Autorius: traders.lt, Parašyta: 2013-06-06 17:34.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=16675
Šiandieninės spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio, šio banko vadovas Mario Draghi dar kartą pakartojo, jog per antrą šių metų pusę tikisi sulaukti ekonomikos atsigavimo euro zonoje, tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, jog šis procesas bus gan nuosaikus ir lėtas. Europos Centrinis bankas taip pat kiek pakoregavo savo anksčiau skelbtas euro zonos makroekonomines prognozes šiems bei kitiems metams.
Šiuo metu Europos Centrinio banko atstovai tikisi, kad per šiuos metus euro zonos ekonomika smuktels 0.6 procentais, nors anksčiau prognozuota, kad kritimas sudarys 0.5 procentus, tačiau tuo pačiu buvo padidinta kitų metų šios zonos ekonomikos augimo prognozė, kuri buvo kilstelta nuo 1 iki 1.1 procento. Šių metų infliacijos prognozė euro zonai buvo sumažinta nuo 1.6 iki 1.4 procentų, na o kitų metų infliacijos prognozė išliko nepakeista ir siekia 1.3 procentus.
Vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje turėtų išlikti stabili. Šalių vyriausybės ir toliau turi įgyvendinti būtina reformas, kurios padidintų jų ekonomikų konkurencingumą.
Europos Centrinio banko vadovas kaip ir buvo laukta, dar kartą pakartojo, jog jie labai atidžiai stebės pasirodančius naujausius duomenis, ir jei to prireiks, jie pasiruošę veikti ir imtis papildomų priemonių, tačiau bent šiuo metu tokios priemonės yra nereikalingos. Dabartinė politika, taip pat išliks tiek, kiek to reikės.
Mario Draghi pripažino, jog Europos Centrinio banko šiuo metu vykdoma pinigų politika, palyginus su kitų šalių Centrinių bankų vykdoma pinigų politika, iš tiesų yra konservatyvi.
Paklaustas, ar Europos Centriniame banke nėra susidariusios atskiros grupelės, kurios laikosi skirtingų nuomonių dėl pinigų politikos vykdymo Europoje, Mario Draghi teigė, kad kaip ir kiekviename Centriniame banke, taip ir Europos, ypač esant padidintai nežinomybei, yra skirtingų nuomonių, tačiau tuo pačiu jis pridėjo, jog tai iš tiesų yra gerai ir sveikintina, bet tuo pačiu jis pabrėžė, kad dėl to nekyla kažkokių rimtų problemų.
Kalbėdamas apie Europos Centrinio banko programą OMT, kuri yra skirta supirkinėti euro zonos šalių, jei joms to prireiks, obligacijas rinkoje, Mario Draghi teigė, jog tai viena iš pačių sėkmingiausių pastaruoju metu buvusių programų. Jis paminėjo, jog kai kurių euro zonos šalių skolinimosi kaštai per pastaruosius vienerius metus gerokai sumažėjo, be to pagerėjo bendros skolinimosi sąlygos.
Europos Centrinio banko vadovas atkreipė dėmesį, kad palyginus su kitų šalių Centriniais bankais, vienintelio jo valdomo banko balansas šiuo metu mažėja.
Kalbėdamas apie tai, kodėl bankai Europoje itin nenoriai skolina, Mario Draghi teigė, kad problema yra ne tame, jog jiems trūksta kapitalo, bet tame, kad grąža, palyginus su rizika, anot bankų atstovų, yra per maža. Jis mano, kad norint, jog ši situacija pakistų, tam reikia laiko. ECB vadovas tikisi, kad Europos ekonomikos atsigavimo pagrindinis variklis bus didėsiantis euro zonos šalių eksportas, kuris šiuo metu, kaip jis pažymėjo, jau pradėjo augti.
Paklaustas, kokie galėtų būti tolimesni Europos Centrinio banko veiksmai, jei jų prireiktų, Mario Draghi teigė, jog jis tikrai anksčiau laiko neatskleis, ką planuoją daryti jo valdomas bankas.
Pasiteiravus apie itin aukštą bedarbystę Pietų Europos šalyse, kuri panaši į depresinį lygį, t.y. ar Europos Centrinis bankas negalėtų padaryti kažko daugiau, o ne tik rūpintis kainų stabilumu, šio banko vadovas teigė, jog tai yra skausminga problema, tačiau šios šalys negalėjo ir toliau gyventi taip, kaip buvo gyvenama gerais laikais, t.y. vis daugiau skolinantis. Jos privalo įgyvendinti reformas tam, kad jų ekonomikos būtų kur kas labiau konkurencingos. Jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju toks laikas, kai nebūtų išeities ir reikėtų įgyvendinti skaudžias reformas, anksčiau ar vėliau vis tiek būtų atėjęs.
Tuo pačiu ECB vadovas pripažino, jog daugelio šalių vyriausybės norėdamos sumažinti savo biudžetų deficitus, žengė lengviausiu keliu, bei dar labiau padidino mokesčius, kurie kai kuriose šalyse, lyginant su esančiu lygiu pasaulyje, jau ir taip buvo gana aukšti. Jis mano, kad kur kas geresnis sprendimas norint tuo pačiu sumažinti biudžeto deficitą ir užtikrinti ekonomikos augimą, yra mokesčių sumažinimas ir neefektyvaus valstybinio sektoriaus panaikinimas bei neefektyviai naudojamų valstybinių lėšų optimizavimas.
Paklaustas, ar kai kuriose euro zonos šalyse jis neįžvelgia defliacijos grėsmės, Mario Draghi teigė, jog jie viską labai atidžiai stebi, tačiau kol kas nerimą keliančių defliacijos užuomazgų nėra.