Viena iš trijų pagrindinių pasaulio reitingų agentūrų „Fitch“ sumažtino Lietuvos kredito perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl didėjančio Lietuvos ekonomikos pažeidžiamumo.
Pasak agentūros dėl didėjančios infliacijos Lietuva euro įsivedimą gali atidėti iki 2013 metų.
Tačiau panašu, kad Lietuvos premjerui šis reitingų sumažinimas įpatingo galvos skausmo nesukėlė. „Faktas, jog kredito reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė Lietuvos reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, mums nėra malonus, tačiau tragedijos iš to taip pat nedarome“, - pareiškė Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Pasak Premjero, gilesnė analizė rodo, jog Lietuvos dabartinė makroekonominė situacija yra iš esmės tvari, nors išaugusi infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas kelia nerimą, tačiau didelio perkaitimo pavojaus nematome.
Premjero nuomone, toks vertinimas remiasi kiek paviršutinišku požiūriu į Lietuvos ekonomiką: paimami tik du rodikliai – infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas bei augantis skolinimasis, o į kitus svarbius faktorius neatsižvelgiama. Čia turima omenyje augantis eksportas, jei atmestume ilgai stovėjusios „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklos įtaką, nedidelę valstybės skolą, į Lietuvą ateinančius ES pinigus ir t. t..
Kalbant apie infliaciją, derėtų prisiminti, kad Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos ir joms tapus ES rinkos dalimi, žymiai greičiau bei smarkiau veikia susisiekiančių indų principas. Baltijos šalys labai sparčiai vejasi savo ES koleges, kasmet gauna daug ES paramos lėšų. Šiandien Lietuvos BVP auga tris kartus greičiau nei ES vidurkis, ir greitesnės gyvenimo lygio konvergencijos norėti galime, bet rimtai tikėtis būtų nerealu. Kadangi kainų, ypač maisto prekių, lygis likusioje ES yra ženkliai didesnis, taip greitai augant ekonomikai, gana didelė ir infliacija.
Neseniai Lietuva sėkmingai išplatino euroobligacijų emisiją geromis sąlygomis, turint omenyje kalbas apie ekonomikos perkaitimo galimybę šis faktas rodo, kad pasaulio finansų rinkos optimistiškai vertina Lietuvos perspektyvas.
Komerciniai bankai darosi žymiai atsargesni ir išrankesni suteikdami kreditus, palūkanos turi tendenciją augti, tai turės teigiamos įtakos infliacijai taip pat kaip ir jau matomi nekilnojamojo turto rinkos atvėsimo požymiai. „Be to, kadangi jau matomi pirmi tolygų ir švelnų lėtėjimą, kuris su laiku sąlygos ir infliacijos mažėjimą, požymiai labai svarbu užtikrinti, kad priemonės kurių imamės pernelyg nestabdytų augimo ir švelnus lėtėjimas kurio mes siekiame nevirstų staigiu kritimu“, - pareiškė G.Kirkilas.
Pasak agentūros dėl didėjančios infliacijos Lietuva euro įsivedimą gali atidėti iki 2013 metų.
Tačiau panašu, kad Lietuvos premjerui šis reitingų sumažinimas įpatingo galvos skausmo nesukėlė. „Faktas, jog kredito reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė Lietuvos reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, mums nėra malonus, tačiau tragedijos iš to taip pat nedarome“, - pareiškė Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Pasak Premjero, gilesnė analizė rodo, jog Lietuvos dabartinė makroekonominė situacija yra iš esmės tvari, nors išaugusi infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas kelia nerimą, tačiau didelio perkaitimo pavojaus nematome.
Premjero nuomone, toks vertinimas remiasi kiek paviršutinišku požiūriu į Lietuvos ekonomiką: paimami tik du rodikliai – infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas bei augantis skolinimasis, o į kitus svarbius faktorius neatsižvelgiama. Čia turima omenyje augantis eksportas, jei atmestume ilgai stovėjusios „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklos įtaką, nedidelę valstybės skolą, į Lietuvą ateinančius ES pinigus ir t. t..
Kalbant apie infliaciją, derėtų prisiminti, kad Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos ir joms tapus ES rinkos dalimi, žymiai greičiau bei smarkiau veikia susisiekiančių indų principas. Baltijos šalys labai sparčiai vejasi savo ES koleges, kasmet gauna daug ES paramos lėšų. Šiandien Lietuvos BVP auga tris kartus greičiau nei ES vidurkis, ir greitesnės gyvenimo lygio konvergencijos norėti galime, bet rimtai tikėtis būtų nerealu. Kadangi kainų, ypač maisto prekių, lygis likusioje ES yra ženkliai didesnis, taip greitai augant ekonomikai, gana didelė ir infliacija.
Neseniai Lietuva sėkmingai išplatino euroobligacijų emisiją geromis sąlygomis, turint omenyje kalbas apie ekonomikos perkaitimo galimybę šis faktas rodo, kad pasaulio finansų rinkos optimistiškai vertina Lietuvos perspektyvas.
Komerciniai bankai darosi žymiai atsargesni ir išrankesni suteikdami kreditus, palūkanos turi tendenciją augti, tai turės teigiamos įtakos infliacijai taip pat kaip ir jau matomi nekilnojamojo turto rinkos atvėsimo požymiai. „Be to, kadangi jau matomi pirmi tolygų ir švelnų lėtėjimą, kuris su laiku sąlygos ir infliacijos mažėjimą, požymiai labai svarbu užtikrinti, kad priemonės kurių imamės pernelyg nestabdytų augimo ir švelnus lėtėjimas kurio mes siekiame nevirstų staigiu kritimu“, - pareiškė G.Kirkilas.