Autorius: Finasta, Parašyta: 2012-03-15 10:09.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=13631
Po antradienio akcijų kainų ralio, trečiadienį pagrindiniai JAV akcijų indeksai svyravo be aiškios krypties. VIX – „baimės“ indeksas nusmuko iki beveik 5 metų žemiausio lygio, tad investuotojai ir toliau tikisi akcijų kainų kilimo. Nasdaq Composite ir Dow Jones Industrial Average indeksai padidėjo 0,03 ir 0,12 proc. S&P 500 indeksas buvo pakilęs iki aukščiausio lygio per paskutinius 4 metus, tačiau prekybos sesijos pabaigoje nusmuko 0,12 proc.
Iš didelės kapitalizacijos bendrovių žymiais teigiamais akcijų kainų pokyčiais išsiskyrė „Bank of America Corporation“ ir „Apple Inc.“ akcijos, brangusios 4,12 ir 3,78 proc. „Apple Inc.“ akcijos brango jau šeštą prekybos sesiją iš eilės. „Apple Inc.“ rinkos vertė ir toliau artėja prie 600 mlrd. JAV dolerių. Tik „Microsoft Corporation“ rinkos kapitalizacija buvo pasiekusi 600 mlrd. JAV dolerių. Tai įvyko 2000 metais, „Dot-com“ burbulo metu.
Nors „Citigroup Inc.“ neišlaikė kapitalo atsparumo testo nepalankiomis sąlygomis, tačiau bendrovės vadovai vis vien neatsisako minties išmokėti didesnio dydžio dividendus. Federalinis rezervų bankas jau atmetė pirmąjį dividendų mokėjimo pasiūlymą. Centrinio banko vadovai teigia, kad jei bankas padidintų mokamus dividendus, tai nepalankiomis sąlygomis banko kapitalas sumažėtų žemiau reikalaujamos minimalios ribos. Po šių naujienų „Citigroup Inc.“ akcijos atpigo daugiau nei 3 proc.
JAV einamosios sąskaitos deficitas paskutinį 2011 metų ketvirtį siekė 124,1 mlrd. JAV dolerių, kai trečią ketvirtį jis siekė 107,6 mlrd. JAV dolerių. Tai didžiausias JAV einamosios sąskaitos deficitas per paskutinius trejus metus. Labiausiai tai lėmė atsigaunantis vartojimas šalyje. Vasarį, palyginti su sausiu, importuotų prekių kainos augo mažiau nei tikėtasi – 0,4 proc. Analitikų prognozių vidurkis siekė 0,6 proc. augimą. Per metus importuota produkcija pabrango 5,5 proc. Tiesa, vasarį, palyginti su sausiu, eksportuotų prekių kainos augo dvigubai daugiau nei tikėtasi – 0,4 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai augo iki aukščiausių reikšmių nuo praėjusių metų rugpjūčio. Rinkų nuotaikos vakar buvo optimistinės. Italija išplatino trijų metų trukmės 6 mlrd. eurų obligacijų emisiją už mažiausią kainą nuo praėjusių metų spalio. Sparčiu augimu vakar pasižymėjo stipriausios euro zonos ekonomikos – Vokietijos – akcijų kainų indeksas po to kai buvo paskelbta apie smarkiai išaugusį šalies investuotojų pasitikėjimą. Vėliau rinkų nusiteikimui pagrindo suteikė ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) pasisakymas. Vakar posėdžiavusio FED nuomone įtampa pasaulio finansų rinkose mažėja, o darbo rinkos būklė keičiasi palankia linkme.
„Fitch“ reitingų agentūra vakar pagerino Graikijos skolinimosi reitingą keturiais laipteliais iki B- su stabilia perspektyva. Reitingų agentūros nuomone tik ką įvykęs susitarimas su privačiais investuotojais ir dalies skolos pakeitimas naujomis obligacijomis mažina riziką, kad šalis visiškai neišpirks savo obligacijų. Naujoms Graikijos vyriausybės obligacijoms taip pat suteiktas B- reitingas.
Viso vakar kilo 15 iš 18 nacionalinių Europos akcijų kainų indeksų. Kiek nerimauti investuotojus vertė Portugalijos ir Ispanijos rinka. Pirmosios akcijų indeksas vakar toliau smuko, o Ispanijos akcijų rinkos grąža gerokai atsiliko nuo bendro optimizmo regione.
