Autorius: Finasta, Parašyta: 2012-08-21 10:45.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=14705
Pirmą šios savaitės prekybos sesiją JAV pagrindinių akcijų indeksų reikšmės beveik nepakito. Tai lėmė ekonominių naujienų stoka pirmadienį bei laukiamos naujienos iš euro zonos lyderių susitikimo.
„Apple Inc.“ akcijos pabrango 2,63 proc. iki 665,15 JAV dolerio, t.y. iki rekordinių aukštumų. Tai leido „Apple Inc.“ tarpti visų laikų brangiausia bendrove kotiruota akcijų biržose. Pagal pirmadienio prekybos sesijos uždarymo kainą, „Apple Inc.“ rinkos vertė šiuo metu siekia net 623,5 mlrd. JAV dolerių. Padidėjusį investuotojų dėmesį šioms akcijoms lemia augančios spekuliacijos dėl naujojo „iPhone“ išmaniojo telefono modelio išleidimo.
„Facebook Inc.“ direktorius P. Thiel, kuris yra vienas iš anksčiausiai investavusių į bendrovę pardavė beveik visas turėtas akcijas už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. 2004 metais jis į „Facebook Inc.“ investavo 500 tūkst. JAV dolerių. Rugpjūčio 16 d., pasibaigus draudimui parduoti 271,1 mln. „Facebook Inc.“ akcijų, dabartinis įmonės direktorius pardavė akcijų už 395,8 mln. JAV dolerių, taip prisidėdamas prie šių akcijų kainos smukimo iki visų laikų žemiausios kainos. Po naujienos, kad P.Thiel pardavė didžiąją dalį turėtų akcijų, o apie kitų susijusių asmenų stambius pardavimus nebūta jokių pranešimų, „Facebook Inc.“ akcijų kaina pašoko apie 5 proc. iki 20,0111 JAV dolerio. Tiesa, tarp investuotojų nerimas dėl įmonės augimo lėtėjimo ir ateities perspektyvų išlieka didelis. Ypač kai lapkritį bus panaikintas dar vienas draudimas parduoti net 1,44 mlrd. „Facebook Inc.“ akcijų ir tai turėtų dar padidinti pardavėjų spaudimą.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės pasuko žemyn. Rinkoje nuotaikos subjuro pasklidus abejonei, kad Europos centrinis bankas (ECB) supirkinės obligacijas, kad sumažėtų valstybių skolinimosi kaina. Vokietijos Bundesbankas išsakė kritiką tokiai ECB politikai. Iki šiol investuotojai gyveno viltimis, kad tokie supirkimai bus vykdomi, tad pastaroji žinutė paskatino juos parduoti per pastarąjį laikotarpį brangusias akcijas.
Į pasikeitusias nuotaikas reagavo ciklinių bendrovės – pigo bankų, kalnakasybos bendrovių akcijos. „Prancūzų „Credit Agricole“ ir Vokietijos „Commerzbank“ prarado atitinkamai 4,5 ir 2,0 proc. “Deutsche bank” tai pat pigo 2,0 proc., tam papildomos įtakos turėjo JAV vykdomas tyrimas dėl šio ir dar keleto bankų veiklos susijusios su Iranu, Sudanu ir kitomis šalimis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.
Kalnakasybos bendrovės akcija „Lonmin“ prarado 4,6 proc. Be to, kad vakar buvo siekiama parduoti ciklinių sektorių akcijas, investuotojai baiminosi ir dėl šios bendrovės veiklos. Pasigirdo kalbos, kad „Lonmin“ gali prireikti 1 mlrd. JAV dolerių, įmonė susidūrė su sunkumais Pietų Afrikos kasyklose, kur kilo smurto atvejų ir žuvo 44 darbuotojai.
Šiandien ateities sandoriai toliau rodo investuotojus tikintis teigiamos krypties rinkoje. Nepaisant vakar Bundesbanko pasėtų dvejonių, investuotojai toliau tikisi, kad ECB supirks obligacijas rinkoje.
Azija
Šiandien dauguma Azijos akcijų indeksų svyravo tarp teigiamų ir neigiamų pokyčio reikšmių, lūkesčiai dėl Kinijos ekonomikos skatinimo išlieka. Pasirodė pranešimai, jog dar šiais metais galime sulaukti Kinijos vidaus vartojimo skatinimo bei geresnių kreditavimo sąlygų.
Japonijoje augo kompiuterinių žaidimų, finansų bei automobilių pramonės kompanijos. Tuo tarpu Kinijos naftos ir dujų milžinas „CNOOC“ prarado apie 4 proc. savo vertės po prastesnių nei tikėtasi ketvirčio rezultatų. Japonų TV gamintoja „Sharp Corp.“ paskelbė, kad planuoja atleisti dar 3000 darbuotojų.
Baltijos šalys
Vakar buvo švenčiama Estijos nepriklausomybės diena, Talino birža nedirbo. Vilniaus ir Rygos biržų indeksai augo. Vilniaus biržoje aktyvumu išsiskyrė prekyba „TEO LT“ akcijomis, jų buvo perleista už 57,4 tūkst. EUR, o akcijos kaina kilo 0,76 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Liepos mėnesį Lenkijos pramonės produkcijos apimtys išaugo 5,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Palyginti su birželio mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys buvo 2,3 proc. mažesnės.
Žaliavos
Pirmadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje kiek sumažėjo ir uždarymo metu buvo 0,1 proc. žemesnė nei penktadienį. Nedaug krito ir „Brent“ nafta, kuri atpigo iki 0,1 proc. iki 113,61 JAV dolerio už barelį. Eilinį sykį naftos kainos judėjo kartu su akcijų rinkomis. Be to, tiek „WTI“, tiek ir „Brent“ naftos ateities sandorių apyvartos buvo kuklios – daugiau nei 20 proc. mažesnės nei paskutinių trisdešimties dienų vidutinės apyvartos. Daugiausia dėmesio vakar investuotojai toliau skyrė pasvarstymams, ar realu sulaukti sprendimo iš JAV ir kitų valstybių paleisti naftos iš strateginių rezervų į rinką ir taip sumažinti naftos kainą. Dauguma mano, kad tokio sprendimo nereiktų, tačiau neatmeta politinių priežasčių, tokių kaip B.Obamos siekio užsitikrinti didesnę gyventojų paramą prieš artėjančius prezidento rinkimus. Taip pat toliau nerimaujama dėl per artimiausius du mėnesius sustosiančios naftos gavybos viename didžiausių Šiaurės jūros telkinių, nes šio telkinio žaliava turi nemažą svorį nustatant „Brent“ naftos kainą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio iš investuotojų sulauks Amerikos naftos instituto ir JAV energetikos administracijos skelbiamos naftos atsargų pokyčių JAV ataskaitos. Po ilgesnės pertraukos tikimasi, kad žaliavinės naftos atsargos per praėjusią savaitę turėjo paaugti. Primintina, kad atsargos yra maždaug 8 proc. didesnės lyginant su penkerių metų vidurkiu, o tai rodo, kad šalyje naftos atsargų lygis daugiau nei pakankamas.