Autorius: traders.lt, Parašyta: 2013-08-31 02:43.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=17204
Jau niekad daugiau bankai negaus finansinės paramos iš valstybės biudžeto. Būtent taip prieš tris metus iškilmingai paskelbė Amerikos prezidentas Barakas Obama. Tačiau investuotojai ir toliau laikosi nuomonės ir tikisi, jog jei prireiks, per didelės, kad būtų leista žlugti finansų institucijos ir vėl galės pasinaudoti mokesčių mokėtojų pinigais.
Žmonės, kurie didžiausiems Amerikos bankams paskolino pinigus, tikisi, jog jei prireiks, dėdė Semas ir vėl jiems dar kartą numes gelbėjimo ratą, tvirtina Pasaulio banko ekonomistas Deniz Anginer. Jo nuomone, obligacijų savininkai, kurie paskolino pinigus šešiems didžiausiems šalies bankams, yra taip stipriai įsitikinę, jog esant poreikiui Amerikos valdžia padės šiems bankams, kad netgi yra pasiruošę toleruoti žemą pajamingumą.
Remiantis Bloomberg surinktais duomenimis, per 2009 - 2011 metų laikotarpį Bank of America, Citigroup, Goldman Sachs Group, JPMorgan Chase, Morgan Stanley ir Wells Fargo bankai iš Amerikos valdžios gavo 82 mlrd. dolerių vertės pagalbą arba turėjo tokios vertės naudą, na o jeigu dar įskaičiuotume mokesčių lengvatas ir Amerikos Federalinio Rezervų banko dosnumą (su hipotekomis susietų obligacijų išpirkimas ir palūkanos už indėlius), tuomet Amerikos bankų gauta bendra finansinė nauda siekia mažiausiai 102 mlrd. dolerių.
„Dideli bankai už savo nugaros turi mokesčių mokėtojus, tad tie, kurie jiems skolina pinigus žino, jog jie bus grąžinti“ - pareiškė Center for Finance Law&Policy įstaigos prie Bostono universiteto vadovas Cornelius Hurley. Jo nuomone, teiginiai, jog didieji bankai yra neprivilegijuoti, yra klaidingi.
Kredito reitingo agentūros atlikdamos savo vertinimus taip pat atsižvelgia ir į galimą valstybės pagalbą bankams. Moodys' Investors Service padidino šešių didžiausių Amerikos bankų reitingus, na o kiekvienas reitingo lygio padidinimas tuo pačiu mažina skolinimo kaštus. Remiantis Moodys' Investors Service reitingų agentūros ataskaita, jei bankai neturėtų galimybės gauti valstybės paramą, tuomet tokių bankų kaip Goldman Sachs ir Wells Fargo skolinimosi reitingai būtų dviem lygiais žemesni. Taip pat naudos iš esamos situacijos turi ir Morgan Stanley. Tuo tarpu Bank of America ir Citigroup bankų, jei jie neturėtų privilegijuoto statuso, skolų reitingas būtų nuleistas iki šiukšlinio lygio.
Netgi Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Ben Bernanke pripažįsta, kad didieji bankai, dėl savo dydžio turi naudos. Tuo pačiu Amerikos Centrinio banko vadovas sutiko su tuo, kad ir toliau egzistuoja per didelių bankų, kad jiems būtų leista žlugti problema.
Tačiau kai kurie investuotojai mano, jog federalinė pagalba - tai teigiamas veiksnys.
„Didžiausia klaida, kurią galima padaryti - tai leisti bankrutuoti pagrindinėms bankinėms institucijoms“ - pareiškė Enclave Capital vykdantysis direktorius Gabriel Borenstein. Jo nuomone, dar vienas tokio tipo kaip Lehman Brothers atvejis, galėtų sukelti tikrą griūtį.
Pasaulio banko ekonomistas Deniz Anginer tvirtina, jog didžiųjų bankų skolos vertybinius popierius perkantys investuotojai tai darydami jau mažiausiai dvidešimt metų savo atliekamuose skaičiavimuose įtraukia galimą valstybės pagalbą. Remiantis tyrimais, kuriuos jis atliko kartu su Stern School of Business finansų profesoriumi Viralem Acharya, per 1990 - 2012 metus pirmaujančių bankų skolos vertybinių popierių diskontas per metus siekė 20 mlrd. dolerių.
Deniz Anginer pripažino, kad atlikti tyrimus jį paskatino Amerikos Iždo departamento užtikrinimai, kad 2008 metais bankams suteikta parama buvo sėkminga. Vėliau bankai teigė, jog jie atidavė visus pinigus kartu su palūkanomis ir viskas yra tvarkoje.
„Bet yra ir kitų išlaidų, į kurias reikia atsižvelgti ir jas reikia peržiūrėti“ - reziumavo Pasaulio banko ekonomistas Deniz Anginer.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais