Bet kuriuo laikotarpiu vertybinių popierių kainos svyruoja dėl įvairių trumpalaikių, vidutinio laikotarpio arba ilgalaikių veiksnių. Dėl to investuotojai dažniausiai pasirenka vieną ar kelis rinkos analizės ir ateities prognozavimo būdus.
Autorius: LHV Bankas, Parašyta: 2012-07-03 12:06.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=14388
Kiekvienas ilgesnį laiko tarpą finansų rinkose dalyvaujantis investuotojas pastebi vertybinių popierių rinkų svyravimų nuoseklumą ir šioms rinkoms būdingą cikliškumą, kuris suteikia kiekvienam rinkos dalyviui galimybę uždirbti.
Bet kuriuo laikotarpiu vertybinių popierių kainos svyruoja dėl įvairių trumpalaikių, vidutinio laikotarpio arba ilgalaikių veiksnių. Dėl to investuotojai dažniausiai pasirenka vieną ar kelis rinkos analizės ir ateities prognozavimo būdus. Vienas iš tokių būdų yra verslo ciklo, kurio trukmė gali sudaryti nuo 6 mėnesių iki 5 metų, analizė. Šioje apžvalgoje bus aptariama JAV ekonomikos sektorių priklausomybė nuo verslo ciklo, kuris gali būti suskirstytas į keturias fazes – ankstyvąją, vidutinę, vėlyvąją ir recesijos.
Verslo ciklo fazės
Ankstyvoji verslo ciklo fazė buvo aiškiai matoma nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vidurio. Ši verslo ciklo fazė dažniausiai būna „V“ tipo, o didžiausią prieaugį rodo ekonomikos sektoriai, kurie yra labiausiai paveikiami palūkanų normos svyravimų – vartojimo prekių ir finansų.
Vidutinė verslo ciklo fazė dažniausiai trunka ilgiausiai (apie 4 m.) ir pasižymi ne tokiu sparčiu augimo tempu, aukštu kreditų suteikimo lygiu, o įmonių pelningumas šioje stadijoje dažniausiai pasiekia maksimalųjį lygį, nors valstybės ekonominė politika vis mažiau skatina ekonomikos augimą. Šios fazės metu pastebimos korekcijos ir sektorių rotacija, dėl kurios nei vienas sektorius neišsiskiria didžiausiu prieaugiu.
Vėlyvoji verslo ciklo fazė pasižymi „perkaitusia“ ekonomika ir aukštu infliacijos lygiu. Taip pat pastebimas monetarinės politikos ir kreditų suteikimo politikos griežtėjimas. Šioje verslo ciklo fazėje pastebimas energetikos ir žaliavų sektorių augimas, kadangi šie sektoriai paprastai priklauso nuo žaliavų kainų, kurios dažniausiai kyla, vyraujant aukštai infliacijai. Be to, investuotojai pradeda įžvelgti artėjantį ekonomikos nuosmukį ir dažniausiai yra linkę nukreipti investicijas į sveikatos apsaugos, komunalinių paslaugų ir kasdienio vartojimo prekių sektorius.
Recesijos fazės metu sumažėja ekonomikos aktyvumas, įmonių atsargos palaipsniui mažėja, pelnai sparčiai krenta, o sudėtingas kredito suteikimo procesas apsunkina įmonių veiklą. Tuo tarpu valstybės monetarinė politika tampa orientuota į ekonomikos augimo skatinimą. Recesijos fazėje rinkos dalyviai dažniausiai linkę investuoti į „gynybinius” (angl. defensive) sektorius: kasdienio vartojimo prekių, komunalinių paslaugų, telekomunikacinių paslaugų ir sveikatos apsaugos.
Kokioje fazėje šuo metu yra JAV rinka ir kaip tuo pasinaudoti?
Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vidurio JAV rinkose buvo aiškiai matoma ankstyvoji verslo ciklo fazė. Tačiau nuo 2010 m. antros pusės galima įžvelgti, jog JAV rinkos įžengė į vidutinę verslo ciklo stadiją. Paskutinių dvejų metų JAV vertybinių popierių rinkos (S&P 500 indekso) augimas sudarė 32,59%. Technologijų sektorius pakilo 8,8 procentiniais punktais daugiau nei visa rinka, o žaliavų sektorius pakilo 7,5 procentiniais punktais mažiau nei visa rinka. Dėl 2008 m. įvykusios finansų krizės bei dėl Europoje besitęsiančios skolų krizės JAV finansų sektorius pakilo 25,6 procentiniais punktais mažiau nei visa rinka. Vienas pagrindinių šios verslo ciklo fazės bruožų yra korekcijos vertybinių popierių rinkose bei sektorių rotacija. Dėl šios priežasties investuotojai turėtų būti atsargesni šioje ciklo stadijoje ir ruoštis vėlyvajai verslo ciklo fazei, kurios metu investuotojai gali būti daugiau linkę įsigyti energetikos ir žaliavų sektoriuose esančių kompanijų akcijų.
Vienas lengviausių būdų pasinaudoti verslo ciklo fazių suteikiamomis investicinėmis galimybėmis yra ETF fondų naudojimas. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje aprašyti JAV ekonomikos sektorių ETF fondai. JAV vertybinių popierių biržos prieaugiui įvertinti buvo naudojamas S&P 500 indeksas, kurio augimas nuo metų pradžios sudarė +8,31%, o pastarųjų 2 metų prieaugis sudarė 32,59%.
