versija spausdinimui
(22)
Skolos, skolos, skolos, pastaruoju metu nuolat girdime šį šiuo metu labai didelę grėsmę ir nerimą investuotojams keliantį žodį. Skolų krizė dabar siaučia euro zonoje, tačiau kadangi gyvename globaliame pasaulyje, Europoje kilusi skolų krizė nėra vien tik šio žemyno problema. Tad pažvelkime iš arčiau, kas, kam ir kiek yra skolingas.
Europa stengiasi surasti išeitį iš šiuo metu Senąjį žemyną apėmusios skolų krizės, tuo tarpu skolos ir toliau auga, ekonomikos augimas lėtėja, na o finansų rinkose vyrauja dideli ir nervingi svyravimai. Po to, kai trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija ir Portugalija, buvo priverstos kreiptis finansinės pagalbos į Europos sąjungą ir Tarptautinį Valiutos Fondą, naujausia galima skolų krizės auka ir tuo pačiu pagrindiniu dėmesio centru tapo Italija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra trečia pagal dydį ir yra didesnė nei kartu sudėjus Graikijos, Airijos bei Portugalijos ekonomikas.
Tačiau kadangi pasaulio finansų sistema šiuo metu yra tarpusavyje tampriai susijusi, tai euro zonos skolų krizė nėra vien tik Europos problema, nes ji daro neigiamą poveikį ir už Senojo žemyno ribų.
Ekonomikos pakilimo laikotarpiu augusios šalių tarpusavio skolos kėlė mažai problemų ir grėsmių, tačiau tuomet kai šalis daugiau nebegali patikimai valdyti savo skolas, tie užsienio bankai ir finansų institucijos, kurios šiai šaliai paskolino pinigus, gali patirti ir patiria nuostolius. Tai gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik toms šalims, iš kur yra bankai ir finansų institucijos, tačiau šios problemos gali greitai išplisti po visą pasaulį.
Taigi, susipažinkime iš arčiau, kas, kam ir kiek skolingas. Pristatome traders.lt portalo lankytojams naujausią informaciją apie pagrindinių euro zonos šalių ir pagrindinių didžiųjų pasaulio šalių bendrųjų vidaus produktų vertes, užsienio skolų vertes, užsienio skolų dalis tenkančias šalių vienam gyventojui, šalių užsienio skolų ir bendrųjų vidaus produktų santykinius rodiklius išreikštus procentais, šalių viešųjų skolų ir bendrųjų vidaus produktų santykius rodiklius išreikštus procentais bei taip pat pristame informaciją kaip šiuo metu vertinamas šalių rizikos lygis ir informaciją apie tai, kiek užsienio šalių (kurios dalyvauja tyrime) bankams yra skolingos šalys (viešoji ir privačioji skola):
Amerika
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 10.8 trln. eurų;
Užsienio skola: 10.9 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 35,156 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 101%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 100%;
Rizikos lygis: žemas.
Nors Amerikos užsienio skolos lygis jau prilygsta šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei, ši šalis ir toliau yra laikoma saugi, t.y. jos rizikos lygis išlieka žemas. Tačiau priminsime, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje šios šalies skolinimosi reitingas buvo sumažintas. Daugiausiai Amerikai yra paskolinusios Kinija ir Japonija, taip pat nemažai šiai šaliai yra paskolinusios ir Europos šalys. Tai reiškia, kad kas benutiktų Europoje, tai turės rimtą poveikį Amerikos bankinei sistemai. Tarp pagrindinių Europos šalių, daugiausiai Amerikai yra paskolinusi Didžioji Britanija, Šveicarija bei Prancūzija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Japonija - 835.2;
Didžioji Britanija - 834.5;
Prancūzija - 440.2;
Vokietija - 414.5;
Ispanija - 170.5.
Japonija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 4.1 trln. eurų;
Užsienio skola: 2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 15,934 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 50%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 233%;
Rizikos lygis: žemas.
Japonija, kurios ekonomika yra trečia pagal dydį pasaulyje, tarp didžiųjų išsivysčiusių šalių pasižymi didžiausiu viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto procentiniu santykiu. Tačiau didžioji dauguma šalies viešosios skolos yra vidaus pobūdžio, todėl Japonijos rizikos lygis yra vertinamas kaip šiuo metu esantis žemas. Pasaulio finansų krizė, praėjusiais metais kilęs žemės drebėjimas ir cunamis, stipri jena ir euro zonos skolų krizė neigiamai veikia šalies ekonomikos perspektyvas. Tačiau šalies vyriausybė įsipareigojo iki 2020 metų šalies biudžeto deficitą paversti į biudžeto perkteklių.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Amerika - 244.8;
Prancūzija - 107.7;
Didžioji Britanija - 101.8;
Vokietija - 42.5.
