rūdos, 40% vario, 42% aliuminio ir 45% akmens anglies. Pabrėžiama Kinijos svarba Čilės ir Brazilijos ekonomikoms, kadangi 26% Čilės ir 19% Brazilijos eksporto keliauja į Kiniją. Per pastaruosius 10 m. žaliavų dalis LA eksporte išaugo nuo 40% iki 60%, kas parodo išaugusią šių valstybių ekonomikų priklausomybę nuo žaliavų paklausos ir kainų. O jeigu neįskaičiuotume Meksikos, tai šis rodiklis šiuo metu siektų 80%. Nuo žaliavų kainų daugiausiai priklauso Bolivija, Venesuela, Čilė ir Argentina, o mažiausiai – Meksika.
Šiandien pasirodę naujausi Kinijos prekybos duomenys parodė, jog gruodžio mėn. šalis importavo net 8,3% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo tarpu ekonomistai prognozavo, jog importas turėjo kilti tik apie 5,3%. Ilgesnio laikotarpio duomenys, pateikti žemiau esančiuose, parodo per pastarąjį dešimtmetį išaugusią Kinijos svarbą tarptautinėje prekyboje. Taip pat galime įžvelgti tolygesnį importo augimą Kinijoje negu JAV ar ES. Tuo tarpu tik pagreitį įgaunantis ES ekonomikos atsigavimas turėtų būti dar vienas teigiamas veiksnys LA ekonomikai.
Investicinės galimybės
Vienas lengviausių būdų turėti investicijų LA regione yra ETF fondų įsigijimas. Rinkoje yra daugybė fondų daugiau ar mažiau investuojančių LA regione, tačiau šioje apžvalgoje nagrinėjome vienus populiariausių ir likvidžiausių ETF fondų, kurie investicinius portfelius paskirstė Lotynų Amerikos valstybėse.
Žemiau esančioje lentelėje ETF fondai palyginami su fondu SPDR S&P 500 ETF (SPY) – vienu likvidžiausiu JAV akcijų rinką atspindinčiu ETF fondu. Matome, jog per pastaruosius metus investuotojai traukėsi iš LA rinkos ir dėl to iShares S&P Latin America 40 (ILF) akcijų vertė sumenko penktadaliu. Žvelgiant į santykinius rodiklius aiškiai matome, jog LA bendrovių turtas yra gerokai prasčiau vertinamas (pagal P/B rodiklį). Tiesa, investuotojai turėtų išlikti budrūs, kadangi LA forward P/E rodikliai nėra nusiritę itin žemai. Ilgalaikiams investuotojams gali būti patrauklu tai, kad atsigaunant Europos ir JAV ekonomikoms vis daugiau eksporto apimčių materializuosis LA įmonių pelnuose. Tokiu atveju LA akcijos taptų dar patrauklesnės. Taigi pagrindinis klausimas investuotojams yra, ar akcijų rinkos dugnas jau pasiektas ir verta pradėti žvalgytis po šią rinką. Papildomai galima tik paminėti, kad, pavyzdžiui, ILF investuotojus vilioja, siūlydamas beveik dvigubai didesnius dividendus, kurie siekia 3,3%.
Mažiausiu fondo akcijų kainų kritimu per pastaruosius metus pasižymėjo Meksikoje investuojantis ETF fondas iShares MSCI Mexico Investable Market (EWW). Toks investuotojų požiūris į šioje valstybėje esančias bendroves patvirtina OECD apžvalgoje minimą ženklią šalies ekonomikos priklausomybę nuo JAV, kurios akcijos per pastaruosius metus šoktelėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Didžiausia Meksikos eksporto dalis (~50%) tenka mašinų ir kitai įrangai (skirtų JAV rinkai), o iš žaliavų daugiausiai eksportuojama nafta (17%).
Taip pat galime pastebėti, jog nuo žaliavų kainų ir Kinijos priklausančių valstybių ETF fondai EWZ (Brazilija), Argentina (ARGT), ECH (Čilė) ir EPU (Peru) per pastaruosius metus fiksavo apie 30% siekusius kritimus. Čilės ekonomika didžiąja dalimi priklauso nuo vario kainos, kadangi apie 60% eksporto sudaro būtent šio metalo produktai. Tuo tarpu per vienerius metus vario kaina sumenko daugiau nei 10%. Brazilija daugiausiai eksportuoja geležį bei geležies rūdą (22%) ir naftos produktus (9%). Tuo tarpu šiais metais Brazilijos ekonomiką turėtų pakylėti vyksiantis FIFA Pasaulio futbolo čempionatas, be to, spalio mėn. šalyje bus surengti prezidento rinkimai. Argentina iš žaliavų daugiausiai eksportuoja sojos pupeles bei kukurūzus (10%) ir naftą (3%)į Braziliją (20%) ir Kiniją (7%). Peru eksporto didelę dalį sudaro varis (26%) ir auksas (24%), kai aukso kaina per metus sumenko trečdaliu
Po ženklios korekcijos 2013 m. Lotynų Amerikos akcijų rinkos tampa vis patrauklesnės ilgalaikiams investuotojams, kurie įvertina tikimybę, jog į akcijų kainas jau gali būti įskaičiuota dauguma neigiamų veiksnių – lėtesnis Kinijos ekonomikos augimas ir baimės dėl mažesnių eksporto apimčių. Dėl to 2014 m. LA rinkose galime tikėtis išvysti didesnių svyravimų, kurie didžiąja dalimi turėtų priklausyti ir nuo žaliavų kainų.
Parengta LHV banko, remiantis oecd.org, indexmundi.com, worldbank.org, imf.org, iadb.org, morningstar.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.