Autorius: traders.lt, Parašyta: 2013-07-04 17:56.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=16838
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio spaudos konferencijoje minimo banko vadovas Mario Draghi pareiškė, jog pagrindinės ECB palūkanų normos euro zonoje išliks dabartiniame arba dar žemesniame lygyje ilgesnį laikotarpį. Po šios informacijos pasirodymo euras ėmė pastebimai ir greitai silpnėti dolerio atžvilgiu: EUR/USD 1.29100 (-0.75%).
„Valdančioji taryba tikisi, kad pagrindinės Europos Centrinio banko palūkanų normos išliks dabartiniame arba dar žemesniame lygyje ilgesnį laiką. Rizika euro zonoje išlieka. Mūsų pinigų politika ir toliau išliks pritaikoma tiek, kiek to reikės“ - spaudos konferencijos metu sakė Mario Draghi.
Žurnalistai net kelis kartus bandė užduodami klausimus sužinoti, ką reiškia tą frazė ilgesnį laiką, tačiau Europos Centrinio banko vadovas atsisakė sukonkretinti kiek ilgai šio banko pagrindinės palūkanos išliks dabartiniame arba dar žemesniame lygyje. Jis pripažino, kad Europos Centrinio banko nariai aktyviai diskutavo šiuo klausimu, tačiau galiausiai vieningai nusprendė, jog reikia naudoti būtent šią formuluotę.
„Ilgesnis laikas yra ilgesnis laikas, tai ne šeši ar dvylika mėnesių. Mūsų pasitraukimas dar yra labai toli“ - atsakydamas į klausimą apie ilgesnį laiką teigė jis.
Mario Draghi pabrėžė, kad pinigų politika euro zonoje visų pirma bus vykdoma atsižvelgiant į kainų stabilumą, nes tai yra pagrindinė Europos Centrinio banko funkcija. Tuo pačiu jis paminėjo, kad vykdydami savo pinigų politiką jie atsižvelgia į infliaciją, ekonomikos padėtį ir perspektyvas, bei taip pat į pinigų arba kredito rinką.
Be to, Europos Centrinio banko vadovas dar kartą pakartojo, jog jie yra techniškai pasirengę už šiame banke bankų laikomus indėlius pasiūlyti neigiamas palūkanas.
Jis pripažino, jog euro zonos ekonomika vis dar smunka, tačiau dabar tai vyksta lėtesniu tempu, tuo pačiu ECB vadovas teigė, jog šio banko atstovai tikisi, kad ekonomikos padėtis stabilizuosis ir dar šiai metais euro zonos ekonomika ir vėl ims augti. Kalbėdamas apie Europos bankų priežiūrą, jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra, kad ateityje nepasikartotų praeityje padarytos klaidos.
Paklaustas apie padėtį Portugalijoje, Mario Draghi teigė, jog ši šalis padarė labai didžiulę pažangą, aišku, jis tuo pačiu pripažino, jog tai buvo skausminga. Anot jo, tai visų pirma įvyko dėka buvusio šios šalies finansų ministro veiklos, tačiau tuo pačiu Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad naujoji finansų ministrė yra patyrusi ir turi reikiamas žinias, tad Portugalija yra patikimose rankose.
Žurnalistei pasiteiravus, ar Portugalijai gali būti reikalinga Europos Centrinio banko paruošta OMT programa, t.y. neribotos apimties sterilizuota euro zonos šalių valstybinių obligacijų supirkimo programa, jis teigė, kad jo vadovaujamas bankas yra pasiruošęs bet kada įgyvendinti šią programą, na o jos įgyvendinimo sąlygos yra visiems labai puikiai žinomos. Mario Draghi taip pat pabrėžė, kad OMT programa buvo ir yra naudinga visiems, tačiau ji visų pirma buvo sukurta ne tam, kad padėtų euro zonos šalims, t.y. sumažintų jų skolinimosi kaštus, tačiau kitu tikslu, t.y. kad būtų sumažinta įtampa finansų rinkose. Tuo pačiu jis paminėjo, jog už būtinų reformų įgyvendinimą atsako kiekvienos šalies vyriausybė, taip pat jis pripažino, jog vienos šalys sparčiau, na o kitos kiek lėčiau įgyvendina būtinas reformas.
Europos Centrinio banko vadovas paklaustas, ar nereikės ir vėl restruktūrizuoti Graikijos skolų, atsakė, jog jis nesiruošia spekuliuoti šiuo klausimu, nes vis dar tęsiasi patikrinimas. Tačiau jis tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad Graikijos valdžia padarė labai akivaizdžią pažangą, ypač lyginant su ta padėtimi kuri buvo prieš dvejus ar trejus metus.
Paklaustas apie jo galima indėlį į tai, jog Italijos finansų ministerija naudojo išvestinius finansinius instrumentus siekdama nuslėpti savo skolas ir ar šalių vyriausybės turėtų naudoti mokesčių mokėtų pinigus išvestiniams finansų instrumentams įsigyti, Mario Draghi teigė, jog šis klausimas yra jau seniai išspręstas, na o šalių finansų ministerijos išvestinius finansinius instrumentus naudoja tam, kad apsidraustų pavyzdžiui nuo valiutų kursų svyravimų ir tai yra visiškai normalus ir reikalingas dalykas.