Autorius: Finasta, Parašyta: 2013-04-15 11:13.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=16330
Baltijos šalys lieka augimo lyderėmis Europos Sąjungoje. Antrus metus iš eilės Baltijos šalių BVP augo greičiausiai ir 2012 metų atskirais ketvirčiais paprastai viršydavo lūkesčius. Ekonominės plėtros sulėtėjimas buvo matomas Lietuvoje ir Estijoje, tačiau visoms Baltijos šalims pavyko išlaikyti imunitetą euro zonos recesijai. Praėjusiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP augo atitinkamai 3,6 proc., 5,6 proc. ir 3,2 proc.
Eksportas ir namų ūkių vartojimas padeda augti. Nepaisant silpnos išorinės ekonominės aplinkos, eksportas liko svarbiu BVP augimo veiksniu. Kitas augimo komponentas – namų ūkių vartojimas, kurio augimo tempai pastaraisiais ketvirčiais buvo pakankamai stabilūs, nors palengva ir lėtėjo. Nedarbo lygis Lietuvoje tebėra įkyriai aukštas – 2012 metais siekė 13,2 proc., tačiau po truputį mažėja, o vartotojai darosi linkę laisviau disponuoti turimomis lėšomis. Nuo kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskyrė menkusiomis investicijomis – skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, čia investicijos neigiamai prisidėjo prie bendros ekonomikos plėtros. Per 2012 metus investicijos Lietuvoje sumažėjo 2,5 proc. Bankai tebėra nelinkę skolinti, tačiau ir verslui veikiausiai stinga paskatų plėstis, nes dabartinė ne tik vidaus, bet ir išorės ekonomikų būklė tam yra nepakankama.
Šiandien turime sveikesnę ir geriau subalansuotą ekonomiką. Jau ne vienerius metus Baltijos šalių einamosios sąskaitos disbalansai nekelia problemų. Praėjusiais metais Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo nuo beveik 13 proc. BVP 2008 metais iki vos 0,5 proc. BVP. Tiek Lietuvoje, tiek likusiose Baltijos šalyse bankų kreditavimo aktyvumas lieka prislopęs, o indėlių sumos laikosi rekordinėse aukštumose. Galima sakyti, kad šiandien Baltijos šalių ekonomikų augimas daug labiau pagrįstas realia ekonomikos būkle ir remiasi į stabilesnį pagrindą. Žinoma, dabartiniai 3-4 proc. yra kiek per lėtas tempas ir jis būtų didesnis, jei turėtume sveiką išorinę aplinką, palankesnes sąlygas vidaus vartojimui ir gyvesnį kreditavimą. Tačiau nusivilti taip pat nereikėtų, nes visos Baltijos šalys kol kas sugebėjo išlaikyti augimą nepaisant recesijos euro zonoje.
Šiemet Baltijos šalių BVP augimas toliau užims lyderių pozicijas ES. 2013 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,0 proc., panašiu tempu didės ir Latvijos (2,8 proc.) bei Estijos (3,3 proc.) ekonomikos. Visos trys ekonomikos ir 2013 metais dar tik atsigriebs per 2008-2009 metų ekonomikos krizę prarastas vertes. Lietuvos ir Estijos BVP yra apie 5 proc. žemiau prieškrizinio piko ir iki jo vėl priaugti turėtų kažkada 2014 metų eigoje. Latvijos ūkis kritęs yra gerokai labiau ir nepaisant spartaus augimo, pastaraisiais metais tebėra 12 proc. žemiau prieškrizinio maksimumo, kurį veikiausiai pasivys 2015-2016 metais. Tiesa, vis realesniu tampantis Latvijos prisijungimas prie euro zonos gali lemti didesnį vietos ir užsienio ekonomikos dalyvių pasitikėjimą jos ūkiu.
