Portalo lankytojams pristatome dešimt karščiausių pasaulio nekilnojamo turto rinkų, kurios per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2012-05-25 19:35.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=14129
Globali nekilnojamo turto rinka praėjusiais metais niekuo ypatingu nepasižymėjo, kainos ūgtelėjo vos 0,5 procentais, na o šių metų prognozės tai pat niūrios. Tačiau per pastaruosius penkerius metus nekilnojamo turto kainos iš ties įspūdingai pakilo, todėl kilo nerimas dėl išsipūtusių nekilnojamo turto burbulų ir didelių namų ūkių skolų poveikio. Šįkart traders.lt portalo lankytojams pristatome dešimt karščiausių pasaulio nekilnojamo turto rinkų, kurios per pastaruosius penkerius metus augo sparčiausiai.
Dešimties sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus augusių pasaulio nekilnojamo turto rinkų sąrašas yra sudarytas remiantis globalaus nekilnojamo turto tyrimų ir konsultacijų kompanijos Knight Frank duomenimis, kuri šalis sureitingavo pagal daugiausiai nuo 2006 metų ketvirto ketvirčio iki 2011 metų ketvirto ketvirčio pakilusias vidutines gyvenamojo būsto kainas.
Per penkerius metus buvęs kainų procentinis pokytis yra nustatytas remiantis šalių pagrindinių miestų būstų kainų vidurkių pokyčiais, tik Kinijoje gyvenamojo būsto kainų pokytis yra nustatytas atsižvelgus tik į dviejų šios šalies miestų, t.y. Pekino ir Šanchajaus būstų kainų pokyčių vidurkius.
1. Kinija, per penkis metus kainos pakilo 110.9 procentais
Kinija yra karščiausia nekilnojamo turto rinka pasaulyje. Kadangi antra pagal dydį pasaulyje Kinijos ekonomika sparčiai auga, būsto kainos šalies didžiuosiuose miestuose, t.y. Pekine ir Šanchajuje per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei 110 procentų.
Remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, Šanchajaus miesto geriausiose vietose per paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė būsto kaina sudarė 19,4 tūkstančius dolerių už kvadratinį metrą, na o Pekine ji siekė 17,4 tūkstančius dolerių už kvadratinį metrą.
Baimė dėl besivystančio nekilnojamo turto burbulo paskatino Kinijos vyriausybę imtis šalies nekilnojamo turto rinkos vėsinimo veiksmų. Buvo apribotos galimybės pirkti kelis namus, padidintos palūkanų normos, bei pakelti bankų privalomų rezervų reikalavimai. Šie veiksmai rezultatų davė jau praėjusių metų antroje pusėje, kuomet namų kainos Kinijoje ėmė mažėti.
Nepaisant pastarąjį pusmetį stebimo Kinijos nekilnojamo turto rinkos atvėsimo, Kinijos premjero Wen Jiabao nuomone, namų kainos šalyje vis dar yra toli nuo normalaus bei pagrįsto lygio. Prognozuojama, kad šiais metais būstų kainos Kinijos kris vidutiniškai 10 - 20 procentų.
Tuo tarpu Kinijos nekilnojamo turto projektų vystytojams šių metų pradžia iš ties yra gera, nes būstų pardavimai ir toliau didėja.
2. Honkongas, per penkis metus kainos pakilo 93.7 procentais
Nekilnojamas turtas Honkonge yra vienas iš brangiausių pasaulyje. Remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, Honkongas, kuris yra vienas iš pagrindinių finansų centrų, praėjusiais metais aplenkė Londoną ir tapo pačia brangiausia biurų nuomos rinka pasaulyje.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Honkongo geriausiose vietose vidutinė būsto kaina siekė apie 47,5 tūkstančius dolerių už kvadratinį metrą, t.y. pasaulyje ketvirta vieta pagal brangumą.
Didėjančios Kinijos gyventojų pajamos lėmė, jog šioje šalyje ėmė augti būstų kainos, tad valdžia ėmė žemyninėje Kinijos dalyje taikyti apribojimus susijusius su būsto rinka, todėl pastaraisiais metais Honkongo būstų rinka sulaukė pirkėjų antplūdžio iš žemyninės Kinijos. Apie trečdalį prabangaus nekilnojamo turto Honkonge įsigyja pirkėjai iš žemyninės Kinijos.
