Autorius: traders.lt, Parašyta: 2012-03-05 12:41.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=13560
Paramos suma skirta Graikijai iš viso bendrai sudaro 280 mlrd. eurų, tačiau ši šalis iš tiesų gaus tik 57 procentus šios sumos. Likusi pinigų dalis atiteks bankams ir kitiems šios šalies kreditoriams.
Kaip apskaičiavo Open Europe instituto analitikai, bendra Graikijai skirta parama šiuo metu sudaro 280 mlrd. eurų, iš kurių 130 mlrd. eurų tai Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo skiriama paskola, 100 mlrd. eurų - tai Graikijos skolų vertė, kurią nurašys privatūs investuotojai, na o likusi 52,2 mlrd. eurų suma, tai kiti veiksmai, t.y. daugiausiai Europos Centrinio banko teikiama parama.
„Bet iš tikrųjų iš nurodytų sumų, Graikijos valstybei teks tik 159,5 mlrd. eurų, t.y. 57 procentai visos paramos“ - teigia Open Europe instituto analitikai.
Be to, Graikija šiuo metu susiduria su didžiausiu per visą istoriją šalies viešųjų finansų išlaidų mažinimu. Iki 2013 metų pabaigos numatoma įgyvendinti fiskalinį viešųjų finansų konsolidavimą, kuris sudarys penktadalį bendrojo vidaus produkto vertės.
„Iki šiol nei viena valstybė neįgyvendino tokio mąsto taupymo programos, tuo pačiu metu nesilpnindama savo valiutos. Pavyzdžiui, masinė konsolidacija, kurią Airija atliko 80 ir 90 metais, sudarė tik 10,6 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės“ - pabrėžia Open Europe instituto analitikai.
Šiuo metu 36 procentai visų Graikijos išleistų valstybinių obligacijų priklauso Europos Centriniam bankui, Tarptautiniam Valiutos Fondui, Europos finansinio stabilumo fondui ir kitoms viešosioms įstaigoms. Open Europe atstovai prognozuoja, kad iki 2015 metų ši dalis padidės iki 85 procentų, o tai reikš, kad pagrindiniai Graikijos kreditoriai bus euro zonos šalių mokesčių mokėtojai. Jei vis dėl to sulauktume Graikijos bankroto, tai šalyse, kurios yra pagrindinės Graikijos finansuotojos, t.y. Vokietijoje, Suomijoje bei Olandijoje, sulauktume neramumų, prognozuoja Open Europe instituto analitikai.
„Graikijai būtų naudingiau, jei ji visų pirma rūpintųsi augimo atstatymu, o ne tuo, kaip išlikti euro zonoje“ - reziumavo Open Europe instituto analitikai.