Šiandien ateities sandoriai rodo investuotojus toliau tikintis pozityvios krypties. Tačiau vakarykščiai pokyčiai Portugalijos ir Ispanijos rinkose leidžia manyti, kad situacija dar nėra visiškai stabilizavusis ir nerimaujama dėl šių valstybių gebėjimo tvarkytis su savo skola.
Metinė infliacija euro zonoje vasario mėnesį paspartėjo nuo 2,6 proc. iki 2,7 proc. Kol kas tai nėra tas kainų augimo tempas, kurio siekia Europos centrinis bankas, o naftos kainos vis dar kelia grėsmę. Pramonės produkcijos duomenys neatitiko analitikų lūkesčių. Nors buvo tikėtasi, kad sausį euro zonos pramonės produkcijos apimtys išaugs 0,6 proc., jos padidėjo tik 0,2 proc., palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesiu.
Azija
Šiandien daugumos Azijos akcijų indeksų reikšmės mažėjo. Investuotojai nutarė pardavinėti akcijas ir taip fiksuoti pelnus po pastarųjų dienų akcijų brangimo. Kinijos akcijų indeksas CSI 300 smuko 0,62 proc., o Indijos akcijų indekso BSE Sensex reikšmė sumažėjo 1,3 proc.
Tęsiasi Kinijos nekilnojamojo turto bendrovių akcijų kainų kritimas. Vakarykštis Kinijos premjero pareiškimas, kad vyriausybė imsis reikalingų priemonių sustabdyti nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, paskatino investuotojus atsikratyti nekilnojamojo turto projektus vystančių bendrovių akcijomis. „China Overseas Land & Investment Ltd.” akcijos pigo 2.8 proc., “Agile Property Holdings Ltd.” akcijų kaina smuko 2 proc.
Nuo metų pradžios 9 proc. JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjusi Japonijos jena ir toliau džiugina investavusius į eksportuojančias bendroves. “Mazda Motor Corp.” akcijos brango net 6,1 proc., “Ricoh Co.” akcijų kaina padidėjo beveik 8 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį Baltijos akcijų biržų indeksai atkartojo vakarų šalių nuotaikas. Vilniaus ir Talino akcijų indeksai padidėjo 0,83 ir 1,55 proc. Tiesa, Rygoje fiksuotas 0,34 proc. neigiamas pokytis. Taline akcijų perleista beveik už 1 mln. eurų, o Vilniuje – už daugiau nei 600 tūkst. eurų. Investuotojai didesnį dėmesį kreipė į dividendus mokėsiančių bendrovių akcijas – LESTO, „Lietuvos dujas“, „TEO“ ir „Apranga“. Trečiadienį buvo paskelbta, kad vienas iš „Klaipėdos baldų“ vadovų rinkoje tiesioginiu sandoriu įsigijo savo vadovaujamos bendrovės akcijų už maždaug 660 tūkst. eurų.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje šiek tiek nukrito. Labiausiai prie naftos pigimo prisidėjo stiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei JAV energetikos administracijos ataskaita apie 1,8 mln. barelių išaugusias žaliavinės naftos atsargas. Toks atsargų padidėjimas buvo panašus į analitikų prognozę. Naftos produktų suvartojimo metinis kritimas per paskutines keturias savaites sudarė 5,4 proc. Benzino paklausos kritimas yra smukęs net 7,2 proc. Vakar Saudo Arabijos naftos ministras patikino, kad karalystė pasirengusi dar labiau padidinti naftos gavybą, jeigu bus toks poreikis. Primintina, kad Saudo Arabija vasario mėn. naftos gavybą padidino iki 30-ies metų aukščiausio lygio – vidutiniškai išgavo apie 9,7 mln. barelių naftos. Tarptautinė energetikos agentūra vakar pateikė prognozę, kad Irano naftos eksportas nuo liepos 1 d., kai ES valstybės nutrauks naftos pirkimus iš šios šalies, gali kristi 50 proc., o tai lems, kad apie 800 tūkst. barelių per dieną Irano naftos turės būti parduota kitur. Atsižvelgiant į tai, kad Iranui surasti naftos pirkėjų darosi vis sunkiau, ekonominiai nuostoliai šaliai bus labai dideli. Visgi Iranas neigia, kad šiuo metu mažėja šalies naftos eksportas bei kad šalis patiria kažkokių sunkumų dėl tanklaivių draudimo.