Vokietija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 2.4 trln. eurų;
Užsienio skola: 4.2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 50,659 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 176%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 83%;
Rizikos lygis: žemas.
Vokietija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra didžiausia, daugiausiai pinigų yra skolinga Prancūzijai, Italijai ir Amerikai. Tačiau šios minėtos šalys Vokietijai taip pat yra skolingos milijardines sumas. Vokietija daug pinigų yra paskolinusi ir probleminėms arba silpnesnėmis laikomoms euro zonos šalims, t.y. Graikijai, Airijai bei Portugalijai, na o daugiausiai Ispanijai. Jei kuri nors iš šių šalių taps nemoki, tai neigiamai paveiks ir Vokietiją. Dėl problemų euro zonoje, šiuo metu Vokietijos ekonomikos augimas silpnėja. Taigi, jeigu Vokietija ir jos pramonė susidurs su problemomis, tai reikš didesnes problemas euro zonai bei taip pat ir platesnei tarptautinei sistemai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 205.8;
Italija - 202.7;
Amerika - 174.4;
Didžioji Britanija - 141.1;
Japonija - 108.3.
Prancūzija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.8 trln. eurų;
Užsienio skola: 4.2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 66,508 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 235%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 87%;
Rizikos lygis: vidutinis.
Prancūzija, kurios ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje, daugiausiai yra skolinga Didžiajai Britanijai, Amerikai bei Vokietijai. Tačiau kaip ir Vokietijos atveju, minėtoms šalims Prancūzija taip pat yra paskolinusi daug lėšų. Prancūzijos problema yra tame, jog ji daug yra paskolinusi probleminėms euro zonos šalims. Prancūzijos bankai yra daug paskolinę Graikijai, Italijai ir Ispanijai. Tai kelia sumaištį rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad Prancūzijos ekonomikos augimas lėtėja, na o vartotojų išlaidos yra žemos.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Didžioji Britanija - 227;
Amerika - 202.1;
Vokietija - 123.5;
Japonija - 79.8;
Italija - 37.6.
Didžioji Britanija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.7 trln. eurų;
Užsienio skola: 7.3 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 117,580 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 436%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 81%;
Rizikos lygis: žemas.
Didžiosios Britanijos užsienio skola yra didžiulė, na o daugiausiai skolingas yra šalies bankinis sektorius. Aukštą užsienio skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį galima paaiškinti tuo, kad labai aktyvus yra Didžiosios Britanijos finansinis sektorius, kur yra daug laisvo kapitalo judėjimo. Aukštas minimas rodiklis nėra problema, nes Didžioji Britanija taip pat turi didelės vertės turto. Tačiau šios šalies ekonomika susiduria su problemomis, be to Didžioji Britanija yra nemažai paskolinusi Airijai, Italijai bei Portugalijai. Tuo tarpu daugiausiai lėšų ši šalis yra skolinga Amerikai, Vokietijai ir Ispanijai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Amerika - 578.6;
Vokietija - 379.3;
Ispanija - 316.6;
Prancūzija - 209.9;
Japonija - 122.7;
Airija - 113.5.
Italija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 32,875 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 163%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 121%;
Rizikos lygis: aukštas.
Italija turi daug skolų, tačiau palyginus su Graikija ir Portugalija, yra gan sveika šalis. Tačiau nerimas dėl Italijos sugebėjimo spręsti savo skolų problemas, bei nuogąstavimas, jog šios šalies skolų našta gali augti greičiau už šalies ekonomiką, sukėlė rimtą nervingumą ir svyravimus finansų rinkose. Absoliučiai daugiausiai Italijai yra paskolinusi Prancūzija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 309;
Vokietija - 120;
Didžioji Britanija - 54.7;
Amerika - 34.8;
Japonija - 32.8;
Ispanija - 29.5.
Ispanija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.7 trln. eurų;
Užsienio skola: 1.9 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 41,366 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 284%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 67%;
Rizikos lygis: vidutinis.