BENDROVIŲ VEIKLOS REZULTATAI PALAIKYS RINKĄ
Baltijos bendrovės paskelbė gerus 2012 m. IV ketv. rezultatus. Baltijos bendrovių pelningumas IV ketv. gerėjo – pajamos toliau augo, o sąnaudas pavyko suvaldyti pakankamai neblogai. Prilaikyti sąnaudas padėjo ir tai, kad kuro kainos paskutinį praėjusių metų ketvirtį taip smarkiai nebedidėjo ir leido bendrovėms kvėpuoti kiek laisviau. Bendrai, įmonių rezultatai metų pabaigoje viršijo mūsų lūkesčius, o veikla palankia kryptimi vystėsi daugumoje veiklos sektorių. Šių metų pradžios akcijų rinkos ralis paskatino investuotojus drąsiau investuoti ir Baltijos šalių rinkoje. Žinos apie ketvirčio rezultatus ir ketinamus mokėti dividendus taip pat traukė investuotojų akį. Šiai dienai Baltijos šalių akcijų indeksas yra palypėjęs beveik 13 proc. palyginti su metų pradžia. Lietuvos įmonių akcijos per šį laikotarpį brango 11 proc.
Pirmasis šių metų ketvirtis įmonėms taip pat bus geras. Ekonomikos aktyvumui išliekant gana tvirtam, įmonių rezultatai taip pat turėtų būti neblogi. Tikimės tolesnio augimo mažmeninės prekybos sektoriuje, o rekordinis praėjusių metų derlius turėtų dar kurį laiką palaikyti ir žemės ūkio produktų prekybos bendroves. Eksportuotojai gali labiau justi slegiančią pasaulio rinkų įtaką, tačiau ypatingų kontrastų su 2012 metais neturėtų būti.
Baltijos akcijų rinką riboja tiek pasiūla, tiek ir paklausa. Vis dėlto Baltijos akcijų rinkai kol kas sunkiai sekasi pritraukti naujų investuotojų. Šių metų I ketv. apyvartos buvo tik šiek tiek didesnės nei 2012 metų pradžioje. Ypač augo apyvartos Talino rinkoje, tačiau tam įtakos turėjo vienkartiniai veiksnys – konkretaus investuotojo domėjimasis listinguojamos bendrovės Tallink Group akcijomis. Baltijos akcijų rinkos kapitalizacija gali ir toliau trauktis, jei pasitvirtintų gandai apie šios bendrovės delistingavimą iš biržos sąrašų. Prekybos aktyvumui kenks ir bendrovės Invalda pertvarkymas – dėl jos skaidymo laisvų akcijų vertė galų gale gali sumažėti nuo 13 iki 3 mln. EUR. Taigi, nepaisant neišnaudojamo potencialo kapitalo rinką aktyviau naudoti kaip finansavimo šaltinį šiuo metu patiriami vienas kitą skatinantys apribojimai tiek iš paklausos, tiek iš pasiūlos pusės.
Baltijos šalių obligacijų rinkoje didesnių rizikų šiuo metu nesimato. Reitingų agentūrų vertinimai yra palankūs – šį kovą „Moody‘s“ pagerino Latvijos reitingą, o „Fitch“ nesenai vienu laipteliu padidino Lietuvos skolinimosi reitingą. Visų trijų Baltijos šalių reitingai yra investiciniai, ekonomikos perspektyvos brėžiamos gana palankiai, o viešųjų finansų rodikliai turėtų išlikti tvarūs. Todėl jei ir esama priežasčių vyriausybės obligacijų pajamingumams didėti, jos turėtų būti išorinės, o ne vidinės prigimties. Rinkos išliko ramios net ir kilus sambrūzdžiui dėl Kipro. Pastarojo problemos užkliudė pasitikėjimą šlubuojančia Slovėnijos finansų sistema. Baltijos šalių finansų sektorius atrodo tvirtai – nepaisant smarkaus lūžio kredito rinkoje 2009 metais, bankų sistema finansinį stabilumą išlaikė. Lietuvos vyriausybės obligacijos šiandien atrodo vertinamos adekvačiai, tad didesnių pajamingumų pokyčių neturėtume matyti, nebent kardinaliai keistųsi išorės rinkų būklė.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Bankas „Finasta”