Protestai dėl aukštų būsto kainų, bei tai, jog užsieniečiai intensyviai supirkinėjo nekilnojamą turtą iš vietinių gyventojų lėmė, jog Honkongo valdžia priėmė sprendimą taikyti užsieniečiams, kurių pagrindinės pajamos yra ne Honkonge, papildomą dešimties procentų vertės mokestį už perkamą nekilnojamą turtą. Visa tai lėmė, jog sumažėjo būsto kainų augimo tempas. Remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, per praėjusius metus Honkonge būsto kainos ūgtelėjo vidutiniškai 11.3 procentais, kai per 2010 metus jos ūgtelėjo 20.1 procentu. Per pirmus šių metų mėnesius Honkonge pastebimai sumažėjo prabangių būstų pardavimai.
3. Izraelis, per penkis metus kainos pakilo 54.5 procentais
Karščiausių pasaulio nekilnojamo turto rinkų reitingo dešimtuke Izraelis užimą trečią poziciją, kurią jis neužleidžia nuo pat 2009 metų, kuomet remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, šalyje būstų kainos ūgtelėjo vidutiniškai daugiau nei 21 procentu, na o 2010 metais Izraelyje gyvenamojo būsto kainos ūgtelėjo vidutiniškai dar šešiolika procentų.
Aukštos būstų kainos Izraelyje lėmė, jog praėjusiais metais buvo surengta keletas protestų, kurių metų buvo reikalaujama, jog šalies valdžia įsikištų ir atvėsintų įkaitusią Izraelio nekilnojamo turto rinką. Surengtos demonstracijos atrodo turėjo įtakos tam, jog per praėjusius metus, remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, būstų kainos Izraelyje smuko vidutiniškai 1,2 procentais.
Tačiau po to, kai metų pradžioje Izraelyje buvo pastebimai sumažinta bazinė palūkanų norma, nekilnojamo turto paklausa šalyje regis ir vėl atsigauna, nes pastebimai padidėjo išduodamų būsto paskolų.
4. Singapūras, per penkis metus kainos pakilo 50.5 procentais
Singapūras Pietryčių Azijoje yra brangiausio nekilnojamo turto rinka. Remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinė nekilnojamo turto kaina geroje miesto vietoje sudarė 25,6 tūkstančius dolerių už kvadratinį metrą. Pastaruosius kelis metus buvusios mažos palūkanų normos ir imigracijos banga, sustiprino gyvenamojo būsto paklausą Singapūre.
Kadangi Singapūras yra regioninis finansų centras, mieste gyvena daug užsieniečių, ir tai taip pat lemia būstų kainų augimą. Užsieniečiai sudaro daugiau nei vieną trečdalį iš Singapūre gyvenančių 5.2 mln. žmonių, ir per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį jiems buvo parduoda apie penktadalis visų per minimą laikotarpį parduotų naujų namų. Tarp užsieniečių, daugiausiai, t.y. 30.6 procentus naujų būstų, įsigijo kinai.
Visuomenės nepasitenkinimas dėl sparčiai didėjančių nekilnojamo turto kainų, paskatino Singapūro valdžią įgyvendinti priemones, kurios atvėsintų rinką. Gruodį užsieniečiams, kurie perka nekilnojamą turtą mieste, buvo įvestas papildomas dešimties procentų vertės žyminis mokestis. Būtent tai ir lėmė, kad pirmą kart per pastaruosius beveik trejus metus Singapūre praėjusį ketvirtį nekilnojamo turto kainos krito 0.1 procentu.
5. Kolumbija, per penkis metus kainos pakilo 39.4 procentais
Kolumbija yra vienintelė Pietų Amerikos šalis, kurį pateko į šį dešimties karščiausių nekilnojamo turto rinkų pasaulyje sąrašą.