Ispanija daugiausiai pinigų yra skolinga Vokietijai ir Prancūzijai. Didžiausią nerimą Ispanijai kelia kaimyninė Portugalija, kuriai ši šalis yra paskolinusi daugiausiai pinigų. Kadangi Ispanijos valdžia ėmėsi priemonių mažinti šalies biudžeto deficitą ir skolas, nuogąstaujama, kad tai šioje šalyje gali sukelti ekonomikos recesiją. 2008 metais po Ispanijoje pasibaigusio statybų ir nekilnojamo turto bumo, šalies ekonomika patyrė didesnį nuosmukį nei dauguma kitų euro zonos šalių.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Vokietija - 131.7;
Prancūzija - 112;
Didžioji Britanija - 74.9;
Amerika - 49.6;
Italija - 22.3;
Japonija - 20;
Portugalija - 19.7.
Airija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 1.7 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 390,969 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 1,093%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 109%;
Rizikos lygis: aukštas.
Airija - tai viena iš trijų euro zonos šalių, kuriai buvo reikalinga finansinė parama iš šalies. Ši šalis pradėjo įgyvendinti griežtas taupymo priemones bei reformas. Šiuo metu Airijos ekonomika jau rodo nedidelį atsigavimą. Dėl pasaulyje kilusios finansų krizės, kuri lėmė, jog Airijos bankai toliau negalėjo pigiai skolintis, bei toliau finansuoti besipūtusios šalies nekilnojamo turto rinkos, Airijos ekonomika patyrė nuosmukį. Šalies užsienio skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis yra toks didelis todėl, kad ši šalis nors ir maža, tačiau turi didelį finansų sektorių. Daugiausiai pinigų Airijai yra paskolinusi Didžioji Britanija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Didžioji Britinija - 104.5;
Vokietija - 82;
Amerika - 39.8;
Prancūzija - 23.8;
Japonija - 15.4.
Portugalija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 0.4 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 38,081 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 251%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 106%;
Rizikos lygis: aukštas.
Portugalija, kuri buvo trečioji euro zonos šalis, kuriai prireikė finansinės pagalbos iš šalies, šiuo metu patiria gilią ekonomikos recesiją. Ši šalis jau įgyvendina taupymo priemones, bei siekdama sumažinti savo skolas, planuoja aktyviau privatizuoti valstybinį turtą. Portugalija daugiausiai skolinga yra Ispanijai, na o šios šalies bankai daugiausiai lėšų yra paskolinę Graikijai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Ispanija - 65.7;
Vokietija - 26.6;
Prancūzija - 19.1;
Didžioji Britanija - 18.9;
Amerika - 3.9;
Italija - 2.9.
Graikija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 0.4 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 38,073 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 252%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 166%;
Rizikos lygis: aukštas.
Graikija, kuri šiuo metu išgyvena tragedija, yra lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu, daugiausiai viešosios skolos turinti šalis, kuri pirmoji į Europos sąjunga ir Tarptautinį Valiutos Fondą kreipėsi finansinės pagalbos. Nors Graikijos ekonomika yra palyginus maža ir jos nemokumą galėtų absorbuoti euro zona, tačiau didžiausia grėsmė yra tame, kad Graikijos nemokumas galėtų sukelti daug didesnių šalių, kaip pavyzdžiui Italijos, finansinę katastrofą.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 41.4;
Vokietija - 15.9;
Didžioji Britanija - 9.4;
Portugalija - 7.5;
Amerika - 6.2;
Italija - 2.8.
Informacijos šaltiniai:
Informacija apie tai, kiek šalys yra skolingos tyrime dalyvaujančių šalių bankams, yra pateikta remiantis Tarptautinių Atsiskaitymų banko duomenimis;
Šalių bendrųjų vidaus produktų vertės yra pateiktos 2010 metų, remiantis Tarptautinio Valiutos Fondo informacija. Šalių viešųjų ir užsienio skolų santykiniai rodikliai su šalių bendrųjų vidaus produktų rodikliais, yra pateikti remiantis atliktais naujausiais Tarptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais;
Šalių užsienio skolų rodikliai yra pateikti remiantis naujausiais Pasaulio banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais. Šie skaičiavimai apimą visą užsienio skolą, įskaitant skolas šalių vyriausybėms, finansų institucijoms, bankams ir kompanijoms;
Šalių užsienio skolų dalys tenkančios tų šalių vienam gyventojui, yra pateiktos remiantis naujausia Jungtinių Tautų Populiacijos skyriaus turima informacija.
