Straipsnyje detaliai nagrinėjama viena iš finansinės atskaitomybės dalių - pinigų srautų ataskaita bei visų trijų ataskaitų tarpusavio ryšiai.
Autorius: Karolina, Parašyta: 2007-11-08 21:38.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=1418
Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti įmonės grynojo turto pasikeitimus, finansinę struktūrą (taip pat ir jos likvidumą bei mokumą) ir pajėgumą daryti įtaką pinigų srautų dydžiui bei pasiskirstymui pagal laiką, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galimybių (7 TAS). Ataskaita gali būti sudaroma tiesioginiu (atskleidžiamos apibendrintos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos per ataskaitinį laikotarpį, duomenys kartu su pridėtinės vertės mokesčiu) arba netiesioginiu būdu (pinigų srautai gaunami koreguojant grynąjį pelną). TAS rekomenduoja įmonėms pateikti tiesioginiu būdu paruoštas ataskaitas. Vis dėl to plačiau naudojamas, ypač tarp kotiruojamų įmonių, netiesioginis būdas. Būtent tokia struktūra ir apžvelgiama žemiau, tik ji supaprastinta:
Įmonės gautinų sumų padidėjimas gali reikšti, kad įmonė naudoja savo grynuosius pinigus „paremdama“ kitus (lyg suteikia beprocentines paskolas jiems) arba kad nesugebėjo surinkti pinigų už visus praneštus pardavimus. Trumpalaikių skolų padidėjimas (pvz., mokėtinų sumų) parodo, kad bendrovė įsigijo turto, bet jo neapmokėjo, t.y., pinigų srautas auga įmonės tiekėjų sąskaita.
Iš ataskaitos galima paskaičiuoti laisvus pinigų srautus [Free Cash Flow]:
Laisvi pinigų srautai = Pagrindininės veiklos pinigų srautai - Kapitalo išlaidos + Turto pardavimo pajamos - Dividendai
Jei kapitalo išlaidos [Capital Expenditure] nėra pateikiamos atskirai, jas galima apskaičiuoti taip: turto buhalterinės vertės pokytis plius nusidėvėjimas. Laisvi pinigų srautai parodo sumą, likusią įmonei po išlaidų (įskaitant investicijas) ir kuri gali būti panaudota kitiems tikslams, pvz., skolos apmokėjimui ar paprastųjų akcijų supirkimui. Gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, pastarasis atvejis, kai įmonė išleidžia daug grynųjų pinigų, turėtų būti pagrįstas (pvz., bendrovės investicijos turi aukštą grąžą). Paprastai laikoma, kad finansiškai sveika bendrovė turi teigiamus pagrindinės veiklos ir neigiamus investicinės veiklos pinigų srautus. Apie ateityje galimas problemas bylotų priklausomybė nuo išorinio finansavimo kas atsispindėtų santykinai dideliuose finansinės veiklos piniginiuose srautuose lyginant su pagrindinės veiklos srautais.
Kokybės požiūriu grynasis pinigų srautas tėra pokytis turimuose grynuosiuose piniguose, todėl negali būti paveiktas skirtingų apskaitos standartų, nors atskiros jo sudedamosios dalys – gali. Tarkime, stambus turto nurašymas mažina grynąjį pelną, tačiau galutinis grynųjų pinigų srauto pokytis išlieka tas pats. Toks rezultatas vadinamas (teigiamu) suderintu įrašu [Reconciling item]. Absoliutine reikšme keistai dideli tokie suderinti įrašai pinigų srautų ataskaitoje atspindi grynojo pelno kokybę. Pavyzdžiui, jei grynasis pelnas didinamas prailginant turto nudėvėjimo laikotarpį, šis faktas atsispindės nusidėvėjimo eilutėje (tuo tarpu pelno/nuostolių ataskaitoje nusidėvėjimas retai kada pateikiamas). Didelis neigiamas apyvartinio kapitalo pokytis gali reikšti pelno didinimą kaupimo principo pagalba (kaupimo principas [Accrual-basis Accounting] sako, kad pajamos įtraukiamos tada, kai jos uždirbamos, o išlaidos – kai patiriamos, neatsižvelgiant, ar pinigai gauti/išmokėti; pagal piniginį principą [Cash-basis Accounting] pajamos įtraukiamos, kai gaunami pinigai, išlaidos – kai sumokami). Dėl to taip pat padidėja atitinkami turto arba įsipareigojimų straipsniai. Tad kartais apie įmonės stovį geriau spręsti iš laisvų pinigų srautų nei iš grynojo pelno pozicijos.
Ataskaitų tarpusavio ryšys
Trys pagrindinės apskaitos suvestinės glaudžiai susisieja tarpusavyje grynojo pelno dėka. Savininkų nuosavybės pokytis (neskaitant įstatinio kapitalo pokyčių) yra lygus grynajam pelnui. O pinigų srautų ataskaita atspindi skirtumą tarp pelno ir grynųjų pinigų pokyčio.
Iš ataskaitų teikiamų duomenų apskaičiuojami finansiniai rodikliai, kurių dėka galima vertinti įmonę ir lyginti ją su kitomis. Tačiau negalima aklai naudoti įmonių praneštų ataskaitų, o reikia turėti omenyje tokius dalykus:
- Duomenys parengti naudojant istorinius kaštus, ankstesnių metų skaičiai nepaveikti infliacijos;
- Nagrinėjamus rodiklius reikia pasirinkti atsižvelgiant į įmonės ir jos veiklos srities savitumą;
- Lyginimas turėtų būti daromas turint atskaitos tašką;
- Atskiriems finansiniams straipsniams gali būti taikomi skirtingi apskaitos metodai;
- Pagal skirtingus principus paruoštos finansinės ataskaitos nelygintinos;
- Nuspręsti, ar į analizę įtraukti vienkartinius ir ypatinguosius įvykius;
- Įmonės gali skelbti pakartotines ataskaitas, nes buvo rasta klaidų, tačiau tos klaidos galėjo būti ir apgavystė, tad reiktų ypač atidžiai išnagrinėti, ką buvo mėginta paslėpti.
Į ką atkreipti dėmesį?
Turto panaudojimo (arba apyvartumo) rodikliai [Asset Utilisation (Turnover) Ratios]
- išmatuoja pardavimų kiekį, kurį sugeneravo investuotas kapitalas;
- parodo turto panaudojimo efektyvumą;
- išskaidžius turtą į sudedamąsias dalis galima pastebėti, kurioje srityje geriausiai dirba vadovai;
- patartina naudoti metiniams rezultatams paskaičiuotus rodiklius;
- apibrėžimuose naudojamas vidutinis dydis – tai: (dydis metų pradžioje + dydis metų pabaigoje) / 2.
- antrasis variantas neįtraukia uždarbio iš pardavimų, todėl kartais laikomas patrauklesniu;
- 365 padalinę iš atsargų apyvartumo pagal metinę ataskaitą gauname, per kiek dienų atsargos parduodamos;
- labai žemas atsargų apyvartumas reiškia, kad kapitalas užšaldytas atsargose ir įmonė įvykdo (arba gauna) mažai klientų užsakymų, taigi tuo pačiu ir pinigų;
- pernelyg didelis atsargų apyvartumas gali reikšti prastovas, neįvykdytus užsakymus ir lėtą pristatymą klientams, kas neigiamai paveiktų pardavimus;
- norint nustatyti, aukštas ar žemas apyvartumas, reikia palyginti su panašiomis įmonėmis, nes rodiklį įtakoja prekių pobūdis, paprastai žemų maržų įmonės (kaip parduotuvės) turi aukštus apyvartumus;
- dauguma įmonių stengiasi finansinių metų pabaiga pasirenkti lėtesnį verslo periodą, todėl pateiktos atsargos nebūtinai atspindi tipinį jų kiekį, siekiant to išvengti, galima imti ketvirtinių duomenų vidurkį.
- 365 padalinę iš šio rodiklio gauname, per kiek dienų vidutiniškai pirkėjai apmoka sąskaitas;
- norint įvertinti rodiklio gerumą, reikia žiūrėti, ar jis pastovus ir ar neprieštarauja įmonės vidaus politikai (t.y., ar įmonė nėra nusistačiusi greičiau surinki lėšas) bei lyginti su kitomis įmonėmis;
- nukrypimas nuo normos į abi puses yra blogai;
- jei rodiklis per mažas, reiškia, kad klientai atsiskaito lėtai ir įmonė negali naudotis tais pinigais, kas taip pat gali vesti link abejotinų skolų [=Bad Debts];
- jei rodiklis per aukštas, klientai dėl pernelyg griežtų apmokėjimo sąlygų gali pereiti pas konkurentą.
- parodo, per kiek dienų investicija vėl atvirsta pinigais.
- 365 padalinę iš šio rodiklio gauname, per kiek dienų įmonė apmoka sąskaitas tiekėjams;
- mokėtinos sumos interpretuotinos kaip beprocentinės paskolos iš tiekėjų, todėl mažesnis apyvartumas yra gerai;
- per mažas apyvartumas gali indikuoti įmonės nemokumą.
- per kiek laiko įmonė atgauna investuotus pinigus, atsižvelgiant, kad pati gali pirkti į skolą;
- didesnis skaičius reiškia didesnį likvidumo poreikį (nes grynasis veiklos ciklas didesnis, jeigu apmokėjimo laikotarpis mažesnis).
- parodo, kiek lėšų įmonė turi veiklai plėsti ir ar nereiks imti paskolos;
- mažą apyvartinį kapitalą turi įmonės, kurių veikloje tiesiogiai reikalingi pinigai (pvz., parduotuvės, lošimo namai);
- kitu atveju mažas apyvartinis kapitalas sukelia įmonei finansinį spaudimą, padidėjusias skolas, atsiskaitymo su kreditoriais problemas, kas reiškia žemą kredito reitingą ir aukštas palūkanų normas imant paskolas ir todėl ilgesniu laikotarpiu įmonė netenka daug pinigų;
- neigiamas apyvartinis kapitalas rodo, kad įmonė pajėgi vykdyti veiklą tik su skolintais pinigais.
Pelningumo rodikliai [Profitability Ratios]
- žr. aprašymą prie pelno (nuostolių) ataskaitos, tik čia orientuojamasi ne į maržas, bet į grąžas;
- šių grąžų nereikėtų lyginti su palūkanų normomis;
- kuo didesnė grąža, tuo geriau ir efektyviau valdoma įmonė.
- kiek pelno įmonė uždirbo iš vieno piniginio vieneto, investuoto į turtą;
- mažesnė grąža reiškia, kad daugiau turto įmonė turi panaudoti norėdama uždirbti tą patį pelną, taigi daugiau reikia reinvestuoti į turtą siekiant pelno, o tai nėra gerai;
- vidutiniškai svyruoja nuo 5% iki 20%, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos, pavyzdžiui, telekomunikacijų ar geležinkelio bendrovės turės kiek žemesnę turto grąžą, nes jų verslui reikalingi brangūs įrengimai.
- kiek pelno įmonė uždirba iš investuoto kapitalo;
- formulėje pelnas pakoreguotas siekiant atspindėti tikrąjį kapitalo uždirbtą pelną;
- jei rodiklis per mažas, kyla klausimas, ar įmonės vadovai efektyviai išnaudoja turimas lėšas;
- vertinti su kitomis įmonėmis atsargiai, nes rodiklis jautrus turto pripažinimo, nusidėvėjimo, perkainojimo, išlaidų apskaitymui, kainodaros politikai.
- kiek pelno įmonė uždirba iš akcininkų investuotų pinigų;
- logiška skaičiuoti imant būtent paprastųjų akcijų savininkams priskirtą grynąjį pelną ir nuosavybę.
Tarkime, apskaičiavome, kad nuosavybės grąža sumažėjo nuo 20% iki 15%. Kodėl efektyvumas sumažėjo? Įmonė pristabdė veiklą? Pablogėjo grynojo pelno marža? Tokiam rodiklių pokyčio tyrimui buvo sugalvota DuPont sistema. DuPont metodas leidžia grąžų rodiklius išskaidyti į keletą sudėtinių dalių ir taip sužinoti pasikeitimų priežastis. Šios technikos esmė: padauginti santykį iš vieneto taip nepakeičiant jo reikšmės, bet suteikiant kitokią interpretaciją. Paprastai naudojamasi:
Nagrinėjamu atveju gauname: Nuosavybės grąža =
Pastebėkime, kad antrojoje lygybėje pardavimai ir turtas susiprastina, taigi ji tapatinga pradiniam apibrėžimui. Pažiūrėję, kaip pasikeičia grynojo pelno marža, turto apyvartumas ir finansinis svertas, galėsime pasakyti, kas įtakojo nuosavybės grąžos sumažėjimą.
Apibendrinimas
Taigi iš finansinės atskaitomybės galima paskaičiuoti tokius rodiklius:
Kreditingumo rodikliai (gebėjimo įvykdyti įsipareigojimus)
• Likvidumo:- bendras likvidumo rodiklis;
- kritinis likvidumas;
- skolinimosi išlaidų padengimo koeficientas.
• Finansinio sverto:- skolos-nuosavybės santykis;
- skolos-kapitalo santykis.
Efektyvumo rodikliai (generuojamų pelnų ir pinigų srautų analizė)
• Veiklos:- atsargų apyvartumas;
- gautinų sumų apyvartumas;
- mokėtinų sumų apyvartumas.
• Pelningumo:
- bendroji marža;
- grynoji marža;
- turto grąža;
- kapitalo grąža;
- nuosavybės grąža.
Finansinių suvestinių dėka galima įvertinti, kiek efektyviai ir stabiliai įmonė veikia. Tačiau investiciniu požiūriu patrauklios bendrovės išsirinkimui to neužtenka. Juk nepirksime, kad ir idealaus daikto, už pernelyg didelę kainą.
-----------------------------------
Straipsnių cikle naudota literatūra:
1. Brown K.C., Reilly F.K., Investment Analysis and Portfolio Management, Thomson Learning (2000)
2. Soffer L., Soffer R., Financial Statement Analysis: a Valuation Approach, Prentice Hall (2003)
3. Fabozzi F.J., Peterson P.P., Analysis of Financial Statements, John Wiley&Sons, New Jersey (2006)
4. Elliot B., Elliot J., Financial Accounting, Reporting and Analysis, Prentice Hall (2006)
5. Walton P., Financial Statement Analysis: an International Perspective, Business Press, London (2000)
6. Poitras G., Security Analysis and Investment Strategy, Blackwell Publishing (2005)
7. Interneto prieiga: http://www.apskaitosinstitutas.lt
8. Interneto prieiga: http://www.tax.lt
9. Interneto prieiga: http://www.investopedia.com
10. Interneto prieiga: http://www.accounting.money-lib.com
11. Interneto prieiga: http://beginnersinvest.about.com/
12. Interneto prieiga: http://accountinginfo.com/
13. Baltijos šalių vertybinių popierių birža: http://www.baltic.omxgroup.com/
14. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: http://www.lkz.lt/startas.htm