Spartus šalies ekonomikos augimas, per praėjusius metus Kolumbijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo beveik šešiais procentais, arba sparčiausiai per paskutinius ketverius metus, lėmė, jog padidėjo, ypač tarp augančios viduriniosios klasės atstovų, gyvenamųjų patalpų pirkimo apimtys. Be to, dešimtmetį trunkanti kova su nelegaliomis ginkluotomis grupuotėmis lėmė, jog šioje šalyje tapo saugiau užsiimti verslu, tad Kolumbija sulaukė užsienio investuotojų antplūdžio, ir jie savo ruožtu šalyje padidino nekilnojamo turto kainas.
Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiesioginių užsienio investicijų apimtys Kolumbijoje šoktelėjo trisdešimt procentų iki 4.2 mlrd. dolerių.
Nekilnojamo turto kainos per praėjusius metus Kolumbijoje pakilo 3.2 procentais, tuo tarpu naujų namų pardavimai per praėjusių metų pirmą pusmetį ūgtelėjo net beveik penktadaliu.
6. Taivanas, per penkis metus kainos pakilo 30.1 procentu
Taivanas - tai viena iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Dėl sparčios urbanizacijos didžiausio metropolijos centro Taipėjaus, būstų paplitimas tapo labai tankus.
Per paskutinius penkerius metus būsto kainos šioje šalyje pakilo vidutiniškai virš trisdešimt procentų, tačiau jau praėjusiais metais, dėl Taivano vyriausybės įvesto prabangos mokesčio, kuriuo buvo siekiama pristabdyti nekilnojamo turto kainų kylimą šalyje, jos smuko vidutiniškai 4.1 procentu.
Šalyje dabar yra taikomas dešimties procentų mokestis bet kuriam investiciniam turtui, kuris yra parduodamas per dvejus metus, na o jeigu jis yra parduodamas per vienerius metus, tuomet taikomas penkiolikos procentų mokestis. Mokestis netaikomas tam nekilnojamam turtui, kuriame gyvena jo savininkas.
Tačiau laiko trukmė, per kurį Taivanyje yra parduodamas nekilnojamas turtas, pastaruoju metu ėmė mažėti. Ir tai yra požymis, jog šios šalies būsto rinka atsigauna.
7. Kanada, per penkis metus kainos pakilo 28.7 procentais
Kanados gyvenamojo būsto rinka per pastaruosius kelis metus išliko energinga, kai tuo tarpu kaimyninėje Amerikoje ši rinka po 2008 metais kilusios pasaulinės finansų krizės, vis dar bando atsigauti. Kanadoje pastaruoju metu tiek esamų namų pardavimai, tiek naujų statybos viršija lūkesčius.
Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai praėjusių metų pabaigoje perspėjo, jog Kanados gyvenamųjų būstų kainos yra vidutiniškai dešimt procentų pervertintos.
Į Kanados brangiausią nekilnojamo turto rinką, t.y. į Vankuverį, labai noriai investuoja užsienio investuotojai. Nors oficialių duomenų nėra, tačiau Vankuveryje labai intensyviai nekilnojamą turtą perka kiniečiai, todėl šalyje ir toliau kyla gyvenamojo nekilnojamo turto kainos.
Vankuveris yra labai dažnai renkamas tarp tų pasaulio miestų, kuriuose geriausia gyventi, na o per praėjusių metų trečia ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, remiantis Knight Frank kompanijos duomenimis, šiame mieste gyvenamojo nekilnojamo turto kainos šoktelėjo vidutiniškai net 10.4 procentais.Praėjusių metų pabaigoje vidutinė gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto kaina Vankuveryje sudarė net 734,207 tūkstančius dolerių, kai vidutinė nekilnojamo turto kaina visoje šalyje sudarė 358,261 tūkstantį dolerių.
8. Norvegija, per penkis metus kainos pakilo 28.7 procentais
Šveicarija ir Norvegija vienintelės Europos šalys, kuriuos pateko į dešimties karščiausių pasaulio būstų rinkų sąrašą. Skirtingai nei daugelis Europos šalių, kuriuos dabar susiduria su niūriomis ekonomikos perspektyvomis, naftos ištekliais turtingai Norvegijai šiais metais prognozuojamas 2.7 procentų ekonomikos augimas.
