Autorius: traders.lt, Parašyta: 2012-06-11 16:48.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=14236
Po to, kai paaiškėjo, jog Ispanijos bankams bus suteikta 100 mlrd. eurų vertės pagalba, Italija buvo nustumta į pirmą euro zonos skolų krizės fronto liniją, tuo pačiu dar labiau padidėjo spaudimas šios šalies ekspertų vyriausybei, kuriai vadovauja Mario Monti.
„Tiesa, finansų kontrolė Italijoje yra stipri, ir ji tikrai nesusilpnės dėl pagalbos skyrimo Ispanijos bankams, na o tai, kad Ispanijos bankams bus suteikta pagalba, dar nereiškia, jog Italija automatiškai taps atakų taikiniu, tačiau be jokios abejonės investuotojai bus labai atidūs ir jautrūs, bei prieš priimdami sprendimą pirkti ar parduoti Italijos obligacijas, kreips dėmesį į kiekvieną informaciją“ - tikina Glendevon King AM kompanijos atstovė Nicola Marinelli.
Italijos viešoji skola jau viršija du trilijonus eurų, na o šios šalies viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto procentinis santykis, lyginant su išsivysčiusių šalių atitinkamais rodikliais, yra mažesnis tik už Japonijos ir Graikijos.
Italija yra suplanavusi kas mėnesį platindamas savo obligacijas pasiskolinti maždaug 35 mlrd. eurų, t.y. daugiau nei trijų mažiausių euro zonos šalių, t.y. Estijos, Kipro ir Maltos metinių bendrųjų vidaus produktų vertės.
Ekonomistų nuomone, Italija, mažindama savo biudžeto deficitą, kuris pagal Europos sąjungos taisykles, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu, neturi viršyti trijų procentų, eina tinkamu keliu. Tačiau Italija norėdama sumažinti savo skolas, kurios lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, jau netrukus sudarys net 120 procentų, turės ne tik sumažinti šalies biudžeto deficitą iki priimtino lygio, tačiau taip pat turės siekti, jog jis taptų perteklinis.
Lyginant su Ispanija, Italijoje bedarbystės lygis yra per pus mažesnis. Praėjusiais Italijos biudžeto deficitas, lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, sudarė 3,9 procentus, ir buvo per pus mažesnis nei atitinkamas Ispanijos rodiklis.