Europa stengiasi surasti išeitį iš šiuo metu Senąjį žemyną apėmusios skolų krizės, tuo tarpu skolos ir toliau auga, ekonomikos augimas lėtėja, na o finansų rinkose vyrauja dideli ir nervingi svyravimai. Po to, kai trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija ir Portugalija, buvo priverstos kreiptis finansinės pagalbos į Europos sąjungą ir Tarptautinį Valiutos Fondą, naujausia galima skolų krizės auka ir tuo pačiu pagrindiniu dėmesio centru tapo Italija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra trečia pagal dydį ir yra didesnė nei kartu sudėjus Graikijos, Airijos bei Portugalijos ekonomikas.
Tačiau kadangi pasaulio finansų sistema šiuo metu yra tarpusavyje tampriai susijusi, tai euro zonos skolų krizė nėra vien tik Europos problema, nes ji daro neigiamą poveikį ir už Senojo žemyno ribų.
Ekonomikos pakilimo laikotarpiu augusios šalių tarpusavio skolos kėlė mažai problemų ir grėsmių, tačiau tuomet kai šalis daugiau nebegali patikimai valdyti savo skolas, tie užsienio bankai ir finansų institucijos, kurios šiai šaliai paskolino pinigus, gali patirti ir patiria nuostolius. Tai gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik toms šalims, iš kur yra bankai ir finansų institucijos, tačiau šios problemos gali greitai išplisti po visą pasaulį.
Taigi, susipažinkime iš arčiau, kas, kam ir kiek skolingas. Pristatome traders.lt portalo lankytojams naujausią informaciją apie pagrindinių euro zonos šalių ir pagrindinių didžiųjų pasaulio šalių bendrųjų vidaus produktų vertes, užsienio skolų vertes, užsienio skolų dalis tenkančias šalių vienam gyventojui, šalių užsienio skolų ir bendrųjų vidaus produktų santykinius rodiklius išreikštus procentais, šalių viešųjų skolų ir bendrųjų vidaus produktų santykius rodiklius išreikštus procentais bei taip pat pristame informaciją kaip šiuo metu vertinamas šalių rizikos lygis ir informaciją apie tai, kiek užsienio šalių (kurios dalyvauja tyrime) bankams yra skolingos šalys (viešoji ir privačioji skola):
Amerika
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 10.8 trln. eurų;
Užsienio skola: 10.9 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 35,156 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 101%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 100%;
Rizikos lygis: žemas.
Nors Amerikos užsienio skolos lygis jau prilygsta šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertei, ši šalis ir toliau yra laikoma saugi, t.y. jos rizikos lygis išlieka žemas. Tačiau priminsime, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje šios šalies skolinimosi reitingas buvo sumažintas. Daugiausiai Amerikai yra paskolinusios Kinija ir Japonija, taip pat nemažai šiai šaliai yra paskolinusios ir Europos šalys. Tai reiškia, kad kas benutiktų Europoje, tai turės rimtą poveikį Amerikos bankinei sistemai. Tarp pagrindinių Europos šalių, daugiausiai Amerikai yra paskolinusi Didžioji Britanija, Šveicarija bei Prancūzija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Japonija - 835.2;
Didžioji Britanija - 834.5;
Prancūzija - 440.2;
Vokietija - 414.5;
Ispanija - 170.5.
Japonija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 4.1 trln. eurų;
Užsienio skola: 2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 15,934 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 50%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 233%;
Rizikos lygis: žemas.
Japonija, kurios ekonomika yra trečia pagal dydį pasaulyje, tarp didžiųjų išsivysčiusių šalių pasižymi didžiausiu viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto procentiniu santykiu. Tačiau didžioji dauguma šalies viešosios skolos yra vidaus pobūdžio, todėl Japonijos rizikos lygis yra vertinamas kaip šiuo metu esantis žemas. Pasaulio finansų krizė, praėjusiais metais kilęs žemės drebėjimas ir cunamis, stipri jena ir euro zonos skolų krizė neigiamai veikia šalies ekonomikos perspektyvas. Tačiau šalies vyriausybė įsipareigojo iki 2020 metų šalies biudžeto deficitą paversti į biudžeto perkteklių.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Amerika - 244.8;
Prancūzija - 107.7;
Didžioji Britanija - 101.8;
Vokietija - 42.5.
Vokietija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 2.4 trln. eurų;
Užsienio skola: 4.2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 50,659 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 176%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 83%;
Rizikos lygis: žemas.
Vokietija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra didžiausia, daugiausiai pinigų yra skolinga Prancūzijai, Italijai ir Amerikai. Tačiau šios minėtos šalys Vokietijai taip pat yra skolingos milijardines sumas. Vokietija daug pinigų yra paskolinusi ir probleminėms arba silpnesnėmis laikomoms euro zonos šalims, t.y. Graikijai, Airijai bei Portugalijai, na o daugiausiai Ispanijai. Jei kuri nors iš šių šalių taps nemoki, tai neigiamai paveiks ir Vokietiją. Dėl problemų euro zonoje, šiuo metu Vokietijos ekonomikos augimas silpnėja. Taigi, jeigu Vokietija ir jos pramonė susidurs su problemomis, tai reikš didesnes problemas euro zonai bei taip pat ir platesnei tarptautinei sistemai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 205.8;
Italija - 202.7;
Amerika - 174.4;
Didžioji Britanija - 141.1;
Japonija - 108.3.
Prancūzija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.8 trln. eurų;
Užsienio skola: 4.2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 66,508 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 235%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 87%;
Rizikos lygis: vidutinis.
Prancūzija, kurios ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje, daugiausiai yra skolinga Didžiajai Britanijai, Amerikai bei Vokietijai. Tačiau kaip ir Vokietijos atveju, minėtoms šalims Prancūzija taip pat yra paskolinusi daug lėšų. Prancūzijos problema yra tame, jog ji daug yra paskolinusi probleminėms euro zonos šalims. Prancūzijos bankai yra daug paskolinę Graikijai, Italijai ir Ispanijai. Tai kelia sumaištį rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad Prancūzijos ekonomikos augimas lėtėja, na o vartotojų išlaidos yra žemos.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Didžioji Britanija - 227;
Amerika - 202.1;
Vokietija - 123.5;
Japonija - 79.8;
Italija - 37.6.
Didžioji Britanija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.7 trln. eurų;
Užsienio skola: 7.3 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 117,580 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 436%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 81%;
Rizikos lygis: žemas.
Didžiosios Britanijos užsienio skola yra didžiulė, na o daugiausiai skolingas yra šalies bankinis sektorius. Aukštą užsienio skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį galima paaiškinti tuo, kad labai aktyvus yra Didžiosios Britanijos finansinis sektorius, kur yra daug laisvo kapitalo judėjimo. Aukštas minimas rodiklis nėra problema, nes Didžioji Britanija taip pat turi didelės vertės turto. Tačiau šios šalies ekonomika susiduria su problemomis, be to Didžioji Britanija yra nemažai paskolinusi Airijai, Italijai bei Portugalijai. Tuo tarpu daugiausiai lėšų ši šalis yra skolinga Amerikai, Vokietijai ir Ispanijai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Amerika - 578.6;
Vokietija - 379.3;
Ispanija - 316.6;
Prancūzija - 209.9;
Japonija - 122.7;
Airija - 113.5.
Italija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 1.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 2 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 32,875 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 163%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 121%;
Rizikos lygis: aukštas.
Italija turi daug skolų, tačiau palyginus su Graikija ir Portugalija, yra gan sveika šalis. Tačiau nerimas dėl Italijos sugebėjimo spręsti savo skolų problemas, bei nuogąstavimas, jog šios šalies skolų našta gali augti greičiau už šalies ekonomiką, sukėlė rimtą nervingumą ir svyravimus finansų rinkose. Absoliučiai daugiausiai Italijai yra paskolinusi Prancūzija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 309;
Vokietija - 120;
Didžioji Britanija - 54.7;
Amerika - 34.8;
Japonija - 32.8;
Ispanija - 29.5.
Ispanija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.7 trln. eurų;
Užsienio skola: 1.9 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 41,366 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 284%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 67%;
Rizikos lygis: vidutinis.
Ispanija daugiausiai pinigų yra skolinga Vokietijai ir Prancūzijai. Didžiausią nerimą Ispanijai kelia kaimyninė Portugalija, kuriai ši šalis yra paskolinusi daugiausiai pinigų. Kadangi Ispanijos valdžia ėmėsi priemonių mažinti šalies biudžeto deficitą ir skolas, nuogąstaujama, kad tai šioje šalyje gali sukelti ekonomikos recesiją. 2008 metais po Ispanijoje pasibaigusio statybų ir nekilnojamo turto bumo, šalies ekonomika patyrė didesnį nuosmukį nei dauguma kitų euro zonos šalių.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Vokietija - 131.7;
Prancūzija - 112;
Didžioji Britanija - 74.9;
Amerika - 49.6;
Italija - 22.3;
Japonija - 20;
Portugalija - 19.7.