Žemos palūkanos paskatino šalies piliečius imti paskolas ir pirkti nekilnojamą turtą, kuris ir toliau brangsta. Kovą vidutinis metinis nekilnojamo turto kainų prieaugis Norvegijoje sudarė 6.8 procentus.
Dar vienas paskatinimas norvegams pirkti nekilnojamą turtą, tai 28 procentų mokestinė lengvata nuo mokamų palūkanų. Kovo mėnesį Norvegijoje netikėtai iki 1.5 procentų sumažinta bazinė palūkanų norma, dar labiau padidino nuogąstavimus dėl šalyje besipučiančio nekilnojamo turto burbulo.
Vasarį Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai perspėjo, jog Norvegijos būsto kainos yra penktadaliu pervertintos. Remiantis Norvegijos vyriausybės duomenimis, šiais metais nekilnojamo turto kainos šalyje augs beveik dvigubai sparčiau už atlyginimus. Norvegijos Vakarinės pakrantės mieste Stavangeryje, kuris yra šalies naftos pramonės sostinė, nuo 2005 iki 2011 metų būstų kainos išaugo net 92 procentais.
9. Malaizija, per penkis metus kainos pakilo 28.5 procentais
Bandydama pažaboti didėjančias būsto kainas Malaizijoje, šalies vyriausybė ketina padidinti mokesčius tiems užsieniečiams, kurie šalyje įsigyja nekilnojamo turto. Atsižvelgdama į tai, jog viduriniosios klasės malaiziečiai, dėl užsieniečių poveikio, jau sunkiai sugeba šalyje įpirkti nekilnojamą turtą, šalies vyriausybė nutarė padidinti minimalią namų kainą, už kurią užsieniečiai šalyje gali įsigyti gyvenamąjį būstą, minima kaina buvo kilstelta nuo 162,972 iki 325,944 tūkstančių dolerių.
Per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis metinis nekilnojamo turto kainų prieaugis Malaizijoje sudarė 6.6 procentus. Sostinėje Kvala Lumpūre praėjusiais metais už kvadratinį metrą nekilnojamo turto reikėjo pakloti maždaug 5 tūkstančius dolerių.
Sparti šalies ekonomikos plėtra, per praėjusius metus Malaizijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo daugiau nei penkiais procentais, taip pat padidino nekilnojamo turto paklausą. Padidėjusi nekilnojamo turto paklausa lėmė, jog šalyse aktyviai statomi nekilnojamo turto objektai, ypač prabangios klasės.
10. Šveicarija, per penkis metus kainos pakilo 27.5 procentais
Kaip šalis, kurioje yra patys brangiausi pasaulio miestai, bei vienas iš prestižiškiausių pasaulyje nekilnojamas turtas, Šveicarijoje per pastaruosius penkerius metus nekilnojamo turto kainos tai pat gan pastebimai pakilo.
Itin žemos palūkanų normos, ir dėl to sparčiai brangęs frankas sukėlė augimo bangą lėtėjusioje Šveicarijos nekilnojamo turto rinkoje. UBS banko skelbiamas nekilnojamojo turto burbulas indeksas 2011 metų ketvirtą ketvirtį per pastaruosius dvidešimt metų pasiekė savo aukščiausią tašką. Minimas indeksas ūgtelėjo iki 0.8 punktų, t.y. jis tapo artimas vienam punktui, kas laikoma, jog rinka jau yra rizikinga.
Nacionalinis Šveicarijos bankas, kad būtų išvengta nekilnojamo turto burbulo išsipūtimo, taip pat ėmėsi priemonių sustabdyti jų manymu pernelyg didelį hipotekinį įsiskolinimą.
Knight Frank kompanijos, kuri užsiima globalaus nekilnojamo turto tyrimais ir konsultuoja su nekilnojamu turtu susijusiais klausimais, duomenimis, iš 63 tirtų pasaulio miestų, Šveicarijos miestai St. Moritz, Gstaad ir Ženeva, pagal kvadratinio metro kainą, buvo tarp pačiu brangiausių pasaulio miestų. Vidutinė populiariausio Ženevos nekilnojamo turto kvadratinio metro kaina per praėjusių metų paskutinį ketvirtį sudarė 31,9 tūkstančius dolerių.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais