Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2007-12-03 09:09.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1688
Ar litas netrukus bus devalvuotas? Šis klausimas pastaruoju metu kirba ne vieno gyventojo, ypač turinčio paskolą eurais, galvoje, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“.
Jeigu taip vis dėlto atsitiktų, pirmiausia nukentėtų gyventojai bei įmonės, turintys paskolų eurais. Jų įsipareigojimai bankams automatiškai padidėtų. Bankams įmonės bei gyventojai skolingi 25,745 mlrd. litų eurais. Tik keliais procentais daugiau paskolų suteikta litais. Tuo tarpu indėlių eurais bankuose yra tik 4,839 mlrd. litų. Didžioji indėlių dalis – litais.
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti ekonomikos analitikai tvirtino, kad nėra jokio pagrindo net kelti klausimą apie devalvavimą. Šią savaitę jau ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo devalvuoti litą. Premjeras Gediminas Kirkilas, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo išvadomis, šią savaitę taip pat suskubo raminti, kad litas nebus devalvuotas.
Aistros neva dėl galimos nacionalinės valiutos devalvacijos verda visose trijose Baltijos šalyse. Estijoje prieš savaitę dėl to net buvo kilusi panika. Estijoje mėginta paskleisti informaciją, kad krona netrukus bus devalvuota. Todėl šios šalies gyventojai suskubo keisti santaupas į eurus. Kai kuriose valiutos keityklose net išseko eurų atsargos. Praėjusią savaitę Estijos centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas pareiškė, kad nėra jokios priežasties devalvuoti kroną.
Kaip rodo bankų duomenys, dauguma paskolų gavėjų netiki, kad litas bus devalvuotas. „SEB Vilniaus banko“ duomenimis, pernai lapkritį 10 proc. naujų būsto paskolų suteikta eurais, 90 proc. – litais. Šiemet padėtis visiškai pasikeitė. Šių metų lapkritį 90 proc. paskolų suteikta eurais. Dabar kreditų palūkanos eurais yra 2 proc. mažesnės nei litais.
„SEB Vilniaus banko“ šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pagrindinė priežastis, lemianti tokį pasirinkimą, yra palūkanos.
Pagal Lito patikimumo įstatymą, lito kursas euro atžvilgiu gali būti keičiamas tik vienu atveju: jei esamas lito kursas „žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą“. Tik tuomet Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe, galėtų keisti oficialųjį lito kursą.
„DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų grupės vadovas Vadimas Titarenka teigė, kad pavojaus ekonomikos stabilumui tikrai nėra. Juolab kad ir Lietuvos eksportuotojai, kurių gyvenimą neva palengvintų devalvacija, ir taip sugeba konkuruoti užsienyje. Pavyzdžiui, neskaičiuojant „Mažeikių naftos“ rezultatų, kuriuos lemia ir politinė situacija, eksportas ir toliau didėja. Šiemet per pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) išaugo beveik 20 proc. 2006 metais augimas buvo 13 proc., o 2005-aisiais – 17 procentų.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad kalbos apie devalvaciją tradiciškai suaktyvėja tada, kai kas nors mato padidėjusį prekybos deficitą. „O tai gali rodyti ir ekonomikos stiprumą, ir jos silpnumą. Todėl reikia papildomos informacijos, kad būtų aišku, kas vyksta. Pažiūrėjus į Lietuvos eksportą, kuris ir toliau auga, tampa aišku, kad konkurencingumas kol kas nekelia problemų. Todėl kalbėti, kad vien einamosios sąskaitos deficitas jau reiškia devalvaciją, yra neteisinga“, – „Lietuvos Rytui“ sakė R.Kuodis.
Tarp bankininkų neoficialiai kalbama, kad kai kurie užsienio ekspertai specialiai gali skleisti informaciją apie prastas Baltijos šalių ateities perspektyvas. Taip tikimasi, kad konkurentai atsisakys plėstis Baltijos šalyse ar bent jau pasirinks kuklesnius planus.