Airija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 1.7 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 390,969 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 1,093%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 109%;
Rizikos lygis: aukštas.
Airija - tai viena iš trijų euro zonos šalių, kuriai buvo reikalinga finansinė parama iš šalies. Ši šalis pradėjo įgyvendinti griežtas taupymo priemones bei reformas. Šiuo metu Airijos ekonomika jau rodo nedidelį atsigavimą. Dėl pasaulyje kilusios finansų krizės, kuri lėmė, jog Airijos bankai toliau negalėjo pigiai skolintis, bei toliau finansuoti besipūtusios šalies nekilnojamo turto rinkos, Airijos ekonomika patyrė nuosmukį. Šalies užsienio skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis yra toks didelis todėl, kad ši šalis nors ir maža, tačiau turi didelį finansų sektorių. Daugiausiai pinigų Airijai yra paskolinusi Didžioji Britanija.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Didžioji Britinija - 104.5;
Vokietija - 82;
Amerika - 39.8;
Prancūzija - 23.8;
Japonija - 15.4.
Portugalija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 0.4 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 38,081 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 251%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 106%;
Rizikos lygis: aukštas.
Portugalija, kuri buvo trečioji euro zonos šalis, kuriai prireikė finansinės pagalbos iš šalies, šiuo metu patiria gilią ekonomikos recesiją. Ši šalis jau įgyvendina taupymo priemones, bei siekdama sumažinti savo skolas, planuoja aktyviau privatizuoti valstybinį turtą. Portugalija daugiausiai skolinga yra Ispanijai, na o šios šalies bankai daugiausiai lėšų yra paskolinę Graikijai.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Ispanija - 65.7;
Vokietija - 26.6;
Prancūzija - 19.1;
Didžioji Britanija - 18.9;
Amerika - 3.9;
Italija - 2.9.
Graikija
Metinio bendrojo vidaus produkto vertė: 0.2 trln. eurų;
Užsienio skola: 0.4 trln. eurų;
Užsienio skolos dalis tenkanti vienam gyventojui: 38,073 eurų;
Užsienio skolos ir BVP santykis: 252%;
Viešosios skolos ir BVP santykis: 166%;
Rizikos lygis: aukštas.
Graikija, kuri šiuo metu išgyvena tragedija, yra lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu, daugiausiai viešosios skolos turinti šalis, kuri pirmoji į Europos sąjunga ir Tarptautinį Valiutos Fondą kreipėsi finansinės pagalbos. Nors Graikijos ekonomika yra palyginus maža ir jos nemokumą galėtų absorbuoti euro zona, tačiau didžiausia grėsmė yra tame, kad Graikijos nemokumas galėtų sukelti daug didesnių šalių, kaip pavyzdžiui Italijos, finansinę katastrofą.
Sąrašas šalių (įtrauktos į šį tyrimą), kurių bankams šalis ir jos atstovai (viešoji ir privačioji skola) yra skolingi (remiantis 2011 metų birželio mėnesio duomenimis mlrd. eurų):
Prancūzija - 41.4;
Vokietija - 15.9;
Didžioji Britanija - 9.4;
Portugalija - 7.5;
Amerika - 6.2;
Italija - 2.8.
Informacijos šaltiniai:
Informacija apie tai, kiek šalys yra skolingos tyrime dalyvaujančių šalių bankams, yra pateikta remiantis Tarptautinių Atsiskaitymų banko duomenimis;
Šalių bendrųjų vidaus produktų vertės yra pateiktos 2010 metų, remiantis Tarptautinio Valiutos Fondo informacija. Šalių viešųjų ir užsienio skolų santykiniai rodikliai su šalių bendrųjų vidaus produktų rodikliais, yra pateikti remiantis atliktais naujausiais Tarptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais;
Šalių užsienio skolų rodikliai yra pateikti remiantis naujausiais Pasaulio banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo skaičiavimais. Šie skaičiavimai apimą visą užsienio skolą, įskaitant skolas šalių vyriausybėms, finansų institucijoms, bankams ir kompanijoms;
Šalių užsienio skolų dalys tenkančios tų šalių vienam gyventojui, yra pateiktos remiantis naujausia Jungtinių Tautų Populiacijos skyriaus turima informacija.
.